Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Dūdys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo K. B., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024-04-03 nutarimo Nr. RV-25-1093 panaikinimo ir lygtinio paleidimo taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisija (toliau – ir Komisija) 2024-04-03 nutarimu Nr. RV-25-1093 (toliau – ir Nutarimas) nuteistajam K. B. atsisakė taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Nutarime nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-12-31 nuosprendžiu K. B. nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 str. 3 d., paskira 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos prezidento 2018-12-20 dekretu „Dėl malonės suteikimo Nr. 1K-1511“, laisvės atėmimo bausmė sumažinta 1 metais ir paskirta galutinė 10 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2016-11-23; bausmės pabaiga – 2026-11-22. Neatliktos bausmės dalis 2024-03-27 – 2 metai 7 mėnesiai 26 dienos; 1/2 dalis teismo paskirtos bausmės atlikta 2021-11-22. Lygtinio paleidimo atveju planuoja gyventi (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Komisija, vadovaudamasi BVK 85 str. 2 d., įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus nustatė, kad K. B. šis teistumas yra trečias, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą. Pirmą kartą buvo nuteistas 26 m. K. B. oficialiuose dokumentuose nėra pripažintas kaip organizuotos grupės narys, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad visus nusikaltimus įvykdė kartu su bendrininkais, galima manyti, kad yra lengvai paveikiamas už save stipresnių asmenų. Atsakomybę už paskutinį įvykdytą nusikaltimą nuteistasis prisiima tik iš dalies. Paskutinis įvykdytas nuteistojo nusikaltimas, už kurį atlieka bausmę, nėra sunkesnis už buvusius, tačiau tai yra teisės pažeidėjui būdingo nusikaltimų modelio dalis.

Nurodoma, kad K. B. nevengė savęs realizuoti darbinėje veikloje tiek laisvėje, tiek bausmės atlikimo metu. Nors visi įvykdyti nusikaltimai buvo susiję su noru pasipelnyti, tačiau nuteistasis negalėjo paaiškinti, kodėl pasirinko tokius elgesio variantus, teisinosi, kad jam nieko netrūko, tiesiog buvo priklausomas nuo narkotikų, o narkotikus platino tik todėl, jog buvo paprašytas tą daryti. Remiantis įvertinimo metu gauta informacija, galima teigti, kad K. B., būdamas laisvėje, nestokojo nuoseklios bei stabilios darbinės patirties bei gebėjimo išlaikyti ilgalaikius darbo santykius, yra įgijęs (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Nuteistajam yra būdingos psichiką veikiančių medžiagų (tiek alkoholio, tiek ir narkotikų) vartojimo problemos, kurios gali būti siejamos su jo asocialaus gyvenimo būdo bei nusikalstamo elgesio raiška. Nors nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, jo vidinė motyvacija pripažinti bei spręsti turimus sunkumus išlieka minimali, bei reikalaujanti tęstinio dalyvavimo tikslingose intervencinėse priemonėse ne tik įkalinimo laikotarpiu, bet ir paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Pastebėta, jog atliekant bausmę mažiau struktūruotoje aplinkoje, nuteistojo motyvacija išlieka ir nėra užfiksuoti vartojimo atvejai.

Nuteistojo nusikalstamų veikų ir nuteistojo pačio pasakojimų vertinimo metu daroma prielaida, kad K. B. veikė ne impulsyviai. Jo veiksmai, vykdant nusikalstamas veikas, buvo apgalvoti, tikslingi, veikos planuotos. Vertinimo metu jis jautėsi pakankamai atsparus neigiamų emocijų įtakai bei gebantis kontroliuoti savo elgesį. Nepalaiko smurtinio elgesio, vertina gebėjimą susitvardyti ir išspręsti iškilusias problemas socialiai priimtinais būdais. Nuteistasis teigia, kad, priimdamas sprendimus, yra linkęs įvertinti situaciją ir prognozuoti galimus padarinius, tačiau, atsižvelgiant į elgesį įkalinimo įstaigoje, t. y. vartojo alkoholinius gėrimus bausmės atlikimo metu, šis nuteistojo teiginys kelia abejonių. K. B. teigia galintis paaiškinti savo elgesį ir pasirinkimus, teigia atpažįstantis savo problemines sritis ir veiksnius, susijusius su nusikalstamu elgesiu. Nuteistasis pripažįsta, jog nusikalto, nes pasirinko netinkamą savo problemos sprendimą, o taip pasielgė, nes buvo susikoncentravęs tik į teigiamas savo tokio elgesio pasekmes. Pastaruoju metu spręsdamas savo problemas, visų pirma nustato problemos šaltinį, jas apibrėžia, įvardija, išsiaiškina galimybes, lanksčiai mąsto ir yra linkęs apgalvoti savo elgesio pasekmes. Yra suformavęs ilgalaikius tikslus ir žino žingsnius, kaip tuos tikslus įgyvendins. Turi gerus socialinius įgūdžius, yra socialiai prisitaikęs, empatiškas, sugeba interpretuoti socialines situacijas, supranta kitų emocines būsenas. Geba priimti kitų žmonių požiūrį, tai leidžia jam formuoti tinkamus santykius su bendraamžiais, vadovais.

K. B. nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu žema. Nuteistasis vykdo individualiame resocializacijos priemonių plane numatytas priemones, tačiau tam tikros kriminogeninės sritys, apimančios lėšų tvarkymą ir pajamas, gyvenimo stiliaus ir draugų, piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, mąstymo ir elgesio bei nuostatų sritimis, reikalauja tęstinių ir tikslinių intervencinių priemonių vykdymo, siekiant juos valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aptartas aplinkybes, Nutarime konstatuota, kad nuteistasis nepadarė reikšmingos pažangos valdant savo nusikalstamo elgesio riziką ir 3 iš 4 Komisijos narių balsų dauguma nutarta netaikyti K. B. lygtinio paleidimo BVK 82 str. 1 d. 2 p. pagrindu.

Vienas iš komisijos narių išreiškė atskirąją nuomonę, kuria siūlė taikyti K. B. lygtinį paleidimą, nes jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, stengiasi valdyti kriminogenines sritis, dengia turimas skolas, baigė programas psichoaktyvių medžiagų vartojimo tematika, bausmės atlikimo metu 18 kartų skatintas ir tik 2 kartus baustas (2020 m. ir 2021 m.; 2021 m. nuobauda panaikinta).

K. B. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu, kuriame prašoma panaikinti Komisijos nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą. Pagrįsdamas savo poziciją nurodė, kad Nutarimas yra šališkas ir nepagrįstas, Vadovaujantis Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003-09-24 rekomendacijomis „Dėl lygtinio paleidimo (parolio)“ asmenims, kurie atitinka nurodytas sąlygas, lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas, kaip bendroji taisyklė, o ne išimtis. Nors šis teisės aktas ir yra rekomendacinio pobūdžio, tačiau nesivadovaujant tokiomis rekomendacinio pobūdžio normomis, jos apskritai prarastų prasmę.

Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir siekdamas savo elgesio korekcijos, jis dalyvavau tiek privalomose, tiek ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, palaikė artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, būdamas pataisos namuose draugus renkasi atsargiai, bendrauja tik su asmenimis, kurie nėra linkę pažeidinėti nustatytą tvarką. Visa laiką turėjo darbinę veiklą pataisos namuose ir šiuo metu yra dirbantis. Taip pat laisvės atėmimo metu įgijo papildomai 2 naujas profesines specialybes. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai jį charakterizuoja ir leidžia pagrįstai manyti, jog jo elgesio korekcija gali būti toliau vykdoma už pataisos įstaigos ribų. O Nutarime nurodytos faktinės aplinkybės ir jų išvados yra viena kitai prieštaraujančios. Mano, kad teigiamai apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog jis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti bausmę atliekant lygtinai.

Komisija įvertino pavienes faktines aplinkybes, o ne faktų visumą. Teigė, kad turėtų būti atsižvelgiama į nurodytas teigiamas aplinkybes, t. y. darbą pataisos namuose ir laisvėje bausmės metu; būnant pataisos namuose mažamečio vaiko skatinimą ir bendravimas su juo; pinigų siuntimą mažamečio vaiko išlaikymui; tai, jog 18 kartų skatintas, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, papildomai ir savarankiškai lanko kryptingas intervencines programas; žemą jo nusikalstamo elgesio riziką, nėra įtrauktas į linkusiųjų pabėgti ar užpulti įskaitą; jo įvykdytu nusikaltimu nėra padaręs jokios žalos tretiesiems asmenims; padarytas nusikaltimas nėra smurtinis; yra gavęs prezidento malonę; palaiko socialinius ryšius su artimais žmonėmis, draugais; jis yra jauno amžiaus, darbingas žmogus; dėl padaryto nusikaltimo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi. Supranta, kad yra kaltas dėl padaryto nusikaltimo ir nekaltina nei kitų asmenų, nei susidariusių aplinkybių; turi (duomenys neskelbtini) ir bausmės metu įgijo dvi profesijas; nekonfliktavo su kitais nuteistaisiais bei įstaigos administracijos atstovais; neturi skolų; tinkamai atlieka savo pareigas ir laikosi vidaus tvarkos taisyklių bei įstatymų. Nusikaltimo padarymo metu ir po jo buvo charakterizuojamas teigiamai.

Pažymėjo, kad lygtinis paleidimas gali būti taikomas atlikus 1/2 bausmės dalį, o jis jau atlikęs daugiau kaip 2/3 bausmės. Komisija yra įpareigota pagal BVK 85 str. pakartotinai svarstyti lygtinio paleidimo klausimą ne vėliau kaip po 6 mėnesių, nors nuo paskutinės Komisijos iki šio posėdžio kuris įvyko 2024-03-27 praėjo beveik 1 metai. Pareiškėjo teigimu, likusios bausmės atlikimas pataisos namuose nėra tikslingas, nes jis gebės integruotis į visuomenę bei joje sukurti pridėtinę vertę.

Atsiliepimų į skundą negauta.

Nuteistojo K. B. skundas tenkintinas. Skundžiamas Nutarimas naikintinas ir K. B. taikytinas lygtinis paleidimas.

Pagal BVK 82 str. 1 d. 2 p. terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 d. nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, jeigu jiems paskirta bausmė neviršija 10 metų laisvės atėmimo.

Taigi, nurodytose BVK nuostatuose aiškiai suformuluoti formalieji kriterijai, kuriuos nustačius, nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad K. B. atitinka visas formalias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, numatytas BVK 82 str. 1 d. 2 p., nes jis yra nuteistas už tyčinio nusikaltimo įvykdymą ir atlieka 10 metų laisvės atėmimo bausmę, 1/2 bausmės dalis buvo atlikta 2021-11-22, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Čia pastebėtina, kad K. B. jau yra atlikęs ženkliai didesnę negu 1/2 jam paskirtos bausmės dalį, o neatliktos bausmės dalis šiuo metu yra šiek tiek ilgesnė negu 2 metai 6 mėnesiai.

Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę teismo sprendimu nuteistajam būti paleistam lygtinai, jei jis atitinka pirmiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog laikysis įstatymų bei ateityje nesikals. Be to, Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003-09-24 Rekomendacijos Nr. (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo“ apibrėžia tik valstybių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės įstatymų. Taigi, formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau, analizuojant visas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį bausmės atlikimo metu, padarytų nusikaltimų pobūdis ir pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai, kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, o BK 41 str. 2 d. numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą. Iš K. B. asmens byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2015-12-31 nuosprendžiu jis buvo nuteistas už vieno sunkaus nusikaltimo (didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą) įvykdymą. Kita vertus, kai minėta, svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo vis tik didžiausia reikšmė skirtina nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu analizei.

2024-03-20 socialinio tyrimo išvadoje be kita ko, nurodoma, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu K. B. geba save realizuoti darbinėje veikloje, supranta darbo naudą bei sutinka dirbti bet kokį įstaigos administracijos darbą, ir tai yra apasauginis veiksnys mažinantis pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis nesusiduria su išskirtiniais sunkumais susijusiais su lėšų tvarkymu ir pajamomis, dengia finansinius įsipareigojimus iš gaunamo atlyginimo, o jo aukšta motyvacija darbinei veikloje, lygtinio paleidimo atveju, gali palengvinti integraciją visuomenėje. K. B. sulaukia didelio artimųjų palaikymo (tiek finansinio, tiek emocinio), iš dalies yra susitaikęs su esama situacija, t. y. su tuo, kad turi ribotas galimybes palaikyti santykius su artimaisiais bei turi ribotas galimybes bendrauti su sūnumi, tačiauartimų santykių su artimaisiais palaikymas ne tik padeda teisės nepalūžti, tačiau galėtų veikti ir kaip veiksnys padedantis integruotis visuomenėje. Nurodoma, kad bausmės atlikimo metu K. B. lankė savipagalbos grupę skirtą išlaikyti blaivybę nuo psichiką veikiančių medžiagų, taip pat „Elgesio keitimo“ terapijos užsiėmimuose; 2021-08-05 sėkmingai baigė Įžanginės grupės užsiėmimus, kurie skirti prevencijai dėl psichiką veikiančių medžiagų, bei asmenims, priklausantiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ir siekiantiems išlaikyti blaivybę; 2021-08-30 sėkmingai baigė AA/AN užsiėmimų ciklą paremtą 12 žingsnių programa; dalyvavo užsiėmime „Sprendimų priėmimo ir kognityvinių procesų įtaka nusikaltimus“, kurio metu ugdė, bei stiprino gebėjimus formuoti ir realizuoti adaptyvius sprendimų priėmimus. Perkėlus nuteistąjį į pusiaukelės namus (mažiau struktūruota aplinka) nebuvo užfiksuota alkoholio bei narkotinių medžiagų vartojimą. Taigi, nuteistasis demonstruoja tam tikras pastangas dalyvauti resocializacijos priemonėse, skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai, atliekant bausmę mažiau struktūruotoje aplinkoje nuteistojo motyvacija išlieka ir nėra užfiksuoti vartojimo atveju. Šiuo metu jis nesusiduria su išskirtiniais emociniais išgyvenimais. Nuo bausmės atlikimo pradžios iki 2020 m. gruodžio mėn. atlikdamas laisvės atėmimo bausmę baustas nebuvo, tačiau 2020-12-29 ir 2021-08-19 buvo baustas drausmine tvarka, šiuo metu galiojančių nuobaudų, o tai suponuoja išvadą, kad nuteistasis jis nusiteikęs koreguoti savo elgesį, išreiškia norą grįžti į visuomenę ir kurti prasmingą ateitį ir pats suvokia, kad norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių bei galiojančių įstatymų.

Nuteistasis nuo 2017-09-25 dirbo (duomenys neskelbtini) skyriuje/(duomenys neskelbtini), vėliau 2021-12-02 įsakymo Nr. 2-2504 įsidarbino (duomenys neskelbtini) pareigose, jam suteikta teisė vykti be sargybos ar be palydos už pataisos įstaigos ribų; atvykus į Vilniaus kalėjimo pusiaukelės namus nuo 2023-03-29 įsidarbino MB (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) pareigas, nuo 2023-07-31 iki šiol dirba MB (duomenys neskelbtini), tvarko bendrojo naudojimo patalpas ir teritoriją pagal patvirtintą grafiką, su darbuotojais bendrauja mandagiai, pagarbiai, vykdo Intensyvaus paleidimui iš pataisos įstaigos plano nurodytas priemones, lanko socialinių darbuotojų konsultacijas, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuo 2018-02-21 iki 2022-10-25 18 kartų skatintas už gerą elgesį ir sąžiningą darbą, išreiškiant padėką, suteikiant papildomą trumpalaikį pasimatymą, papildomą ilgalaikį pasimatymą ir didžiausios pinigų sumos, už kurią nuteistasis gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, padidinimą vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma, suteikiant trumpalaikę išvyką į namus. K. B. nuo 2023-05-12 suteikta galimybė kiekvieną savaitę 2 paroms nuvykti į namus aplankyti artimuosius. Iš išvykų nuteistasis grįžta laiku, nuo psichotropinių medžiagų neapsvaigęs, pažeidimų nenustatyta. Atliekant bausmę Vilniaus kalėjimo pusiaukelės namuose nuteistasis nebuvo baustas, geba palaikyti pagarbius santykius su Vilniaus kalėjimo pusiaukelės darbuotojais, konfliktinių situacijų inicijuoti nėra linkęs, siekia kurti teigiamą įvaizdį.

Taigi, 2024-03-20 socialinio tyrimo išvadoje K. B. iš esmės yra charakterizuojamas teigiamai.

Iš Nutarimo motyvuojamosios dalies matyti, kad Komisija sprendimą netaikyti K. B. lygtinio paleidimo iš esmės grindžia tuo, kad jo pažanga mažinant pakartotino nusikalstamo elgesio riziką nėra akivaizdi, todėl tęstinas jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas taikant tikslines intervencines priemones.

Čia pažymėtina, kad K. B. nusikalstamo elgesio rizika nuo 2017-01-25 yra žema ir iš esmės nekito, o paskutinio vertinimo metu pastebėta teigiama dinamika tam tikrose kriminogeniniuose veiksniuose. Be to, iš BVK 82 str. 1 d. 2 p. nuostatų matyti, kad esant nuteistojo žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, pripažintina, kad jis atitinka šį su lygtinio paleidimo taikymo kriterijų, todėl minėti Nutarimo motyvai nėra pagrįsti.

Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad K. B. yra nusiteikęs pozityviems pokyčiams, o jo pažangus, teigiamas elgesys atliekant bausmę leidžia manyti, kad ir būdamas laisvėje jis elgsis atsakingai. Čia pažymėtina, kad K. B. bausmės atlikimo metu nuo 2021-08-19 nebuvo skirta nei viena drausminė nuobauda, nuo 2016 iki šiol net 18 kartų buvo skatintas. Taip pat pastebėtina, kad ir paskutinis K. B. fiksuotas 2021-08-19 drausmės pažeidimas buvo panaikintas už gerą elgesį 2021-12-27, galiojančių drausminių nuobaudų jis neturi. Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos direktoriaus 2022-11-24 įsakymu jam leista išvykti be sargybos ir palydos už pataisos įstaigos ribų į darbą. Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo viršininko 2023-05-09 sprendimu leista išvykti už kalėjimo teritorijos ribų taikant elektronines stebėjimo priemones.

Taigi, pripažintina, kad jo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nors ir ne visada nuosekliai (įvertinus anksčiau skirtas drausmines nuobaudas), tačiau vyko teigiama linkme, teigti, jog bausmei keliami tikslai nebuvo pasiekti, negalima. Be to, teigiama aplinka (buvimas su artimaisiais, nuolatinės gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas), o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus nuteistojo elgesio ir ateityje, jo resocializacijai; pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, pripažintina, kad K. B. atitinka visas BVK 82 str. 1 d. 2 p. numatytas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas, balansas tarp bausmei keliamų tikslų ir visuomenės intereso, kad nusikaltęs asmuo atliktų jo padarytai veikai adekvačią bausmę, nagrinėjamų atveju taikant nuteistajam lygtinį paleidimą pažeistas nebus, todėl jo skundas tenkintinas – Nutarimas panaikintinas ir taikytinas lygtinis paleidimas.

Teismas taip pat pažymi, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, ir jo nauji teisės pažeidimai ar probacijos sąlygų nevykdymas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės dalies atlikimui

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Bausmių vykdymo kodekso 82 str. 1 d. 2 p. Baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 1, 2 ir 4 d. 2 p., 364 str. teismas,

nutaria:

Nuteistojo K. B., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Vilniaus kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024-04-03 nutarimą Nr. RV-25-1093, kuriuo nutarta netaikyti K. B. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, ir Bausmių vykdymo kodekso 82 str. 1 d. 2 p. numatytu pagrindu taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo K. B. faktinio paleidimo iš kalėjimo dienos.

Išaiškinti K. B., kad likusį neatliktos laisvės atėmimo bausmės laikotarpį lygtinai paleistiems iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistiesiems vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus miesto skyrius, esantis Kareivių g. 1, Vilniuje), į kurį jis turi atvykti per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties, kuria paskirta probacija, įsiteisėjimo arba šaukimo gavimo dienos (Probacijos įst. 14 str. 1 p.).

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.