Kauno apygardos teismo nutartis

2010-11-02 · Civilinė byla Nr. 2A-1536-555/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-02
Bylos Nr.
2A-1536-555/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Egidijus Tamašauskas (pirm.), Algirdas Remeika, Ramūnas Mitkus
Atsakovas
UAB „Margreta“
Ieškovas
P. V.
Kategorijos
  • 11.9.10.7pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1536-555/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Lidija Deksnienė
Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.7;114.11;121.18;121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Egidijaus Tamašausko, kolegijos teisėjų Algirdo Remeikos, Ramūno Mitkaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Margreta“ apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovui UAB „Margreta“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustat ė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė jo atleidimą 2009 09 07 iš darbo UAB „Margreta“ pripažinimo neteisėtu, grąžinti į darbą, priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą už 12 valandų darbo pamainą po 82,51 Lt laikotarpiu nuo 2009 09 07 iki sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė, kad 2008-12-02 sudarytos neterminuotos darbo sutarties Nr.30 pagrindu tą pačią dieną jis pradėjo dirbti UAB „Margreta" apsaugos darbuotojo pareigose. Darbo dienos trukmė buvo nustatyta 12 val., o darbas - slenkančiu grafiku, 1,1 etatu. Darbdavys įsipareigojo mokėti mėnesinį 1270 Lt dydžio darbo užmokestį. Darbo vieta buvo prekybos centre „IKI", Vilniaus g. 9, Molėtuose. 2008-09-09 buvo įteiktas darbdavio UAB „Margreta“ direktoriaus 2009-09-07 įsakymo Nr.51 nepasirašytas tekstas (projektas) be vadovo parašo ir antspaudo, kuriame buvo rašoma, jog ieškovas yra atleistas iš UAB „Margreta“. Atsakovo vykdomos objektų apsaugos tarnybos vadas D. M. žodžiu paaiškino, kad ieškovas yra nubaustas už alkoholio naudojimą darbe ir darbo vietoje. Ryte 2009 09 04 nuo 5 val. išgėrė pusę stiklinės 0,5 stiprumo alaus, tačiau nemano, kad nuo to galima būti neblaiviam ir dar su 0,19 promilių kaip nurodo atsakovas. Nuo darbo š.m. rugsėjo 4 dieną, kaip to reikalauja DK 123 str. l d., jei būtų neblaivus, nušalintas nebuvo. Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal 136 str. str., privalo laikytis drausminės nuobaudos skyrimo taisyklių. Taip pat nurodo, kad Atsakovo įsakymo Nr.51 tekste nurodyto DK 136 str. 3p., kito šiurkštaus darbo drausmės paržeidimo jis neįvykdė. Nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes darbe alkoholio nenaudojo, jo neblaivumo alkotesteris negalėjo patvirtinti, be to, alkotesterio atsakymo lapelio visai nebuvo atspausdinta ir prietaiso antgalis nebuvo pakeistas.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. gegužės 13 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino neteisėtu ieškovo P. V. atleidimą iš darbo pagal LR DK 136 str. 3d. 2 p., panaikino UAB „Margreta“ direktoriaus 2009 09 07 įsakymą Nr.51 dėl P. V. atleidimo iš darbo, grąžino ieškovą P. V. į darbą UAB „Margreta“ į ankstesnes apsaugos darbuotojo pareigas atliekant ankstesnį apsaugos darbuotojo darbą, dirbant 12 valandų per dieną slenkančiu grafiku, 1,1 etatu, mokant ieškovui 1270 Lt atlyginimą per mėnesį, priteisė ieškovui P. V. iš atsakovo UAB „Margreta“ vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką – 11427,46 Lt už laikotarpį nuo atleidimo iš darbo, t.y. nuo 2009 09 07 iki teismo sprendimo priėmimo dienos įskaitytinai bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką po 89,98 Lt už kiekvieną darbo dieną nuo teismo sprendimo priėmimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Nurodė, kad 2008-09-09 ieškovui buvo įteiktas darbdavio UAB „Margreta“ direktoriaus 2009-09-07 įsakymas Nr.51 dėl atleidimo iš darbo UAB „Margreta“ už grubų tarnybinį drausmės pažeidimą pagal LR DK 235str. 8 p. (1 t., b.l. 5) ir 2009 09 05 aktas Nr.1 dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta, kad 2009 09 04 P. V. patikrinus darbo vietoje buvo rastas neblaivus, pasiaiškinime nurodė, kad išgėrė alaus prieš atvykdamas į darbą (1 t., b.l. 4), įsakymas ir aktas be vadovo parašo, tik su ieškovo 2009 09 09 parašu apie susipažinimą ir nesutikimą. Teismas pažymėjo, kad darbo bylos materialinis teisinis pobūdis lemia tai, kad tokioje bylose taikomi griežtesni įrodymų pakankamumo nustatymo kriterijai, iš darbdavio reikalaujama įrodyti šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo buvimo faktą. Teismas sprendė, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas, kaip nurodyta atsakovo 2009-09-05 akte Nr. 1 dėl tarnybinio nusižengimo (1 t., b.l. 46), buvo neblaivus darbo vietoje ir darbo laiku. Pagal atsakovo pateiktus ieškovo darbo grafikus, ieškovo darbo laikas – nuo 7 val. iki 22 val. (1 t., b.l. 127-129), ieškovas kaip reikalauja LR DK 123 str. nuo darbo 2009 09 04 nebuvo nušalintas, jam už darbą 2009 09 04 buvo mokamas atlyginimas, nurodyta, kad 2009 m. rugsėjo mėn. ieškovas dirbo 2 dienas - t.y. rugsėjo 3 ir 4 dienas, atleistas iš darbo 2009 09 07 (1 t., b.l. 8 ,47, 128). Darbdavys ieškovo buvimą darbe 2009 09 04 apie 20 val. neblaiviame stovyje ir gėrimą darbe įrodinėjo liudytojo V. Ž. parodymais ir V. Ž. paaiškinimu (1 t. , b.l. 131), liudytojo S. V. parodymais ir jo paaiškinimu (1 t., b.l. 130), tačiau teismas kritiškai vertino šių liudytojų parodymus ieškovo atžvilgiu. Esant prieštaringiems įrodymams apie ieškovo girtumą, girtumo nustatymo laiką, jo nušalinimą nuo darbo, ieškovo buvimą neblaiviame stovyje darbo metu ir darbo vietoje, teismas konstatavo, kad ieškovas 2009 09 04 nuo 7 val. iki 22 val. darbo vietoje buvo blaivus. Taip pat teismas nenustatė, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo kaip nenaudingas, neparankus darbuotojas dėl jo principingumo, kad jis darbe buvo diskriminuojamas, jį tendencingai buvo siekiama atleisti iš darbo. Pagal LR DK 240 str. 3 d., drausminė nuobauda skiriama darbdavio įsakymu ir darbuotojui pranešama pasirašytinai. Ieškovas teismui pateikė 2009 09 05 aktą ir 2009 05 07 įsakymą dėl atleidimo iš darbo be vadovo parašų (1 t., b.l. 4,5), atsakovas pateikė tuos pačius dokumentus su vadovo parašu ir antspaudu (1 t., b.l. 46,47), tačiau teismas nurodė, jog negali pats nustatyti, kokiu metu 2009 09 05 aktas ir 2009 09 07 įsakymas yra pasirašyti atsakovo vadovo D. M., kada uždėti antspaudai, ar šių dokumentų rekvizitai nėra pakeisti, o šalys byloje jokios ekspertizės skirti neprašė. Atsakovas 2009 09 07 įsakyme Nr.51 netinkamai nurodė ieškovo atleidimo iš darbo pagrindą – LR DK 235 str. 8 p. ir 136 str. 3 p., šie straipsniai turi ir dalis ir jų punktus, tačiau teismas konstatavo, kad tai yra atsakovo rašymo apsirikimo klaida, ir viršydamas pareikštus ieškinio reikalavimus (CPK 417 str.), pakeitė atleidimo iš darbo formuluotę ir nurodė, kad ieškovas buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. ir 235 str. 2 d. 8 p. Nurodė, kad ieškovui vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo, t.y. nuo 2009 09 07 iki teismo sprendimo priėmimo skaičiuojamas už kiekvieną darbo dieną po 89,98 Lt - iš viso 11427,46 Lt (127 darbo dienos x 89,98 Lt), ieškovas prašė priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką po 82,51 Lt, tačiau atsakovo pažyma (1 t., b.l. 8) apie darbuotojo pajamas nustatyta, kad ieškovo vidutinis vienos dienos atlyginimas – 89,98 Lt, todėl teismas rėmėsi atsakovo pateiktu rašytiniu įrodymu. Taip pat ieškovui iš atsakovo priteisė už priverstinės pravaikštos laiką po 89,98 Lt už kiekvieną darbo dieną esant 12 valandų darbo dienai slenkančiam grafikui nuo teismo sprendimo priėmimo – t.y. nuo 2010 m. gegužės 13 d. iki jo įvykdymo dienos. Ieškinį tenkinęs, teismas iš atsakovo priteisė bylinėjimosi išlaidas: 600 Lt už advokato pagalbą ieškovui, 517,31 Lt valstybei.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimo – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, teismas neteisingai vertino įrodymus, todėl padarė neteisingas išvadas. Atsakovas mano, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsako­vas neįrodė, kad ieškovas 2009 m. rugsėjo 4 d. apie 20 val. darbo vietoje buvo neblaivus, nes visuma byloje esančių įrodymų patvirtina atvirkščiai - kad ieš­kovas darbo vietoje ir darbo metu vartojo alkoholinius gėrimus, ir todėl buvo neblaivus, byloje net kelių apklaustų liudytojų parodymai patvirtina ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą, už kurį jis buvo atleistas. Atsakovo manymu, teismas neteisingai vertino liudytojo S. V. parodymus, kurie prieštaravo ieškovo nurodytoms aplinkybėms. Nurodo, kad ieško­vas, priešingai nei liudytojas S. V., yra suinteresuotas bylos baigtimi ir vien teismo padaryta prielaida, kad ieškovo ir liudytojo santykiai gali būti pablogėję, negali būti pagrindu netikėti liudy­toju. Be to, teismas sprendime nurodė, kad S. V. žinojo apie nelegalią prekybą IKI parduotuvėje, tačiau tai neigė, o tai yra pagrindas abejoti ir kitais liudytojo parodymais. Atsakovo nuomone, paties ieškovo elgesys po atsakovo užfiksuoto įvykio netiesiogiai patvirtina jo kaltę ir padarytą darbo drausmės pažeidimą - 2009 m. rugsėjo 5 d. rytą atėjęs į parduotuvę ieškovas užsipuo­lė parduotuvės darbuotoją L. S., kad neva tai ji įskundė jį vadovybei, tačiau jeigu ieškovas darbo metu alkoholio nevartojo ir buvo blaivus, toks jo elgesys yra ne­paaiškinamas, nesuprantamas ir nelogiškas. Atsakovas nurodo, jog ieškovas visą laiką tvirtino, kad tikrinant jį alkotesteriu, girtumas negalėjo būti nusta­tytas, nes jis buvo blaivus, alkoholio nevartojęs, tačiau 2010 m. kovo 8 d. vykusiame teismo posė­dyje ieškovas ėmė tvirtinti, kad alkoholį su S. V. vartojo jau po darbo valandų, laukda­mas atvykstant direktoriaus D. M., todėl tokia ieškovo pasirinkta ieškovo taktika teismo turėtų būti vertinama, kaip siekis išvengti atsakomybės. Teis­mo įvardinti prieštaravimai dėl laiko (ieškovo darbo pabaiga, D. M. išvykimas iš Jonavos ir atvykimas į Molėtus, ieškovo nušalinimas nuo darbo, girtumo tikrinimas policijos komisariate ir t.t.) konstatuojant ieškovo padarytą darbo drausmės pažeidimą, atsakovo nuomone, neturi lemiamos reikšmės nei fakti­ne, nei teisine prasme, nes nėra svarbu, kada ieškovo darbdavys atvyko į ieškovo darbo vietą, ir ar tin­kamai įformino nušalinimą nuo darbo, nes darbuotojo neblaivumo būsena gali būti patvirtinta ir nenušalinant jo nuo darbo, taip pat faktas, kad ieškovo girtumas buvo nustatytas po darbo valandų, negali paneigti paties girtumo atsiradimo priežasčių, kurios yra nustatytos kitais leistinais įrody­mais. Taip pat nurodo, jog aplinkybė, kad patikrinus ieškovo girtumą alkotesteriu nebuvo atspausdintas kvitas, todėl nėra tikslių duomenų apie alkotesterio parodymus, taip pat neturi lemiamos faktinės reikšmės konstatuojant ieškovo padarytą pažeidimą, kadangi neginčijamai byloje yra nustatyta, kad ieškovas buvo policijos komisariate, kad buvo tikrintas jo girtumas, ir kad alkotesteris patvirtino ieškovo girtumą, o ar tas girtumas buvo 0,19 ar 0,49 promilės, nėra svarbu, nes darbo įstatymai nenustato leistinos girtumo ribos atliekant darbo funkcijas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovas pažeidė savo prievolę išduoti ieškovui siuntimą į medicinos įstaigą pasitikrinti girtumo, nes neteisingai aiškino Lie­tuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymo „Dėl nušalinimo nuo darbo dėl neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nuo psichiką veikiančių medžiagų metodinių rekomendaci­jų patvirtinimo" normas, kurios yra tik rekomendacinio pobūdžio. Nurodo, kad ieškovas ben­draudamas su savo darbdaviu - UAB „Margreta" direktoriumi D. M., neneigė savo girtumo ir sutiko būti patikrintas alkotesteriu, todėl esant pakankamai girtumo fakto įrodymų, atsakovui nebuvo reikalo dar papildomai siųsti ieškovą į medicinos įstaigą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, šalys sudarė taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti ir bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Įstatymo normoje (CPK 140 straipsnio 3 dalis) įtvirtinta nuostata, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešam interesui, todėl, sutinkamai su CPK 42 straipsnio 2 dalimi, tvirtintina. Patvirtinus tarp šalių sudarytą taikos sutartį, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, byla nutrauktina (CPK 293 straipsnio 5 punktas), konstatuojant, jog šalys vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu negalės (CPK 294 straipsnis).

Šalims sudarius taikos sutartį, iš atsakovo UAB „Margreta“ priteistinas valstybei žyminis mokestis mažintinas 75 procentais (CPK 87 straipsnio 2 dalis) – 118,75 Lt bei iš atsakovo priteistina 42,31 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 88, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 140 straipsnio 3 dalimi, 293 straipsnio 5 punktu,

nutaria:

Panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 13 d. sprendimą civilinėje byloje pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovui UAB „Margreta“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.

Patvirtinti tarp ieškovo P. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , (toliau – Ieškovas),ir UAB „Margreta", kodas 301098559, adresas Kosmonautų g. 26-7, Jonava, (toliau – Atsakovas) sudarytą taikos sutartį:

1. (duomenys neskelbtini)

Civilinę bylą pagal ieškovo P. V. ieškinį atsakovui UAB „Margreta“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo nutraukti.

Priteisti iš atsakovo UAB „Margreta“ 161,06 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei, sumokant valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM į Surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įmokos kodas 5660.

Kolegijos pirmininkas Egidijus TamašauskasKolegijos teisėjai Ramūnas MitkusAlgirdas Remeika