- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-29
- Bylos Nr.
- T-186-878/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-91-1-00382-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Nuteistasis
- M. L.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo Nr. 357–85 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. L. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas:
1. Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, areštu230 parų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartimi paskirta bausme, galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams 10 dienų;
2. Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, ši bausmė subendrinta su Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.
Laisvės atėmimo bausmės pradžia 2014 m. spalio 21., jos pabaiga – 2020 m. spalio 21 d.
Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2019 m. liepos 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2020 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 357–85 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nutarė nuteistajam M. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nutarime nurodė, jog nuteistasis Komisijai pristatomas šeštą kartą. Šiuo metu yra atlikęs daugiau kaip 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. M. L. anksčiau teistas 7 kartus. Vertindama nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, Komisija atsižvelgė, kad nuteistasis buvo baustas du kartus, tačiau nuobaudos negalioja. Skatintas keturis kartus už nepriekaištingą elgesį. Yra motyvuotas prasmingam užimtumui, atliekant laisvės atėmimo bausmę siekė įgyti vidurinį išsilavinimą ir specialybę. Mokėsi, nuo 2015 metų dirbo virtuvės darbininku. Šiuo metu nuteistajam suteikta teisė išvykti be sargybos arba be palydos. Dirba (duomenys neskelbtini). Šiuo metu bausmę atlieka (duomenys neskelbtini) grupės sąlygomis. Turėdamas finansinių įsipareigojimų, turi teigiamas nuostatas dėl jų atlyginimo, turimus įsipareigojimus siekia atlyginti kiek galima greičiau, pats rodė iniciatyvą dėl papildomų nuskaičiavimų. Teigiamai vertinama, kad palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, bendrauja su tėvais, seserimis, broliu ir kitais giminaičiais, yra lankomas pasimatymų metu. Tikėtina, jog su artimųjų pagalba M. L. pavyks lengviau integruotis į visuomenę. Turi pastovią gyvenamąją vietą. Į ankstesnes Komisijos rekomendacijas atsižvelgė, jas vykdė. M. L. nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai žemėjo nuo 93 balų iki 81 balo. Pažymėtina ir tai, kad nuteistojo neatlikta bausmės dalis yra nedidelė – 5 mėnesiai 22 dienos. Esant aukščiau paminėtoms aplinkybėms Komisija daro išvadą, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti M. L. likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
Komisijos 2020 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 357–85 atsisakoma patvirtinti.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų <...>.
Klausimą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).
Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik, įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo taikymui yra būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Nagrinėjamu atveju nuteistasis yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį, kuomet gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Bausmės atlikimo metu M. L. vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šiuo metu M. L. atlieka 6 metų laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimų, iš kurių vienas yra sunkus, padarymą. Praeityje M. L. taip pat teistas net 7 kartus. Pirmojo teistumo metu buvo vos 18 metų amžiaus. Praeityje M. L. tris kartus buvo taikytas laisvės apribojimas ir tris kartus taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau per juos jis darydavo naujus nusikaltimus. Nuteistajam būdingas nusikaltimų modelis. Nusikaltimai sunkėja, paskutiniai du nusikaltimai smurtiniai. Minėtos aplinkybės itin neigiamai charakterizuoja M. L. ir rodo jo itin didelį pavojingumą visuomenei bei polinkį sistemingai nusikalsti, nepaisyti įstatymų ir jam paskirtų įpareigojimų, todėl nuteistasis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri jį stipriai paveiktų bei padarytų tokią įtaką jo elgesiui, jog jis ateityje nuosekliai laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų. Socialinio tyrimo išvadoje ankstesni M. L. teisės bei režimo pažeidimai (nusikaltimai padaryti bausmės atidėjimo metu) taip pat išlieka vienu iš kriminogeninių veiksnių.
Teismas pabrėžia, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo M. L. nusikalstamo elgesio rizika sudaro 81 balą ir yra vertinama kaip vidutinė. Iš jų 40 balų sudaro statiniai, ir net 41 balą dinaminiai veiksniai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ne tik gali, bet ir privalo mažinti, tačiau nuo paskutinio vertinimo (2019 m. lapkričio 23 d.) M. L. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 3 balais (buvo 84 balai). Toks nusikalstamo elgesio rizikos balų sumažėjimas tokiame dideliame dinaminių nusikalstamos rizikos balų kontekste laikytinas mažareikšmiu ir nesudarančiu teismui pagrindo manyti, kad M. L. išties esmingai pakeitė savo elgesį teigiama linkme.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Savo ruožtu BVK 125 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis privalo dirbti, jeigu jam darbą siūlo pataisos įstaigos administracija, o pataisos įstaigos administracija privalo užtikrinti, kad nuteistieji būtų įtraukiami į darbą, atsižvelgiant į jų darbingumą ir, kiek galima, į turimą specialybę. Nagrinėjamu atveju teigiamai vertinama, kad M. L. atlikdamas bausmę įkalinimo įstaigoje baigė 12 klasių, įgijo specialybę, dirba, tačiau nuteistasis neturi jokios darbinės patirties būnant laisvėje. Iki patenkant į įkalinimo įstaigą M. L. niekur nedirbo, registravosi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Jis, būdamas laisvėje, yra dirbęs tik nelegaliai, sezoninius darbus. Išėjus į laisvę, šios paminėtos aplinkybės apribos nuteistojo galimybes legaliai įsidarbinti, dėl to gali pastūmėti pinigų prasimanyti ir nelegaliomis priemonėmis.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog M. L. turi labai didelių finansinių įsipareigojimų. Vadovaujantis pataisos namų Turto valdymo skyriaus pažyma, nuteistojo vardu buvo gauti vykdomieji raštai, kurių suma sudaro 12 044,90 Eur, o atlyginęs jis tik mažą dalį – 2 720,25 Eur. Tokie dideli finansiniai įsipareigojimai išėjus į laisvę labai apsunkins M. L. integraciją į visuomenę ir gali jį pastūmėti daryti naujas nusikalstamas veikas, juolab, kad ir pats M. L. nurodė, jog pinigų trūkumas būnant laisvėje jį pastūmėdavo daryti naujus nusikaltimus.
M. L. mąstymo ir elgesio problemos taip pat išlieka kriminogeniniu veiksniu. Teigiamai vertinama tai, jog M. L. bendravimo sunkumų neturi, geba palaikyti gerus darbinius santykius. Pokalbio metu geba reikšti mintis, pateikti savo poziciją. Neigiamai vertinama tai, jog M. L. ankščiau greit susierzindavo, kildavo pyktis, tapdavo agresyvus. Ne visuomet pavykdavo konstruktyviais būdais išspręsti iškilusias bendravimo problemas. Pastarieji įvykdyti nusikaltimai yra smurtiniai, apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje. Nors M. L. tikina, jog su laiku vis labiau suvokia savo padarytas klaidas, atsargiau pradėjo vertinti ir alkoholio vartojimo problemą, šią problemą sprendžia dalyvaudamas savitarpio pagalbos grupės veikloje, stengiasi ugdyti socialinius įgūdžius, koreguoti elgesį dalyvaujant terapiniuose užsiėmimuose, tačiau šie jo išsakyti pastebėjimai iš dalies patvirtina tai, jog jis dar tik pradeda suvokti savo poelgių pasekmes ir žalą, teigiami procesai jo asmenybės transformacijoje dar yra tik prasidėję, tačiau teismo pasitikėjimui nepakankami. Pats M. L. nurodo, jog dalyvavimas veiklose padėjo pakeisti požiūrį į save, tapo atviresnis, išmoko bendrauti, tačiau pripažįsta, jog dėl savivokos stokos, turimų savų tvirtų įsitikinimų, egocentriško požiūrio jam trūksta lankstumo bei gebėjimų atrasti daugiau alternatyvų sprendžiant iškilusias problemas. Nusikaltimų modelyje stebimas impulsyvumas, dažnai nusikalsdavo impulsyviai, priimdamas sprendimus neįvertindavo ankstesnio patyrimo. Teismo vertinimu, aukščiau paminėtos aplinkybės rodo, jog M. L. pažanga koreguojant mąstymą ir elgesį dar nėra pakankama ir leidžianti spręsti apie teigiamą jo asmenybės pokytį. M. L. daugumą nusikaltimų įvykdė veikdamas bendrininkų grupėse ir apsvaigęs nuo alkoholio. Net ir pats nuteistasis pripažįsta, jog yra linkęs pasiduoti neigiamai draugų įtakai, todėl M. L. išėjus į laisvę nesugebėjimas atsiriboti nuo neigiamos kompanijos įtakos gali jį pastūmėti ir vėl daryti naujus nusikaltimus. Socialinio tyrimo išvadoje gyvenimo stilius ir draugai taip pat išlieka M. L. kriminogeniniu veiksniu.
Kiekvienu atveju, vertinant situaciją, atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, siekiantis būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, visų pirma turi savo elgesiu įrodyti, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl visą bausmės atlikimo laiką jis privalo elgtis nepriekaištingai. M. L. bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai. Nors jis buvo keturis kartus skatintas, tačiau du kartus baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos šiuo metu negaliojančios, tačiau tai nepaneigia išvados, jog paminėtos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi.
Teismas daro išvadą, jog nuteistasis M. L. neatitinka BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam dar negali būti taikomas.
Atsižvelgdamas į visas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas atsisako patvirtinti Komisijos 2020 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 357–85 dėl nuteistojo M. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 7 dalimi,
nutaria:
atsisakyti patvirtinti 2020 m. balandžio 29 d. Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. 357–85 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam M. L..
Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.