Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-867-755/2015

2015 m. lapkričio 17 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Eigirdas Činka, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos G. N. atskirąjį skundą dėl Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-704-664/2015 pagal pareiškėjos G. N. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, nurodė, kad, vadovaujantis CPK 47 str. nuostatomis,į bylos nagrinėjimą turi būti įtraukti visi asmenys, kurių teisėms ar pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas. 2014 m. spalio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymas, kurio 12 straipsnyje nurodyta, kad Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra valstybės įmonė Turto bankas, todėl teismas sprendė, kad pareiškėja G. N. įpareigotina į bylos nagrinėjimą įtraukti šios kategorijos bylose valstybę atstovaujančią valstybės įmonę Turto fondą. Taip pat teismas sprendė, kad į bylos nagrinėjimą pareiškėja įpareigotina įtraukti ir kitus fizinius asmenis, kurių teisėms ar pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas (B. S. ir kt.),pateikiant minėtų asmenų būtinus duomenis: vardą, pavardę, asmens kodą (jei žinomas), gyvenamosios vietos adresus (CPK 111 str. 1 d. 2 p.). Teismas nurodė, vadovaujantis CPK 113 str. nuostatomis, pateikti teismui tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų kiekvienai proceso šaliai ir tretiesiems asmenims. Teismas, atsižvelgęs, kad pareiškėja pareiškime nurodė, jog turi pažymą apie mirusiojo šeimos sudėtį, tačiau minėtas dokumentas nepateikė prie pareiškimo, sprendė, kad pareiškėja įpareigotina jį pateikti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkinamas dalinai.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliantė prašo atnaujinti įstatymais nustatytą terminą palikimui po tėvo R. N. mirties (duomenys neskelbtini) priimti, nes paaiškėjo, jog palikėjas turėjo kito turto,kurio ji nepriėmė.Prie jos pareiškimo pridėtas notaro liudijimas, jog faktiškai pradėdama valdyti pareiškėja priėmė palikimą po tėvo mirties, tai patvirtinta 2009-06-06 pareiškimu notarui ( b.l.2). Nepateikta duomenų, jog minėtas liudijimas būtų panaikintas, pakeistas ar pan.

Pagal CPK 337 str.2 d. apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą nustatęs, kad dėl įstatymuose numatytų procesinių kliūčių civilinė byla negalėjo būti iškelta, panaikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir bylos proceso teisėtumo klausimą perduoda spręsti pirmosios instancijos teismui.

Procesinis įstatymas yra viešosios teisės dalimi, todėl teismas turi ex officio patikrinti paties proceso inicijavimo pagrįstumą. Šiuo atveju pareiškimas dar teismo nepriimtas, jis yra priėmimo stadijoje, bet tas, teismo vertinimu, pagal įstatymo analogiją netrukdo spręsti dėl paties proceso galimumo (CPK 3 str.6 d.).

Sutinkamai su CK 5.50 str., palikimas laikomas priimtu pradedant jį faktiškai valdyti ar pateikiant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Palikimo dalies priėmimas negalimas. Analogiškos CK normos galiojo ir palikimo atsiradimo po pareiškėjo tėvo mirties (duomenys neskelbtini) metais ( 1964 m. CK 587 str.).

Iš pateikto liudijimo apie palikimo priėmimą galima spręsti, jog palikimą pareiškėją jau priėmė. Tai, kad tik dabar, kaip teigia apeliantė, paaiškėjo buvus ir kito, jai nežinomo turto, palikimo priėmimui reikšmės neturi, nes įstatymais nenustatyta, jog, paaiškėjus iki tol nežinotam palikėjo turtui, reiktų pakartotinai tokį palikimą (jo dalį) priimti.Tokio turto paveldėjimo įforminimo procedūros atliktinos notarų biuruose.

CPK 137 str.2 d. 1 p. nustato, jog teismas atsisako priimti ieškinį kai jis nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka. Dėl pasakyto, gavęs prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti ir sykiu esant duomenims, jog palikimas jau priimtas, teismas, atsižvelgiant į proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus ( CPK 7 str.), turėjo iš karto svarstyti ar jis apskritai priimtinas teisme, netaikant tarpinio procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto. Šiuo atveju pastebėtina, kad tarp teismo nurodytų dokumento trūkumų informacijos apie palikimo priėmimą trūkumas nenurodomas. Nepagrįstai inicijuojant procesą, be pagrindo spręsta ir dėl procesinio dokumento trūkumų.

Kadangi proceso teisėtumo klausimą pagal CPK 337 str.2 d. taisyklę turi spręsti pirmos instancijos teismas, jis jam ir perduotinas nagrinėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 3 p.,2 d., 3 str.6 d.,

nutaria:

Ignalinos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 11 d. nutartį panaikinti, civilinės bylos proceso teisėtumo klausimą perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui.