Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

2014-02-27 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-16-838/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-02-27
Bylos Nr.
II-16-838/2014
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00078-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Lina Jociuvienė
Pažeidėjas
E. L.
Advokatai
Vaidotas Rutavičius
Administracinė byla Nr. II-16-838/2014Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00078-2014-5 Procesinio sprendimo kategorija:
(S)45.4.KLAIPĖDOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. vasario 27 d.Gargždai

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Lina Jociuvienė, sekretoriaujant Vidai Pareigienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. L., jo atstovui advokatui Vaidotui Rutavičiui, institucijos, surašiusios protokolą ir priėmusios nutarimą byloje Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovui Vitaliui Marozui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi E. L. skundą dėl Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2014-01-06 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (6)-LT-5-1 AM 105559 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-02-03 Klaipėdos rajono apylinkės teisme priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. L. skundas, kuriuo teismo prašo panaikinti Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2014-01-06 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (6)-LT-5-1 AM 105559 ir bylą nutraukti. Motyvuoja tuo, kad E. L. nepažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-07-15 įsakymu Nr. D1-662 patvirtinto „Dėl saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo“ 44 punkto reikalavimų, nes ūdrą į laisvę paleido 2013 metų gegužės mėnesio viduryje, kai dėl gyvūno paleidimo į laisvę, nereikėjo suderinti su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu, o jį tik informuoti, nedetalizuojant kokiu būdu (6-7 b. l.).

Atsiliepimas

Institucija, surašiusi protokolą ir priėmusi nutarimą byloje atsiliepimu (10 b.l.) nesutiko su skundu, motyvavo, kad E. L., paleisdamas ūdrą į laisvę 2013 metų vasarą ar gegužės viduryje, bet kokiu atveju pažeidė „Dėl saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo“ 44 punkto reikalavimus, nes Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento neinformavo, apie tai, jog paleis ūdrą į laisvę.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. L. ir jo atstovas advokatas V.Rutavičius skundą palaikė jame išdėstytais motyvais, papildomai nurodė, kad rašytiniame paaiškinime nurodė ūdrą paleidęs vasarą dėl asociacijų su tada buvusiu gražiu oru, per daug neįsigilinęs ir nesureikšminęs tikslių aplinkybių. Tačiau realiai tai buvo gegužės mėnuo, nes tuo metu į jo zoologijos sodą vaikai iš vaikų namų atvažiuodavo tik savaitgaliais.

Teismo posėdžio metu institucijos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos atstovas V. M. su skundo reikalavimais nesutiko, motyvavo tuo, kad E. L. apie ūdros paleidimą turėjo informuoti raštu, ne žodžiu, be to, E. L. pats nurodė, kad ūdrą paleido vasarą, t.y. tuo metu, kada jau galiojo Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtintas „Dėl saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašas“ (taisyklės galiojo nuo 2013-05-23).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas U. R. paaiškino, kad ūdra zoologijos sode buvo laikoma neteisėtai, nebuvo jos įsigijimo dokumentų. Pažymėjo, kad ūdra turi saugomų gyvūnų statusą. Patvirtino, kad E. L. komisijos narių teiravosi - kokių priemonių turi imtis dėl ūdros, nes įsigijimo dokumentų jis negaus, o pereitų metų rudenį ūdros jau nebuvo. E. L. paaiškino, kad ūdrą paleido vasarą. Tuo remiantis, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas J. B. nurodė, kad 2013 m. gegužės mėnesį savaitgaliais (dėl mokyklos lankymo) padėdavo dirbti E. L. zoologijos sode ir vieną šeštadienį, kai buvo gražus oras, ūdrą pagavo (padedant Raselei) ir išvežė prie Minijos upės, pažiūrėjo, kad arti nebūtų žmonių, atidarė narvą ir ūdra paleido.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš bylos rašytinių dokumentų nustatyta, kad Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2014-01-02 administracinio teisės pažeidimo protokolas AM Nr. 057276 E. L. surašytas už tai, kad 2013-12-23 gautas Aplinkos apsaugos agentūros raštas apie galimai neteisėtą į laisvę paleistą gyvūną (saugoma rūšis) – ūdrą. Nustatyta, kad šis gyvūnas 2013 m. vasarą buvo išleistas į Minijos upę, prieš tai nesuderinus su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu, kas yra draudžiama. Tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-07-15 įsakymu Nr. D1-662 patvirtinto „Dėl saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo“ 44 punkto reikalavimus ir tuo padarė administracinį teisė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51 straipsnio 1 dalyje (3 b. l.). Minėto protokolo pagrindu institucija 2014-01-06 priėmė nutarimą Nr. (6)-LT-5-1 AM 105559, kuriame nurodė, kad E. L. 2013 metų vasarą, neteisėtai paleido į laisvę ūdrą (saugomą rūšį), prieš tai nesuderinęs su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu, kas yra draudžiama ir tuo padarė tuo padarė administracinį teisė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51 straipsnio 1 dalyje bei skyrė administracinę nuobaudą – 400,00 Lt baudą (4 b. l.).

Institucija, surašiusi protokolą ir priėmusi nutarimą nurodė, kad E. L. traukiamas administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 51 straipsnio 1 dalyje padarymą. Atsakomybė už šį straipsnį kyla dėl valstybinėse gamtos išteklių naudojimo ir aplinkos apsaugos programose, kompleksinėse schemose numatytų aplinkos apsaugos priemonių ar kitų aplinkosaugos reikalavimų neįgyvendinimo laiku arba jų įgyvendinimo pažeidžiant nustatytus reikalavimus tyčia arba dėl aplaidumo.

Administracinė atsakomybė asmeniui atsiranda nuo to momento, kai jis padaro administracinį teisės pažeidimą. Administracinės teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Siekiant patvirtinti nutarime nurodytus asmens nusižengimus, būtina rašytiniais įrodymais konstatuoti: kokie valingi asmens elgesio veiksmai (ar neveikimas) išreiškė kėsinimąsi į saugomus teisinius gėrius, kuo pasireiškė asmens veikos kaltumas ir ar asmens atlikti veiksmai užtraukia tam tikras valstybės prievartos priemones, t. y. administracinės nuobaudos taikymą.

Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas, nepatvirtina, kad E. L. 2013 metais vasarą į Minijos upę, prieš tai nesuderinęs su Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentu, išleido ūdrą ir tokiu būdu pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-07-15 įsakymu Nr. D1-662 patvirtinto „Dėl saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo“ 44 punkto reikalavimus. Byloje nėra jokių įrodymų, kad ūdra buvo išleista 2013 metų vasara, kai įstatymas numatė, jog „leidžiama išleisti į aplinką Lietuvos gamtoje natūraliai gyvenančius saugomus sveikus gyvūnus...... Apie numatomą gyvūnų išleidimą į laisvę ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų raštu arba el. paštu pranešama atitinkamam regiono aplinkos apsaugos departamentui ir gaunamas jo raštiškas pritarimas“ (2013-05-23 įsakymo Nr. D1-377 redakcija), o ne 2013 gegužės mėnesį, kaip teismo posėdžio metu tvirtino liudytojas J. B. bei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. L., kai įstatymas numatė, jog „leidžiama išleisti į aplinką Lietuvos gamtoje natūraliai gyvenančius saugomus sveikus gyvūnus apie tai informavus atitinkamą regiono aplinkos apsaugos departamentą“ (2010-07-15 įsakymo Nr. D1-622 redakcija). Konstatuotina, kad įstatymas nenumatė, kokiu būdu reikia informuoti atitinkamą regiono aplinkos apsaugos departamentą – žodžiu, raštu, elektroniniu paštu ar pan.

Ištyrus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad pagal byloje surinktus duomenis nepakanka įrodymų, jog E. L. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-07-15 įsakymu Nr. D1-662 patvirtinto „Dėl saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo“ 44 punkto reikalavimus ir tuo padarė administracinį teisė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 51 straipsnio 1 dalyje.

Teismas pabrėžia, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Esant nurodytoms aplinkybėms, administracinė byla nutrauktina, nenustačius E. L. veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

skundą tenkinti, 2014-01-06 nutarimą Nr. (6)-LT-5-1 AM 105559 panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl Lietuvos Respublikos ATPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo E. L. atžvilgiu nutraukti, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Lina Jociuvienė