- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-11-09
- Bylos Nr.
- e2YT-7266-1105/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02781-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Sabaliauskienė
- Pareiškėjas
- N. M.
- Suinteresuotas asmuo
- V. M., T. I., valstybės įmonei „Turto bankas“
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Eglė Sabaliauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pagal pareiškėjos N. M. pareiškimą suinteresuotiesiems asmenims V. M., T. I., valstybės įmonei „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja N. M. paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos J. M. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti. Savo pareiškime nurodė, kad J. M. buvo jos mama. Ji turi seserį T. I. ir brolį V. M., kurie įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis. Kai mirė motina, ji tuo metu gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). Motina paskutinius tris metus gyveno pas seserį T. I. Po motinos mirties, pareiškėja įstatymo nustatytu terminu į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Sesuo pareiškėjai pranešė, jog motina J. M. buvo sudariusi oficialųjį testamentą, kuriuo jai priklausantį turtą, iš ko jis besusidės, ji paliko pareiškėjai, tačiau, kaip minėta, pareiškėja dėl palikimo priėmimo nustatytu laiku nesikreipė. Po motinos mirties liko turtas – žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, jog rūpinasi likusiu nekilnojamuoju turtu kaip savu, skyrė savo asmenines lėšas. Ji ne pastoviai gyvena (duomenys neskelbtini), atostogų metu gyvena Lietuvoje. Turi butą (duomenys neskelbtini), jo šildymui naudoja malkas. Malkų gamyba įrodo faktą, jog tokiu būdu ji prižiūri mišką, kuris liko po motinos mirties. Todėl prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo motinos mirties priėmė jos palikimą pradėjusi faktiškai jį valdyti.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog valstybės įmonė „Turto bankas“ neturi duomenų apie galimą palikėjos J. M. palikimo perėjimą valstybei. Prašo sprendimą byloje priimti teismo nuožiūra.
3. Suinteresuotas asmuo V. M. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su pareiškėja ryšių nepalaiko. Dėl šios priežasties negali patvirtinti, kad ji prižiūri po motinos mirties likusį turtą. Nurodė, jog jam skambino paveldėto žemės sklypo – miško, kaimynai ir teigė, jog miško niekas neprižiūri. Prieštaravimų dėl pareikšto reikalavimo suinteresuotas asmuo nepateikė.
4. Suinteresuotas asmuo T. I. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį ir nurodė, jog su pareiškimo reikalavimais sutinka, pretenzijų neturi.
5. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 235 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad byla gali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai viena proceso šalis pareiškia prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, o kita šalis per teismo nustatytą terminą nepareiškia prieštaravimo dėl tokio bylos nagrinėjimo. Šioje dalyje nurodytu atveju žodinis bylos nagrinėjimas rengiamas, jeigu bet kuris dalyvaujantis byloje asmuo paprašo žodinio bylos nagrinėjimo arba teismas nusprendžia, kad toks nagrinėjimas yra būtinas. Civilinės bylos šalys savo paaiškinimus dėl bylos esmės pateikė teismui parengiamuosiuose dokumentuose, nereikalavo būti betarpiškai teismo išklausytos, byloje nėra reikalaujama išklausyti liudytojų, ekspertų, specialistų, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
6. Pareiškimas tenkinamas.
7. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo motinos J. M. mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama jį valdyti. Kitokia tvarka ji negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 445 straipsnis). Šis faktas sukels pareiškėjai teisines pasekmes, nes nuo šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jų teisę paveldėti po motinos mirties atsiradusi palikimą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).
8. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 1-2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis).
9. Byloje pateiktų įrodymų turiniu nustatyta, kad palikėja J. M., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Palikėja turėjo tris vaikus – dukrą N. M. (pareiškėja), T. I. ir V. M., kurie į bylą įtraukti suinteresuotais asmenimis (VĮ „Registrų centras“ (duomenys neskelbtini) gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis Nr. (duomenys neskelbtini)). Palikėja J. M. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi oficialųjį testamentą. Šiuo testamentu palikėja jai priklausiusį turtą, iš ko jis besusidėtų, po savo mirties paliko savo dukrai pareiškėjai N. M. (buvusi – (duomenys neskelbtini)). Po palikėjos mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą palikėja nesikreipė, palikimo pagal sudarytą testamentą nepriėmė, nes tuo metu gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos teigimu, po motinos mirties, ji palikimą priėmė faktiniu valdymu, t. y. rūpinosi likusiu nekilnojamuoju turtu – žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini). Pati turi butą (duomenys neskelbtini), jos teigimu, jį šildo kietuoju kuru, kuriam reikalingos malkos. Malkas pasigamindavo prižiūrėdama minėtame žemės sklype esantį mišką. Pareiškėjos teigimu, ji priėmė savo motinos palikimą pradėjusi faktiškai valdyti paveldimą turtą, nes ne pastoviai gyvendavo (duomenys neskelbtini), grįždavo ir į (duomenys neskelbtini). Klaipėdos miesto ketvirtojo notaro biuro notarės (duomenys neskelbtini) pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, jog po N. M. mirties pareiškėja į notaro biurą nesikreipė. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.
10. Pažymėtina, kad palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti, o įpėdinis priimdamas palikimą šiuo būdu savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
11. Bylos nagrinėjimo metu taip pat nustatyta, kad palikėja J. M. (duomenys neskelbtini) oficialiuoju testamentu paliko jai priklausiusį turtą, iš ko jis besusidėtų, savo dukrai pareiškėjai. Paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas.
12. Teismas sprendžia, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja N. M., po savo motinos J. M. mirties faktiškai pradėjo paliktą turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, jį naudojo, prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo, byloje nėra. Todėl minėti ištirti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad N. M. aukščiau aptartu būdu priėmė po savo motinos J. M., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą.
13. Pažymėtina, kad teismas, nustatydamas juridinę reikšmę turintį faktą, nenustato palikto turto kiekio, jo dalių, vietos, todėl nagrinėjamu atveju teismas nekonstatuoja mirusiosios J. M. palikimo sudėties.
14. Iš pareiškėjos priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos N. M. pareiškimą tenkinti.
Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties atsiradusį palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Priteisti iš N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 43,71 Eur (keturiasdešimt trijų eurų 71 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.