Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, anksčiau teistas tris kartus, paskutinį kartą 2012-06-07 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams ir 1300 litų dydžio bauda, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)),

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. K., mušdamas ir kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2017 m. liepos 21 d., apie 15:30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,79 ‰ girtumas), tarpusavio konflikto metu, sugriebė ranka už kaklo bei sudavė vieną smūgį kumščiu į kairįjį šoną nukentėjusiajai - savo sugyventinei N. T., vėliau nukentėjusiąją pastumė, dėl ko ji nukrito ant grindų ir susimušė nosį bei prasiskėlė lūpą, tokiu būdu, sukeldamas nukentėjusiajai N. T. fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis S. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinimas kaltinamajam S. K. grindžiamas šiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis S. K. savo kaltę jam inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis, 2017 m. liepos 21 d., apie 15:30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kuriame jis gyvena kartu su savo sugyventine N. T., susipyko su savo sugyventine dėl maisto produktų ir tarpusavio konflikto metu jis galėjo prieš ją smurtauti, tačiau konkrečių savo veiksmų kaltinamasis S. K. nurodyti negalėjo, nes, kaltinamojo teigimu, dėl girtumo jis ne viską prisimena. Dėl padarytos nusikalstamos veikos ir panaudoto smurto prieš savo sugyventinę kaltinamasis S. K. gailisi (b.l. 29).

Kad būtent kaltinamasis – jos sugyventinis S. K. nukentėjusiosios atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nukentėjusioji N. T. (b.l. 15), kuri teigė, kad kaltinamasis S. K., 2017 m. liepos 21 d., apie 15:30 val., būdamas girtas, sugriebė nukentėjusiajai už kaklo ir sudavė jai vieną smūgį kumščiu į šoną, dėl ko nukentėjusioji N. T. nukrito ant grindų ir susimušė nosį bei prasiskėlė lūpą.

Smurto nukentėjusiosios N. T. atžvilgiu panaudojimo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiu policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 10-12).

Teisėjas mano, kad kaltinamojo S. K. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais šioje baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, todėl teisėjas daro išvadą, kad kaltinamojo S. K. kaltė, mušant ir kitaip smurtaujant sukėlus fizinį skausmą savo sugyventinei N. T., yra įrodyta, o kaltinamojo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis, tyčia mušdamas (suduodamas smūgį kumščiu), bei kitaip smurtaudamas (sugriebdamas ranka už kaklo ir pastumdamas) sukėlė nukentėjusiajai N. T. fizinį skausmą. Nors kaltinamasis S. K. ir nukentėjusioji N. T. nėra sutuoktiniai ir nėra įstatymais nustatyta tvarka įregistravę partnerystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.18 straipsnio 9 punktas), tačiau jie gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, o šią aplinkybę ikiteisminio tyrimo metu patvirtino tiek nukentėjusioji N. T., tiek kaltinamasis S. K., todėl nors kaltinamasis ir nukentėjusioji bendrai gyveno įstatymais nustatyta tvarka neįregistravę nei santuokos, nei partnerystės, pagal įstatymą (BK 248 straipsnio 2 dalis) nukentėjusioji N. T., kaip kaltinamojo S. K. sugyventinė, turi būti laikoma nusikalstamą veiką padariusio asmens šeimos nare.

Kaltinamojo S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. K., teisėjas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes bei į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau jau buvo teistas už smurtinius veiksmus kito asmens atžvilgiu, bei į tai, kad kaltinamasis S. K. niekur nedirba, o taip pat į tai, kad kaltinamasis sutinka, jog jam būtų skirta laisvės apribojimo bausmė ir daro išvadą, kad kaltinamajam S. K. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokuroro pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu teismui pasiūlyta laisvės apribojimo bausmė, taikant įstatyme numatytus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios gali padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam S. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 30). Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis). Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad S. K. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam skirtinos bausmės rūšį ir siekdamas tinkamo teismo baudžiamojo įsakymo įvykdymo mano, kad kaltinamajam S. K. paskirta kardomoji priemonė turi būti taikoma iki bausmės vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

S. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu S. K. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę - laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant jį per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 30 (trisdešimt) valandų nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, o taip pat, vadovaujantis BK 72² straipsnio nuostatomis, įpareigoti kaltinamąjį S. K. per penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir išklausyti visą programos kursą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies pagrindu, į S. K. paskirtąją bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2017 m. liepos 21 d. 15:42 val. iki 2017 m. liepos 22 d. 12:15 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

S. K. paskirtą kardomąją priemonę palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus;nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.

Nuteistajam S. K. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

Taip pat išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su laisvės apribojimo bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 425 straipsnio 4 dalį teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir kaltinamasis privalo atlikti teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtą bausmę.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.