Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį 5 mėnesių viešųjų darbų bausme,

2) Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 286 ir 290 straipsnius - galutine subendrinta bausme - 18 MGL (677 €) bauda;

3) Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausme – 18 MGL (677 €) bauda ir skirta galutinė subendrinta bausmė: 8 mėnesių laisvės apribojimas ir 18 MGL (677 €) bauda. Baudos nesumokėjo,

4) Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausmės dalimi – nesumokėta 18 MGL (677 €) bauda ir skirta galutinė bausmė: 6 mėnesių laisvės apribojimas ir 18 MGL (677 €) bauda. Baudos nesumokėjo,

5) Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį sumažinta 40 parų arešto bausme, kuri vadovaujantis BK 64 straipsnio 1-2 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. balandžio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu skirta ir neatlikta bausmės dalimi – nesumokėta 18 MGL (677 €) bauda ir skirta galutinė subendrinta bausmė: 40 parų arešto ir 18 MGL (677 €) bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 72 straipsnio 1-3 dalimis, skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto (2 000 €) konfiskavimas. Baudos nesumokėjo,

6) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 45 parų arešto, kuri vadovaujantis audžiamojo kodekso 64 straipsnio 1-2 dalimis, visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalimi – 18 MGL (677 €) bauda ir skirta galutinė subendrinta bausmė: 45 parų areštas ir 18 MGL (677 €) bauda, 2025 m. kovo 21 d. arešto bausmę atliko, 18 MGL (677 €) dydžio baudos nesumokėjo, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

5. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma: kaltinamojo D. G. parodymai duoti teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusiosios R. S. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, asmens, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, tarnybiniuose pranešimuose nurodyti duomenys neginčijamai patvirtina, jog kaltinamasis D. G. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, sudavė ne mažiau 5 kartų savo šeimos nariui – sugyventinei R. S. į veido ir galvos sritis, tampė ją už plaukų ir stumdė, taip sukėlė jai fizinį skausmą ir tokiu būdu padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad D. G. minėtą nusikalstamą veiką įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi suvokė, jog keletą kartų trenkdamas nukentėjusiajai į veidą, tampydamas ją už plaukų, stumdydamas, vykdo pavojingą baudžiamajame įstatyme uždraustą veiką, numatė, kad dėl tokio pastarojo veikimo bus sukeltas fizinis skausmas nukentėjusiajai ir tokių padarinių norėjo. Esant šioms aplinkybėms kaltinamojo D. G. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

6. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

7. Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.).

8. Kaltinamojo D. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

9. BK 27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Įvertinus D. G. daromų nusikalstamų veikų pakartotinumą, t. y. D. G. anksčiau teistas už analogiškų tyčinių nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, teistas ir dėl kitų smurtinių nusikaltimų įvykdymo, bei tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas pilnamečiu, turėdamas neišnykusį teistumą, neatlikęs paskirtos bausmės, teismas sprendžia, jog šiuo atveju kaltinamasis D. G. pripažintinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir tai laikytina jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10. Skiriant bausmę kaltinamajam D. G., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas – tame tarpe ir už analogiškų nusikaltimų padarymą, teistumas neišnykęs, nusikaltimas padarytas neatlikus bausmės (b. l. 81-100), jo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimas baigtas, padarytas veikiant tiesiogine tyčia, padaryta žala kito asmens sveikatai – sukeltas fizinis skausmas. D. G. baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, baudų nemoka (b. l. 71-80), yra niekur nedirbantis nuo 2015 metų, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (68-70).

11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam D. G. už įvykdytą nusikalstamą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą terminuotą laisvės atėmimo bausmę, jos terminą parenkant didesnį nei bausmės minimalus dydis - 6 mėnesius laisvės atėmimo. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamajam pripažįstant kaltę. Teismas pažymi, kad nėra pagrindo D. G. skirti švelnesnio pobūdžio bausmę, kadangi pastarajam anksčiau paskirtos švelnesnės bausmės teigiamos įtakos nedaro bei bausmės tikslų nepasiekia, kaltinamasis vis nusikalsta, savo gyvenimo būdo nekeičia ir jokių teigiamų išvadų nedaro.

12. Kadangi D. G. naują nusikalstamą veiką įvykdė neatlikęs jam ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, todėl vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos sumažintos laisvės atėmimo bausmės pridedama 2024 m. gruodžio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu D. G. paskirta ir neatlikta baudos bausmė ir D. G. skirtina galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams ir 18 MGL (677 Eur) dydžio bauda.

13. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į D. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2025-07-20 22.35 val. iki 2025-07-21 14.05 val. (b. l. 102-106, 107-109), tai yra 1 para, ją prilyginant 1 laisvės atėmimo bausmės dienai.

14. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

14.1. Nagrinėjamu atveju D. G. įvykdė nesunkų nusikaltimą, už kurio įvykdymą skirtina mažesnė nei 4 metų laisvės atėmimo bausmė, todėl formalus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra. Kaip jau minėta, D. G. yra anksčiau teistas, naują nusikaltimą įvykdė neatlikęs anksčiau paskirtos bausmės, turėdamas neišnykusį teistumą ir tai buvo pripažinta jo atsakomybe sunkinančia aplinkybe (BK 60 str. 1 d. 13 p.), be to, buvo nustatyta ir dar viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veikos padarymui turėjo įtakos buvęs girtumas (BK 60 str. 1 d. 9 p.), kartu tai neigiamai apibūdina kaltinamąjį. Vis dėl to, teismo vertinimu byloje esančios aplinkybės, jog kaltinamasis prisipažino, gailisi įvykdęs nusikalstamą veiką, teismo posėdžio metu kritiškai įvertino savo poelgį, nukentėjusiosios atsiprašė, šie susitaikė, nukentėjusioji jokių pretenzijų kaltinamajam neturi, sudaro pagrindą teismui spręsti, jog vis dar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai D. G. atžvilgiu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, bausmės vykdymą atidedant 1 metams.

14.2. BK 75 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje dalyje numatytas pareigas. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad teismas asmeniui jo ar kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti kitas baudžiamajame įstatyme nenumatytas pareigas, kurios, teismo nuomone, turėtų teigiamos įtakos nuteistojo elgesiui. Siekiant, jog bausmės tikslai būtų lengviau įgyvendinti, atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimas buvo įvykdytas būnant kaltinamajam apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos kaltinamojo nusikalstamam elgesiui, kaltinamasis yra jauno, darbingo amžiaus, jokių sveikatos problemų neturi, jau daugiau kaip 10 metų niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje paskutinį kartą registruotas buvo tik 2018 metais (b. l. 68-70), paskirtų baudų nemoka, legalaus darbo nesiieško, nes pasak kaltinamojo turi daug įsiskolinimų, D. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirtini BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 6, 7, 8, 9 punktuose numatyti įpareigojimai: pradėti dirbti, o darbą praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti ten registruotam, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

14.3. Teismas pažymi, kad vien tai, jog kaltinamasis turi įvairių įsiskolinimų, nesudaro pagrindo teismui neskirti jam pareigos pradėti dirbti ir tokiu būdu padėti kaltinamajam vengti turimų turtinių prievolių. Kartu pastebėtina, jog prokuroras prašė kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – nemokamus darbus (BK 70 str.). Teismas įvertinęs tai, kad kaltinamajam D. G. yra skirtinas įpareigojimas pradėti dirbti, bei eilė kitų įpareigojimų, mano, kad minėta baudžiamojo poveikio priemonė šiuo atveju būtų perteklinė, trukdanti pradėti kaltinamajam dirbti legalų darbą, todėl šios baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam neskiria. Vis dėlto, teismas atkreipia ir kaltinamojo dėmesį, kad sąmoningai nevykdant ar vengiant vykdyti įpareigojimą pradėti dirbti, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti naikinamas ir jis pasiunčiamas atlikti realios bausmės.

15. BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Iš 2025-07-31 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad kaltinamajam D. G. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 100 Eur. Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamajam gynėjas šioje byloje buvo paskirtas esant būtino gynėjo dalyvavimo pagrindams, numatytiems BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte, duomenų apie kaltinamojo turimą turtą teismas neturi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodyta suma iš kaltinamojo D. G. neišieškotina.

16. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus: DVD diskas su vaizdo įrašais (prie bylos viršelio), - paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir D. G. skirti sumažintą bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2024 m. gruodžio 16 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir D. G. skirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturis) mėnesius ir 18 MGL (677 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į D. G. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, tai yra 1 (vieną) parą, ją prilyginant 1 (vienai) laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 6 dalies 5, 6, 7, 8, 9 punktais, D. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams ir D. G. visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigoti: 1) pradėti dirbti, o darbą praradus užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir būti ten registruotam, 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 3) neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, 4) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, 5) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant ir alkoholį).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi D. G. pripažinti recidyvistu.

D. G. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš D. G. neišieškoti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD diską su vaizdo įrašais, - palikti saugoti prie bylos.

Išaiškinti D. G., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, jis privalo:1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos, 2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną, 3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus, 4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.