- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-08
- Bylos Nr.
- 2A-2954-302/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00779-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius
- Atsakovas
- UAB „Savutė“
- Ieškovas
- V. B.
- Advokatai
- Jurgita Judickienė
- Kategorijos
- 11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.9.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 15.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „Savutė“ apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovui UAB „Savutė“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio priteisimo už priverstinės pravaikštos laiką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas: pripažinti atsakovo UAB „Savutė“ 2011-08-18 sprendimą [(kuriuo darbo sutartis su juo nutraukta pagal Darbo kodekso (toliau tekste – DK) 136 str. 3 d.2p., 235 str. 2 d. 9 p. )] neteisėtu; pakeisti ieškovo atleidimo pagrindą ir darbo sutartį nutraukti teismo sprendimu ( DK 297 str. 4 d.) nuo sprendimo įsigaliojimo dienos; priteisti ieškovui iš atsakovo išeitinę dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką – 2952,66 Lt bei vidutinį darbo užmokestį ( po 1476,33 Lt per mėnesį ) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Nurodė, kad pas atsakovą dirba nuo 2011 metų sausio mėn. Ieškovas iki 2011 m. rugpjūčio 16 d. sirgo, į darbą atvyko iš karto po nedarbingumo – 2011-08-16 ir kreipėsi į atsakovo UAB „Savutė“ direktorę su prašymu atleisti iš darbo pagal DK 127 str. 2 dalį, kartu pateikė gydytojo pažymą, kad negali toliau tęsti darbo. Direktorė priėmė pateiktą prašymą ir pažymą, ir paleido namo su pažadu, kad ieškovui paskambins. 2011-08-17 ieškovas vėl atėjo pas direktorę į ofisą sužinoti ar dirba, ar atleidžia iš darbo, direktorės tą dieną nerado. 2011-08-17 ryte ieškovui paskambino direktorė ir pakvietė atvykti į darbą. Jam direktorė pasiūlė sutikti būti atleistam iš darbo savo noru arba jis bus atleistas iš darbo už pravaikštas bei pasakė, kad ieškovo pateiktas medicinos pažymėjimas yra netinkamas. Ieškovas tą pačia dieną kreipėsi į gydytoją dėl tinkamos pažymos išdavimo ir pateikė ją atsakovo direktorei, kuri jos nepaėmė, be to, nurodė, kad jai užtenka pirmosios bei, kad ieškovą ji jau atleido už pravaikštas. Raštiškai su atleidimu jis nebuvo supažindintas, todėl jis 18 dieną parašė papildomą prašymą pasiaiškinti, kodėl jo neatleido per 3 dienas pagal pateiktą prašymą dėl atleidimo, kodėl nebuvo pasiūlytas kitas lengvesnis darbas. Į šį raštą atsakymą ieškovas gavo rugpjūčio 19 dieną. Tokiu būdu ieškovas iki atleidimo iš darbo atsakovės direktorei pateikė dvi sveikatos pažymas, tačiau antros iš jo nepaėmė. Nurodė, kad į darbo vietą nuo rugpjūčio 16 d. nevyko, nes tokio nurodymo direktorė nedavė. Pretenzijų dėl pateiktos medicininės pažymos direktorė nereiškė iki pat 18 d., kai jis pagal jos kvietimą telefonu atvyko į įmonės ofisą. Ieškovas sutinka su atsakovo pateiktais duomenimis apie jo vidutinį darbo užmokestį ir vienos dienos vidutinį darbo užmokestį, kuris yra 72,16 Lt. Atleidimo dieną su ieškovu buvo atsiskaityta pilnai, jis pretenzijų dėl atsiskaitymo dydžio neturi.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Savutė“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, ieškovas V. B. pas atsakovą priimtas dirbti darbininku pagal darbo sutartį nuo 2011 01 25, jis turėjo dirbti įmonės gamybinėse patalpose, esančiose Kurpių k., Švenčionių r. Į darbą jis 2011 08 16, 2011 08 17 ir 2011 08 18 neatvyko, todėl direktorės 2011 08 18 įsakymu buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p.. Ieškovas interpretuoja įvykius sau palankia linkme ir klaidina teismą. Ieškovas tapo nedarbingas nuo 2011 06 29 dėl nelaimingo atsitikimo buityje. Į atsakovo bendrovės administraciją Gedimino g. 5-207, Švenčionys ieškovas atvyko 2011 08 16 ir pateikė prašymą atleisti jį iš pareigų nuo 2011 08 16 pablogėjus jo sveikatos būklei ir neturint galimybės atlikti savo pagrindinių pareigų pagal DK 127 str. 2 dalį, kartu pateikdamas 2011 08 12 medicininį pažymėjimą Nr. 331, kuriame nurodyta, kad ieškovas dėl sveikatos būklės negali dirbti darbų apkraunančių stuburą- pasilenkimai, sunkumo kėlimas, ilgas stovėjimas nerekomenduojamas. Ieškovui buvo pasiūlytas kitas lengvesnis darbas, mokant minimalų atlyginimą, tačiau jis atsisakė dirbti bet kokį darbą, motyvuodamas, kad statybose jis uždirbs daugiau, reikalavo tuojau pat jį atleisti iš darbo ir sumokėti dviejų mėnesių išmoką. Nesutikus jį atleisti iš darbo tuojau pat jis išėjo ir darbo vietoje tą dieną nepasirodė, dėl ko buvo sutrikdytas įmonės darbas. 2011 08 17 ieškovas atvyko į administraciją, iš įmonės buhalterės reikalavo paaiškinti, kodėl dar nėra atleistas iš darbo ir išėjo. 2011 08 17 ieškovas savo darbo vietoje taip pat nepasirodė. 2011 08 18 atsakovės administracijai pateikė prašymą , kuriuo prašė raštiškai pasiaiškinti, kodėl jis dar nėra atleistas iš darbo, ir išėjo. Atsakovas pareikalavo iš ieškovo pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą 2011 m. rugpjūčio 16,17 18 dienomis. V. B. pasiaiškinti kategoriškai atsisakė. Kadangi ieškovas atsisakė jam pasiūlyto kito darbo, dvi dienas neatvyko į savo darbą, taip pat savo darbo vietoje nepasirodė ir 2011 08 18, todėl buvo atleistas iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p. Atleidimas yra teisėtas, nes tik darbdaviui sutikus ir įvertinus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį pagal LR DK 127 str. 2 d., darbo sutartis nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos, kuri turi būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo pateikimo dienos, jeigu darbdavys su darbuotoju nesusitarė kitaip. Darbdaviui nesutikus, kad yra pagrindas nutraukti sutartį, darbo santykiai tęsiasi, jie gali pasibaigti įstatyme nustatytais pagrindais (DK 124 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pripažino atsakovo UAB „Savutė“ 2011 08 18 įsakymą Nr. 40 „Dėl neatvykimo į darbą ir atleidimo iš darbo“ (kuriuo darbo sutartis su V. B. nutraukta pagal LR DK 136 str. 3 d.2p., 235 str. 2 d. 9 p. ) neteisėtu. Pakeitė ieškovo atleidimo pagrindą ir darbo sutartį nutraukė teismo sprendimu ( DK 297 str. 4 d.) nuo sprendimo įsigaliojimo dienos. Priteisė ieškovui V. B. iš atsakovo UAB Savutė“ išeitinę dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką – 2952,66 Lt ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2011-08-18 iki 2011-11-15 4429,21 Lt. Priteisė iš atsakovo UAB Savutė“ 1514,72 Lt ieškinio surašymo bei atstovavimo teisme išlaidų į valstybės pajamas. Kitoje reikalavimų dalyje ieškinį atmetė.
Teismas sprendė, kad darbo sutartyje Nr.286 neesant susitarimo punktų dėl darbo vietos ir darbo funkcijų atlikimo Kurpių kaime esančioje atsakovės lentpjūvėje, darbo sutarties turinio pagrindais atsakovas dėl negalėjimo atlikti savo darbo pagrįstai kreipėsi į direktorę atsakovo būstinėje, nes darbo sutartyje šiuo adresu nurodyta tokios svarbos susitarimų tarp darbo sutarties šalių sudarymo vieta, todėl pagal analogiją šią vietą ir darbdavio atstovą, su kuriuo reikia derėtis dėl sutarties nutraukimo, ieškovas pasirinko tinkamai. Teismas vertino kritiškai direktorės J. C. argumentus, kad ieškovui buvo pasiūlyta dirbti lengvesnį darbą, o jis į darbo vietą neatvyko tris dienas iš eilės, nes, pirmiausia, darbo sutartyje ieškovo darbo vieta Kurpių k. lentpjūvėje nebuvo nurodyta, o taip pat dėl to, kad toks pasiūlymas reikštų darbo sutarties būtinųjų sąlygų pakeitimą, todėl toks siūlymas turėjo būti sutarties šaliai- darbuotojui pateiktas raštu, o to atsakovė nepadarė, kaip ir nėra sprendimų dėl atleidimo iš darbo ieškovui atsisakius dirbti pakeistomis darbo sąlygomis.
Teismas nesutiko su atsakovu, kad nebuvo pagrindo atleisti ieškovą iš darbo pagal DK 127 str. 2 d. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad direktorė, ieškovui pateikus medicininius duomenis, tačiau jais abejodama (bet tuo atveju nebuvo reikmės iš atsakovo direktorės pusės siūlyti ieškovui lengvesnį darbą) galėjo nukreipti jį privalomam sveikatos patikrinimui, nes ieškovą priimant į darbo buvo privalomas jo sveikatos būklės patikrinimas. Teismas sprendė, kad ieškovas pasibaigus jo nedarbingumui negalėjo toliau dirbti to paties darbo be žalos savo sveikatai, nes darbo sutartimi sulygtas darbas neatitiko gydytojų išvadų ir rekomendacijų. Nustačius, kad dėl sveikatos stovio sutartimi sulygto darbo darbuotojas dirbti neturi galimybių be žalos savo sveikatai, šią faktinę aplinkybę nevertinti svarbia priežastimi DK 127 str. 2 dalyje nustatyta prasme darbdaviui nėra jokių teisėtų pagrindų. Tokiu būdu teismas sprendė, jog 2011-08-16 – 18 dienomis ieškovas negalėjo dirbti dėl svarbių priežasčių ir todėl nedirbo, jo veikoje ir neveikime nebuvo tyčios pažeisti darbo drausmę, todėl jam nebuvo pagrindo skirti drausminę nuobaudą – atleidimą už pravaikštas. Teismas taip pat konstatavo, jog atsakovas pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarką. Dėl nurodyto ieškovo atleidimą iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p. pripažino neteisėtu.
Šalies argumentai
Ieškovui nesutinkant būti grąžintam į darbą dėl fizinės būklės, tiek dėl nepalankios situacijos, nes ieškovas pareiškė, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti pas atsakovą bet kokį darbą, teismas nutraukė tarp ginčo šalių sudarytą darbo sutartį šiuo teismo sprendimu nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, remdamasis LR DK 297 str. 4 dalimi. Ieškovui iš atsakovo priteisė dviejų vidutinių mėnesinių atlyginimų dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos – 2011 08 18 - iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos ( LR DK 140 str. ).Ginčo šalys patvirtino, kad ieškovo vieno priskaičiuoto vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydis yra 1476,33 Lt, o vienos dienos vidutinis darbo užmokestis yra 72,61 Lt, todėl teismas laikė, kad priteistina ieškovui išeitinė išmoka yra 2952,66 Lt. Tačiau byloje SODRos duomenimis yra nustatyta, kad ieškovo priverstinė prastova tęsėsi iki 2011 lapkričio 15 dienos, nes jis nuo 2011 11 15 įsidarbino D. T. individualioje įmonėje, todėl remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, ieškovui priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2011 08 18 , tai yra nuo atleidimo iš darbo dienos iki 2011 11 15, ( kada priverstinė pravaikšta pasibaigė) tai sudaro viso (už 61-ą darbo dieną po 72,61 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio už vieną darbo dieną) - 4429,21 Lt.
Atsakovas UAB „Savutė“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė DK 127 str. 2 d., nenustatinėjo ar buvo visos šioje normoje numatytos sąlygos, ir tokiu būdu nepagrįstai sprendė, kad ieškovas turėjo būti atleistas pagal minėtą straipsnį.
DK 127 str. 2 d. numato darbdavio teisę į 3 darbo dienų terminą prašymo pagrįstumui įvertinti, o šis terminas nustatytas darbdavio interesų užtikrinimui. Tuo tarpu įstatymas nesuteikia teisės darbuotojui neatvykti į darbą ir nevykdyti savo pareigų, atsisakyti dirbti kitą lengvesnį darbą, kuris nekelia pavojaus sveikatai, kol jo prašymas bus išnagrinėtas, o juo labiau nebūti savo darbo vietoje. Ieškovas neatvyko į darbą po visą darbo dieną be svarbių priežasčių, todėl jis nesilaikė privalomo trijų darbo dienų įspėjimo termino. Atsakovas nedavė ieškovui leidimo nedirbti pagal darbo sutartį, pats ieškovas neprašė suteikti jam kito (lengvesnio) darbo, neteikė prašymo išleisti jį iš darbo, kol bus išspręstas klausimas dėl jo prašymo tenkinimo. Teismo išvada, kad ieškovo atvykimas į atsakovo administracijos patalpas turėtų būti prilyginamas atvykimui į darbą yra visiškai nepagrįstas, nes ieškovas atsisakė atlikti bet kokias darbo funkcijas visą darbo dieną (rugpjūčio 16 ir 17 d.).
Šalies argumentai
Apeliantas nesutinka su teismo motyvais, kad atsakovo direktorė, nustačiusi, kad ieškovo pateikta medicininė pažyma yra netinkama, privalėjo kreiptis į institucijas ar nukreipti ieškovą privalomam sveikatos patikrinimui, kadangi tokiais motyvais pateisinamas ieškovo įrodymais nepagrįstas reikalavimas, nes pareiga įrodyti ligą, dėl kurios darbuotojas neturi galimybės atlikti darbo funkcijų, tenka darbuotojui. Nagrinėjamu atveju svarbu, kokie ieškovo ligą patvirtinantys dokumentai buvo pateikti atsakovui kartu su prašymu atleisti iš darbo. Ieškovo atsakovui pateikta medicininė pažyma nepagrindė svarbios priežasties nutraukti darbo sutartį buvimo.
Teismas visiškai neteisingai nustatė ligos ar neįgalumo tiesioginį ryšį su ieškovo galimybe vykdyti darbines funkcijas. Net ir sutikus, kad ieškovas neturėjo galimybės dirbti stuburą apkraunančių darbų, nereiškia, kad darbuotojas neturėjo galimybių atlikti darbo funkcijų iš viso. Ieškovo darbo funkcijos „darbininkas“ yra bendro pobūdžio ir neapsiriboja ieškovo galimybe ir teise tik kelti medinius rąstus ir dėti juos ant pjovimo staklių, todėl ieškovas visiškai nepagrįstai savavališkai atsisakė dirbti darbo sutartimi sulygtą darbą. Kaip teismo posėdžio metu patvirtino atsakovo direktorė ir V. C., ieškovui galėjo būti skiriamas ir kitas darbas, kuris neapkrautų stuburo. Taip pat nurodo, kad ieškovo liga yra susijusi su nelaimingu atsitikimu buityje, taigi jo liga nėra niekaip susijusi su ieškovo darbo funkcijų vykdymu ir nėra jų sąlygota, tačiau teismas šios aplinkybės nevertino, į ją neatsižvelgė.
Apeliaciniame skunde nurodoma, jog buvo abi sąlygos, numatytos DK 235 str. 2 d. 9 p., t.y. ieškovas neatvyko į darbą visą dieną ir be svarbių priežasčių, todėl atsakovas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą atleisti ieškovą iš darbo.
Atsiliepimas
Ieškovas V. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Atsakovo teiginiai, kad darbuotojas įgyja teisę nutraukti darbo sutartį pagal DK 127 str. 2 d. tik tada, kai kompetentingų medicinos įstaigų išduotais dokumentais pagrindžiamos mažiausiai dvi aplinkybės: kad darbuotojui yra konstatuota liga ar neįgalumas ir konstatuota liga ar neįgalumas yra kliūtimi, objektyviai trukdančia darbuotojui dirbti konkretų darbo sutartimi sulygtą darbą, - deklaratyvūs, nes atsakovas ieškovo pateiktos medicininės pažymos neginčijo, todėl nėra pagrindo ja netikėti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovas visas tris dienas buvo atvykęs į darbą. Duomenų, kad ieškovas turėjo vykti į kitą darbo vietą nei nurodyta darbo sutartyje (UAB „Savutė“ Užupio 35, Švenčionys), nėra. Ieškovas nurodo, kad 2011-08-16 pateikus prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 127 str. 2 d., direktorė kito darbo nepasiūlė, o liepė eiti namo ir laukti skambučio, ką patvirtina liudytoja apklausta įmonės buhalterė. Kitą dieną ieškovas atvyko į darbą aiškintis dėl dokumentų, tačiau atsakovas nepateikė patikimų įrodymų, kad būtų siūlomas lengvesnis ieškovo fizinę sveikatą atitinkantis darbas. Tik 2011-08-18, ieškovui nesutikus perrašyti prašymo dėl atleidimo iš darbo pagal DK 127 str. 1 d., su juo buvo nutraukta darbo sutartis pagal DK 136 str. 3 d., DK 235 str. 2 d. 9 p. Tuo tarpu atsakovas nepateikė jokio pranešimo, kad ieškovas pažeidė darbo drausmę.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 2 d.), arba tai numato atskirų kategorijų bylų – šiuo atveju darbo bylų – nagrinėjimo ypatumai (CPK 414 straipsnis).
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl netinkamo DK 127 str. 2 d. aiškinimo ir taikymo, bei byloje esančių nustatytų sąlygų leidžiančių taikyti DK 136 str. 3 d. 2 p ir 235 str. 2 d. 9 p. Kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
Byloje nustatyta, kad ieškovas V. B. pas atsakovą dirbo nuo 2011 01 25 darbininku pagal 2011 01 25 darbo sutartį Nr. 286 (b.l. 5). Ieškovas buvo nedarbingas laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 29 d. iki rugpjūčio 16 d. Šias faktines aplinkybes patvirtina pranešimai apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą (t. 1, b.l. 7-14, 42-43), darbo laiko apskaitos žiniaraščiai (b.l.45-48), SODRos duomenys (b.l. 155). Pasibaigus ieškovo laikinam nedarbingumui, ieškovui 2011 08 12 buvo išduotas medicininis pažymėjimas Nr.331 (b.l. 39), kuriame nurodyta, kad ieškovas dėl sveikatos būklės negali dirbti darbų apkraunančių stuburą - pasilenkimai, sunkumo kėlimas, ilgas stovėjimas nerekomenduojama. Ieškovas grįžęs į darbo po ligos 2011-08-16 parašė prašymą atleisti jį iš darbo tą pačią dieną pagal DK 127 str. 2 dalį dėl pablogėjusios sveikatos būklės ir neturint galimybių atlikti savo pareigų (t. 1, b.l. 38). Iš darbo ieškovas buvo atleistas 2011 08 18 įsakymu Nr. 40 pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 9 p. – neatvykus į darbą be svarbių priežasčių visą darbo dieną.
Apeliantas nurodo, kad teismas netinkamai vertino aplinkybes, dėl ko be pagrindo pripažino ieškovo atleidimą pagal LR DK136 str. 3 d. 2p., 235 str.2 d. 9 p. neteisėtu, neįvertinęs, jog ieškovas prašęs jį atleisti nuo 2011 08 16 pagal DK 127 str. 2 d. nesilaikė trijų dienų darbdavio įspėjimo termino ir nevykdė darbo funkcijų visas tris dienas, padarė drausmės pažeidimą dėl pravaikštų 2011 m. rugpjūčio 16,17 ir 18 dienomis.
DK 127 straipsnio 2 dalyje reglamentuojamas darbo sutarties nutraukimas darbuotojo prašymu dėl svarbių priežasčių. Pagal šią įstatymo normą darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą, taip pat terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš tris darbo dienas.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas DK 127 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs: kadangi dėl šioje normoje išvardytų nuo darbuotojo valios nepriklausančių priežasčių darbuotojas neturi galimybės dirbti darbo sutartyje sulygtomis sąlygomis, tai įstatymas jas pripažįsta svarbiomis. Darbuotojas, įgyvendindamas savo teisę nutraukti darbo sutartį dėl ligos ar invalidumo (DK 127 straipsnio 2 dalis), turi darbdaviui pateikti prašymą nutraukti sutartį ir ligą ar invalidumą, trukdantį tinkamai atlikti darbą, pagrindžiančius įrodymus. Toks šios teisės normos išaiškinimas pateiktas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje N. S. v. VšĮ ,,Tulpės“ sanatorija, bylos Nr. 3K-3-489/2006.
Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad ieškovas šią savo pareigą atliko tinkamai. Jis 2011-08-16 pateikė prašymą atleisti iš darbo, nurodydamas darbo sutarties nutraukimo pagrindą – pablogėjus sveikatos būklei ir neturint galimybės atlikti savo pagrindinių pareigų, taip pat įvardijo ir teisinį atleidimo pagrindą - DK 127 str. 2 d. (b.l. 38), bei pateikė medicininį pažymėjimą pagrindžiantį jo sveikatos būklę (b.l. 39). Ieškovas prašė būti atleidžiamas nuo pareiškimo padavimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad darbdaviui sutikus, jog yra pagrindas nutraukti darbo sutartį DK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu, darbo sutartis nutraukiama nuo darbuotojo prašyme nurodytos dienos, kuri turėtų būti ne ankstesnė kaip trys dienos nuo prašymo pateikimo dienos, jeigu darbuotojas su darbdaviu nesusitarė kitaip. Darbdaviui nesutikus, kad yra pagrindas nutraukti darbo sutartį, darbo santykiai tarp darbuotojo ir darbdavio tęsiasi, jie pasibaigia įstatymuose nustatytais darbo sutarties pasibaigimo pagrindais pasibaigus darbo sutarčiai (DK 124 straipsnis). Kilus darbuotojo ir darbdavio nesutarimams dėl darbo sutarties nutraukimo pagrindo egzistavimo, jo egzistavimas arba neegzistavimas konstatuojamas darbo ginčų nagrinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. O. v. UAB ,, Prekybos ir logistikos centras“, bylos Nr. 3K-3-282/2010).
DK 127 straipsnio 2 dalyje nenustatyta imperatyvių reikalavimų darbuotojo sveikatos būklę patvirtinantiems įrodymams, todėl tokiais įrodymais laikytini įvairios formos, leistinumo ir patikimumo kriterijus atitinkantys duomenys apie darbuotojo sveikatos būklę (išrašai iš ligos istorijos, nedarbingumo pažymėjimai, gydytojų pažymos, pan.), pakankami pagrįsti faktinei aplinkybei, kad darbuotojas serga ar yra neįgalus ir tai jam trukdo atlikti savo pareigas pagal darbo sutartį. Vertinimas, ar darbdavys turėjo pakankamai informacijos, kad įsitikintų darbuotojo nurodytos svarbios priežasties nutraukti darbo sutartį buvimu, priklauso nuo kiekvienos situacijos konkrečių aplinkybių. Iš byloje esančių įrodymų teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas turėjo pagrindą nutraukti darbo sutartį dėl svarbios priežasties, t.y., kad pateikti rašytiniai įrodymai – medicininiai pažymėjimai Nr. 331, išduotas 2011 08 12, Nr. 174, išduotas 2011 08 18, ir Nr. 472, išduotas 2011 08 22 (t 1, b.l. 15, 17, 55), kurie nėra nuginčyti ir kurie patvirtina tą pačią medikų išvadą, jog ieškovas V. B. dėl savo sveikatos būklės negali dirbti darbų apkraunančių stuburą - su pasilenkimais, sunkumų kilnojimu, ilgai trunkančiu stovėjimu. Būtent tokius darbus ieškovas pas atsakovą dirbo iki nedarbingumo. Su šia faktine aplinkybe (ieškovo faktiškai atliekamų darbų) sutiko ir atsakovo atstovė direktorė J. C.. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje sprendžiant panašų ginčą išaiškinta, kad net ir tuo atveju, jeigu darbuotojas iki pareiškime nutraukti darbo sutartį nurodytos datos nepateikia darbdaviui dokumentų, pagrindžiančių jo negalią ar ligą, tačiau jo valia nutraukti darbo sutartį būtent dėl šių priežasčių yra aiškiai išreikšta (nurodyta pareiškime nutraukti darbo sutartį) ir darbdavys turi duomenų apie darbuotojo sveikatos būklę, tai darbdaviui kyla pareiga aiškintis bei vertinti susidariusią situaciją ne tik remiantis tiesiogiai teisės normose suformuluotais reikalavimais, bet ir bendrųjų darbo teisės principų, įvardytų DK 35 straipsnyje, aspektu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. P. v. AB „Kauno keliai“, bylos Nr. 3K-3-8/2008). Apeliacinės instancijos teismui apelianto pateiktas Švenčionių r. PSPC Švenčionių poliklinikos Bendrosios praktikos gydytojos A. D. atsakymas į paklausimą nepaneigia medicininiuose pažymėjimuose nurodytų ieškovo susirgimų, tik nurodo, kad nėra pagrindo teigti, kad ieškovas pagal savo susirgimų pobūdį negali dirbti jokių darbų, tačiau byloje nebuvo keliamas klausimas, jog ieškovas apskritai negali dirbti jokių darbų. Tai, kad atsakovas žinojo apie ieškovo susirgimą ir sveikatos būklę patvirtina ir pranešimai apie išduotą nedarbingumo pažymėjimą (t 1, b.l. 7-14), atsakovui buvo žinoma, kad ieškovas įvairiais darbo laikotarpiais sirgo, jam buvo išduodami nedarbingumo pažymėjimai. Tokiu būdu darbdaviui turint duomenų apie darbuotojo sveikatos būklę, būtent darbdaviui kyla pareiga aiškintis bei vertinti susidariusią situaciją ne tik remiantis tiesiogiai teisės normose suformuluotais reikalavimais, bet ir bendrųjų darbo teisės principų, įvardytų DK 35 straipsnyje, aspektu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. P. v. AB „Kauno keliai“, bylos Nr. 3K-3-8/2008). Tačiau atsakovas šios pareigos nevykdė, nesiaiškino, sudarė tokią situaciją, kad ieškovas nei dirbo, nei buvo atleidžiamas, ir darbo sutartį neteisėtai nutraukė kitu pagrindu – dėl ieškovo neatvykimo į darbą 2011 m. rugpjūčio 16, 17, 18 dienomis be pateisinamų priežasčių.
Pirmos instancijos teismas turėjo pagrindą išvadai, kad ieškovas tiek 2011 m. rugpjūčio 16 d., tiek 17 d. ir 18 d. buvo atėjęs į darbą, tiksliau į įmonės administracinį pastatą, kur dirbo jo darbdavio vadovybė, tai patvirtina ne tik jo paties paaiškinimai, bet ir liudytojos V. V. parodymai, kur ji nurodė, jog visomis dienomis ieškovas buvo atėjęs į įmonės buveinę pas direktorę (b.l. 119). Šios aplinkybės neginčija ir apeliantas. Kolegija sutinka su teismo sprendimo motyvais, kad darbo sutartyje Nr.286 neesant susitarimo punktų dėl darbo vietos ir darbo funkcijų atlikimo Kurpių kaime esančioje atsakovo lentpjūvėje, darbo sutarties turinio pagrindais atsakovas dėl negalėjimo atlikti savo darbo pagrįstai kreipėsi į direktorę atsakovės būstinėje, nes darbo sutartyje šiuo adresu nurodyta tokios svarbos susitarimų tarp darbo sutarties šalių sudarymo vieta, todėl šią vietą ir darbdavio atstovą, su kuriuo reikia derėtis dėl sutarties nutraukimo, ieškovas pasirinko tinkamai.
Taip pat kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai kritiškai įvertino direktorės J. C. argumentus, kad ieškovui buvo pasiūlyta dirbti lengvesnį darbą, o jis į darbo vietą neatvyko tris dienas iš eilės, nes toks siūlymas turėjo būti ieškovui pateiktas raštu, kaip darbas pasikeitusiomis darbo sąlygomis, ko atsakovas nepadarė.
Be to, teismas vertindamas liudytojų parodymus ir šalių paaiškinimus visumoje, turėjo pagrindą išvadai, kad direktorė J. C. net ir žodžiu nenurodė, jog ieškovas gali dirbti kitą darbą atitinkantį jo sveikatos būklę ir kokį konkrečiai darbą. Iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų labiau tikėtina, jog, kaip nurodė ieškovas, direktorė liepė laukti ieškovui jos telefono skambučio, kol bus apsispręsta dėl jo atleidimo pagal pateiktą prašymą, o ne nurodymas ieškovui eiti į lentpjūvę, kur V. C. jam paves dirbti lengvesnį darbą, nes tokius ieškovo paaiškinimus iš dalies atitinka ir liudytojos V. V. parodymai, kuriuose ji nurodė, jog direktorė liepė laukti skambučio, nors nurodė kitą skambučio tikslą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad ši liudytoja yra direktorės pavaldinė, įmonės finansininkė, todėl tikėtina, kad tokiu būdu savo parodymus ji davė priderindama prie direktorės paaiškinimų. Pažymėtina ir tai, kad tolimesni šalių veiksmai tik patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes. Neginčytinai byloje yra nustatyta, kad ieškovas ėjo aiškintis pas atsakovo direktorę jo tolimesnio kaip darbuotojo statuso, t.y. ar atsakovas apsisprendė dėl jo atleidimo nurodytu pagrindu, o ne pažymos ar jos kopijos atsiėmimo, kaip teigia atsakovo direktorė ir minėta liudytoja. Tokiu būdu teismas vertindamas paminėtus įrodymus ir nurodytas aplinkybes tinkamai taikė CPK 176 straipsnio 1 dalies, nurodančios, kad faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, padarė labiau tikėtiną išvadą, kad ir žodžiu ieškovui nebuvo pasiūlytas jo sveikatą atitinkantis darbas, kol atsakovas apsispręs dėl jo atleidimo iš darbo pagal pareiškimą.
Pažymėtina tai, kad teismas tinkamai vertino ir V. C. teisme duotus parodymus, su teismo motyvais kolegija sutinka, o, be to, pažymi tai, jog pastarasis liudytojas su ieškovu ginčo dienomis nebendravo ir jo pokalbio turinys su atsakovo direktore ieškovui buvo nežinomas, todėl pačiai direktorei nenurodžius jam dirbti jo sveikatą atitinkantį darbą, jis negalėjo tikėtis, jog tokį darbą jam paves dirbti šis liudytojas, kuris nėra darbdavys ir jam nesuteikta teisė keisti darbo sutarties būtinąsias sąlygas.
Kaip jau minėta, nors ieškovui atsakovo direktorė nurodė laukti jos skambučio, tačiau ieškovas visas tris dienas, kurias atsakovas laikė ieškovo padarytomis pravaikštomis, buvo atėjęs į įmonės buveinės vietą, tačiau susidarius tokiai situacijai, kai jam nebuvo pavesta dirbti kito jo sveikatą atitinkančio darbo, taip pat darbdavys neapsisprendė dėl jo atleidimo pagal ieškovo nurodytą prašyme pagrindą – DK 127 str. 2 d., pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovo nevykimas dirbti darbo sutartyje sutarto ir jo faktiškai atliekamo darbo, yra pateisinamas. Atsakovas prieš skirdamas jam nuobaudą šios aplinkybės neišsiaiškino ir neįvertino, todėl jam drausminę nuobaudą paskyrė be pagrindo.
Byloje yra iš esmės ginčijamas ne atleidimo faktas, nes ieškovas pats siekė nutraukti darbo santykius, bet atleidimo iš darbo pagrindas. Teismas teisingai ieškovo reikalavimus byloje vertino ne kaip reikalavimus atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką (DK 297 straipsnio 3 dalis), o kaip reikalavimus pakeisti atleidimo iš darbo formuluotę (DK 295 straipsnio 2 dalis 2 punktas) ir pakeitė atleidimo formuluotę.
Esant nustatytoms aplinkybėms, naikinti ar keisti teismo sprendimo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Kolegija nerevizuoja sprendimo dalyje dėl išmokų susijusių su darbo santykiais priteisimo ir nepasisako dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo, nes teismo teisė išeiti iš ieškinio ribų yra numatyta tik viršijant ieškinio dalyką ir pagrindą, tačiau ne nagrinėjant darbdavio apeliacinį skundą (CPK 417 str.).
Netenkinus apeliacinio skundo iš apelianto valstybės naudai priteistinos atstovavimo išlaidos - antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos, kurios pagal pateiktą į bylą pažymą (t 2, b.l. 20) yra 440 Lt ( LR CPK 99 str. 2 d.) ir 6,28 Lt teismo turėtų pašto išlaidų byloje (CPK 96 str. ), viso išlaidų 446,28 Lt.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, kolegija
nutarė:
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš atsakovo UAB „Savutė“ j.a.k. 278724430, esančios Užupio g. 35, Švenčionys, priteisti 446,28 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.