Utenos apylinkės teismo nutartis

2015-07-10 · Civilinė byla Nr. 2-1478-356/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-10
Bylos Nr.
2-1478-356/2015
Teisminio proceso Nr.
2-50-3-01151-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijolė Vitienė
Suinteresuotas asmuo
LUAB „U.“, M. B., G. B.
Skolininkas
M. B.
Civilinė byla Nr. 2-1478-356/2015Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01151-2015-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 117.2.; 128.20.
UTENOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 10d.Utena

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal antstolės A. M. pareiškimą dėl taikos sutarties vykdomojoje byloje patvirtinimo, suinteresuoti asmenys LUAB „U.“, M. B. ir G. B.,

Aprašomoji dalis

nustato:

Antstolė A. M., vykdydama CPK 595 straipsnio reikalavimus, perdavė teismui tvirtinti LUAB „U.“ likvidatoriaus Š. G., M. B. ir G. B. vykdymo procese sudarytą taikos sutartį.

Taikos sutartį tvirtinti atsisakytina.

Taikos sutartis – tai šalių tarpusavio kompromisas, susitarimas, kuriuo jos, atsisakydamos tam tikrų oponuojančių argumentų, nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas (CK 6.983 straipsnis). Procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo, kuris šalims suteikia teisę disponuoti tiek ginčo objektu, t. y. pareikštais materialinio teisinio pobūdžio reikalavimais, tiek procesinėmis priemonėmis, išraiškų. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas (CK 6.156 straipsnis). Šalys gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Vis dėlto, dispozityvumo principas ir iš jo kylanti šalių laisvė susitarti dėl taikos sutarties sąlygų nėra absoliuti. Teismas tvirtina taikos sutartį, jeigu šalių teisės nevaržomos ir tokia sutartis neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normos ar viešajam interesui bei nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių (CPK 140 str. 2 d., 42 str. 2d.). Imperatyvios teisės normos yra privalomos ir jų savo valia šalys negali keisti ir tokios taikos sutarties vykdymas yra teisės pažeidimas (CK 1.80 str.).

Taikos sutartį galima sudaryti bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 140 straipsnio 3 d.). Civilinio proceso kodekso 595 straipsnis reglamentuoja taikos sutarties sudarymą baigiamojoje civilinio proceso stadijoje ? vykdymo procese. Tiek išieškotojas, tiek skolininkas turi teisę užbaigti vykdomąją bylą sudarydami taikos sutartį (CPK 639 str. 4 p., 643 str. 7 p.), o jeigu jų sudarytą taikos sutartį patvirtina teismas CPK 595 str. nustatyta tvarka, vykdomoji byla nutraukiama, ji nebegali būti pradėta iš naujo (CPK 629 str. 1d. 2p., 3d.). Tuo pačiu pažymėtina, kad sudarydamos taikos sutartį vykdymo procese, šalys abipusiu sutarimu sulygsta dėl teismo sprendimo įvykdymo sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą, taigi taikos sutartimi negali būti peržengiamos teismo sprendimo vykdymo ribos.

Vykdomojoje byloje Nr. 0104/14/00182 antstolė A. M. vykdo 2014 m. sausio 21 d. notaro vykdomąjį įrašą Nr. 4-208 dėl priverstinio skolos LUAB „U.“ naudai išieškojimo iš hipoteka suvaržyto skolininko M. B. turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio 2/3 dalių savininkė yra G. B..

CPK 704 str. suteikia teisę skolininkui iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje surasti areštuoto turto pirkėją, kuris į antstolio depozitinę sąskaitą iki varžytynių paskelbimo privalėtų sumokėti ne mažesnę pinigų sumą kaip arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnę sumą, jeigu jos užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms.

Pažymėtina, kad skolininkui teisę iki nustatyto termino, kai yra paskelbiamos varžytynės, pasiūlyti pirkėją nustato įstatymas, todėl taikos sutartimi dėl to susitarti nėra būtina.

Kaip matyti iš taikos sutarties turinio, taikos sutartimi jos šalys ketina įpareigoti antstolę atlikti tam tikrus veiksmus: surašyti turto pardavimo pasiūlytam pirkėjui aktą ir paskirstyti gautas lėšas. Be to, ši taikos sutartis būtų pagrindas, po visų numatytų veiksmų atlikimo, išregistruoti butui hipoteką. Taikos sutartimi ketinama gautas lėšas paskirstyti taip, kad 1/3 dalis jų atitektų LUAB „U.“, o 2/3 dalys - G. B.. Pažymėtina, kad M. B. skolinis įsipareigojimas LUAB „U.“ vykdomojoje byloje Nr. 0104/14/00182 yra 59.805,89 EUR dydžio. Buto, kuris turėtų būti realizuojamas, UAB „Lituka“ ir Ko ekspertizės aktu nustatyta vertė - 28.000 EUR.

Kaip jau minėta, skolininko pasiūlytas pirkėjas privalėtų į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti ne mažesnę pinigų sumą kaip arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė. Šiuo konkrečiu atveju, minėta, ta vertė yra 28.000 EUR. Tačiau, jeigu antstolė, vadovaudamasi taikos sutartimi, paskirstytų gautas lėšas taip, kad išieškotojui LUAB „U.“ pervestų tik 1/3 dalį gautų lėšų, tai šia suma skolininko M. B. skola nebūtų padengta. CPK 704 str. nustato, jog gali būti pervesta ir mažesnė suma, tačiau jos turėtų užtekti visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Šiuo atveju ši teisės norma būtų pažeista, nes būtų gauta tik 9.333,33 EUR suma. Be to, nors skolininkui M. B. priklauso tik 1/3 dalis šio buto, tačiau, kaip matyti iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo ir kitos vykdomosios bylos medžiagos, nuo 2013-04-03 galioja juridinis faktas dėl priverstinės hipotekos LUAB „U.“ naudai įregistravimo visam butui. Teismo vertinimu, taikos sutarties sąlygos (dėl įpareigojimo antstolę paskirstyti pinigus taikos sutartyje nurodytomis dalimis ) yra suformuluotos taip, kad LUAB „U.“ dar iki buto realizavimo tuo pačiu atsisako ir išieškojimo iš kitos priverstine hipoteka suvaržytos buto dalies (2/3 dalių), nors dėl to taikos sutartimi tiesiogiai nėra susitarta, hipoteka nepasibaigusi.

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų.

LUAB „U.“ likvidatoriaus Š. G., M. B. ir G. B. sudaryta taikos sutartimi ketinama nustatyti antstolei A. M. tam tikrų pareigų, susijusių su nutartyje jau minėtų vykdymo procesą imperatyviai reglamentuojančių teisės (proceso teisės) normų (CPK 704 str.) taikymu, nurodoma, kaip ji privalėtų paskirstyti gautas lėšas, nors visam butui yra nustatyta priverstinė hipoteka LUAB „U.“ naudai, kreditorius nėra atsisakęs hipotekos ir ji nėra išregistruota (CK 4.197 str. 2d. 5p.), dėl to taikos sutartis pažeistų LUAB „U.“ kreditorių interesus, o tai prieštarautų viešajam interesui, nurodytais motyvais taikos sutartį tvirtinti atsisakytina (CPK 42 str. 2d.). Antstolei grąžintina vykdomoji byla Nr.0104/14/00182.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 595 straipsniu, teismas

nutaria:

Atsisakyti tvirtinti LUAB „U.“ likvidatoriaus Š. G., M. B. ir G. B. 2015-04-23 sudarytą taikos sutartį.

Antstolei A. M. grąžinti vykdomąją bylą Nr.0104/14/00182.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo atskiruoju skundu gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.

Teisėja Vijolė Vitienė