- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-02
- Bylos Nr.
- 2S-1379-112/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- I. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rimvida Zubernienė rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. K. atstovo advokato V. Januškevičiaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei I. M. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
2012 m. gegužės 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nutartimi konstatavo, jog ieškinys paduotas su trūkumais ir nustatė ieškovui 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad žyminis mokestis yra indeksuojamas, todėl ieškovas sumokėjo ne visą žyminį mokestį – vietoj 71,00 Lt sumokėjo 60,00 Lt, taip pat ieškovas žyminio mokesčio mokėjimo kvite nenurodė visų privalomų duomenų (atsakovės vardo, pavardės, asmens kodo ir teismo, kuriame inicijuojama byla, pavadinimo), nenurodė konkrečios laikinosios apsaugos priemonės, kurią teismo prašo taikyti, taip pat nepateikė jokios informacijos apie atsakovės banko sąskaitas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovo A. K. atstovas advokatas V. Januškevičius prašo 2012 m. gegužės 21 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir perduoti pirmos instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismui pateiktame žyminio mokesčio kvite nurodytas teismo pavadinimas, kuriame inicijuojama byla, taip pat žyminio mokesčio sumokėjimo data. Ieškovas atskirajame skunde taip pat nurodo, jog atsakovo vardo ir pavardės nenurodymas žyminio mokesčio kvite yra tik formalūs trūkumai, dėl kurių teismas neturėtų taikyti trūkumų šalinimo instituto. Nurodo, kad neturi galimybės pateikti duomenis apie atsakovės banko sąskaitas, nes tokia informacija konfidenciali ir fiziniams asmenims neteikiama.
2012-06-20 Klaipėdos apygardos teisme gautas ieškovo atstovo prašymas dėl papildomų dokumentų pridėjimo prie bylos. Ieškovo atstovas pateikė duomenis, kad primokėtas trūkstamas 10 Lt žyminis mokestis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama specialia LR civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškiant ieškinį ar prašymą teisme pagal įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 111, 135 str.). Visais atvejais byloje dalyvaujančio asmens pateiktas procesinis dokumentas turi atitikti tiek bendruosius, tiek specialiuosius šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 111 str.). Tačiau bet kokie formalūs procesiniai reikalavimai ieškiniui neturi pažeisti teisės kreiptis į teismą esmės.
Dėl žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančio dokumento reikalavimų
CPK 135 straipsnio 2 dalis nustato, jog prie ieškinio turi būti pateikiami duomenys, kad žyminis mokestis sumokėtas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, prie ieškinio pridėjo žyminio mokesčio mokėjimo kvitą, tačiau pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pateiktas žyminio mokesčio pavedimas neatitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. spalio 27 d. nutarimu Nr. 1240 patvirtintų „Žyminio mokesčio apskaičiavimo, mokėjimo, įskaitymo ir grąžinimo taisyklių“ 6 punkto reikalavimų – nenurodytas atsakovės vardas, pavardė, asmens kodas ir teismo, kuriame inicijuojama byla, pavadinimas.
Žyminio mokesčio paskirtis yra įstatyme nustatytas mokestis už teismo atliekamus veiksmus, todėl sprendžiant civilinės bylos iškėlimo klausimą svarbiausia, kad jis būtų sumokėtas. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Teismas turi klausyti ne tik įstatymo ir juo vadovautis, bet ir kūrybiškai taikyti ir aiškinti teisės normas.
Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovo A. K. žyminio mokesčio kvito originalas pateiktas šioje byloje, už pareikštą ieškinį dėl 2000 Lt skolos priteisimo mokėtina žyminio mokesčio suma atitinka ieškovo sumokėtąją, žyminis mokestis sumokėtas prieš paduodant ieškinį. Taigi, nors ir nėra žyminio mokesčio kvite nurodytas atsakovės vardas, pavardė, tačiau galima identifikuoti, kad žyminis mokestis sumokėtas būtent dėl šioje byloje atsakovei pareikšto reikalavimo ir jis atlieka savo pagrindinę funkciją bei paskirtį – užtikrina mokėjimą už teismo atliekamus veiksmus (CPK 79, 80 str.).
Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigojęs ieškovą pateikti tinkamai užpildytą žyminio mokesčio kvitą, nenurodė, kokiu būdu ieškovas tai turėtų padaryti. Žyminio mokesčio kvito originalas yra byloje, o pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kaip galima atlikti pataisymus originaliame dokumente, o pakartotinis žyminio mokesčio sumokėjimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo reikalavimų bei nepagrįstai suvaržytų ieškovo teisę į teisminę gynybą.
Dėl žyminio mokesčio dydžio
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nurodė, kad žyminis mokestis yra indeksuojamas, todėl ieškovas sumokėjo ne visą žyminį mokestį – vietoj 71,00 Lt sumokėjo tik 60,00 Lt. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokia apylinkės teismo pozicija. Nagrinėjamoje byloje pareikštas turtinio pobūdžio reikalavimas – ieškinys pareikštas dėl 2000 Lt dydžio skolos priteisimo, ieškinyje nurodyta jo kaina – 2000 Lt. Todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, ieškinio reikalavimas turėjo būti apmokestintas 60 Lt dydžio žyminiu mokesčiu. Tokią sumą ieškovas ir sumokėjo. Pagal Civilinio proceso kodekso 82 straipsnio 1 dalį indeksuojamas tik tikslia suma nustatytas, bet ne procentais apskaičiuojamas, žyminis mokestis.
Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įpareigojo ieškovą primokėti žyminį mokestį, kurį apskaičiavo taikydamas ketvirčio vartotojų kainų indeksą. Kadangi ieškovo atstovas pateikė duomenis, kad 10 Lt žyminis mokestis jau primokėtas, ieškovui grąžintina permokėta žyminio mokesčio dalis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Skundžiamoje 2012-05-21 nutartyje Klaipėdos miesto apylinkės teismas išskyrė, jo manymu, dar vieną ieškinio trūkumą – ieškinyje nenurodyta, kokias konkrečias laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti, taip pat nepateikta informacija apie atsakovės banko sąskaitas.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais. Iš byloje esančio ieškinio matyti, kad ieškovas A. K. prašo teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, o jų nesant, jai priklausantį nekilnojamąjį turtą, neviršijant ieškinio sumos ribų. Taigi ieškinyje išreikštas konkretus ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose. Pažymėtina, kad Civilinio proceso kodeksas numato pareigą, pareiškiant ieškinį, tiksliai nurodyti tik ieškinio faktinį, bet ne teisinį, pagrindą, t. y. asmuo ieškinyje neprivalo nurodyti konkrečių įstatymų straipsnių, kuriais grindžia savo reikalavimą.
Nagrinėjamu atveju ginčas dėl skolos vyksta tarp dviejų fizinių asmenų, todėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pateikti atsakovės turimo turto duomenis bei informaciją apie jos turimas banko sąskaitas yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismui turėtų būti žinoma, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, bet kokia informacija, susijusi su fiziniu asmeniu, tame tarpe ir su jam priklausiančiu turtu, banko sąskaitomis, yra konfidenciali ir pašaliniams asmenims neteikiama. Civilinio proceso kodekse taip pat neįtvirtinta asmens pareiga, reiškiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nurodyti konkrečius atsakovo turimo turto duomenis (CPK 144 str.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai taikomos laikinosios apsaugos priemonės, susijusios su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodomi. Šiais atvejais asmuo, kurio prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo turi kreiptis į antstolį (CPK 147 str. 6 d.).
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, siekiant tinkamai įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, taip pat vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo, protingumo (CPK 3 str. 1 d.) bei proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principais, netoleruotina situacija, kai nutartyse dėl trūkumų pašalinimo įvardijami aiškiai nepagrįsti trūkumai, kurių asmuo net neturi galimybės ištaisyti, taip pat, kai ieškinio trūkumų institutas taikomas vien dėl formalių pagrindų (CPK 115 str. 4 d.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, o kitų kliūčių ieškiniui priimti nėra, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo A. K. ieškinys priimtinas ir perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui (LR CPK 337 straipsnio 2 punktas).
Ieškovui grąžintinas 10 Lt dydžio permokėtas žyminis mokestis, sumokėtas paduodant ieškinį (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 87 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo A. K. ieškinį priimti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti 10 Lt žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2012-06-06 mokėjimo nurodymą Nr. 653803.
Nutarties dalį dėl žyminio mokesčio grąžinimo pavesti vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai.