Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-01-28 · Civilinė byla Nr. 2S-142-619/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-01-28
Bylos Nr.
2S-142-619/2016
Teisminio proceso Nr.
2-45-3-00267-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrutė Kalinauskienė
Pareiškėjas
S. J.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-142-619/2016Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00267-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.; 3.3.2.4.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. sausio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos S. J. atskirąjį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos S. J. skundą dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės veiksmų, kuria skundas atmestas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja S. J. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės Svetlanos Kastanauskienės veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2015 m. kovo 3 d. patvarkymą Nr. 0056/14/02690-(BDR-3716)(S-3730) dėl skundo grąžinimo ir 2015 m. kovo 12 patvarkymą Nr. 056/14/02690-(BDR-4201)(S-4216) bei grąžinti S. J. 2015 m. vasario 27 d. skundą dėl antstolio veiksmų nagrinėti iš naujo. Nurodė, jog pareiškėja antstolei Svetlanai Kastanauskienei padavė skundą, kurį antstolė grąžino pareiškėjai. Minėtą patvarkymą antstolė priėmė S. J. vardu ir išsiuntė S. J.. Antstolė patvarkymą priėmė ne dėl to paties asmens, kuris pateikė skundą ir išsiuntė ne tam asmeniui. Vien tik dėl šios priežasties patvarkymas yra neteisėtas ir nepagrįstas ir negali būti paliktas galioti.

Atsiliepimas

Antstolė Svetlana Kastanauskienė atsiliepimu į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog vykdymui pateiktas vykdomasis dokumentas dėl skolos išieškojimo iš G. J., išieškotojo VMI prie LR FM naudai. Pareiškėja S. J. 2015 m. vasario 27 d. pateikė antstolei skundą, kuriuo prašė atsisakyti priimti vykdyti vykdomąjį dokumentą Nr. 2-8-356/2013 dėl žyminio mokesčio išieškojimo ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui, atidėti vykdymo veiksmus kol bus nagrinėjamas skundas. Antstolė pažymėjo, jog CPK 633 str. vykdymo proceso šalimis laikomi išieškotojas ir skolininkas, o suinteresuotais asmenimis laikomi asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes. Kadangi pareiškėja nėra vykdymo proceso šalis, o antstolės vykdomi veiksmai jai nesukelia jokių teisinių pasekmių, antstolė neturi pagrindo supažindinti su vykdomąja byla (CPK 639 str. 2 d., 643 str., 2 d.).

Atsiliepimu į skundą išieškotojas VMI prie LR FM su skundu nesutiko, prašė jo netenkinti. Pažymėjo, jog asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes laikomi suinteresuotais asmenimis vykdymo procese. Pareiškėja skunde nenurodo, kokias teisines pasekmes jai sukėlė ar sukels teismo sprendimo vykdymas vykdomojoje byloje Nr. 0056/14/02690. Pareiškėja antstolės prašė atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą dėl žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininko G. J.. Išieškotojo nuomone, pareiškėjos prašymas yra nepagrįstas, o antstolės veiksmai atlikti vykdymo proceso metu yra teisėti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Švenčionių rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 12 d. nutartimi atmetė pareiškėjos S. J. skundą dėl antstolio veiksmų. Pirmosios instancijos teismas dėl proceso operatyvumo 2015 m. vasario 27 d. ir 2015 m. kovo 23 d. pareiškėjos skundus nagrinėjo vienoje byloje. Teismas, susipažinęs su bylos medžiaga konstatavo, jog skolininku vykdomojoje byloje Nr. 0056/14/02690 yra G. J., kuris iš esmės neginčija apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties, kurios pagrindu išduotas vykdomasis raštas dėl žyminio mokesčio priteisimo valstybės naudai. Pareiškėja nenurodė kokias teisines pasekmes jai gali sukelti ankščiau paminėtos teismo nutarties vykdymas, o tai reiškia, kad pareiškėja nėra ir negali būti vykdymo proceso šalimi ir suinteresuotu asmeniu CPK 633 str. prasme. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, jog pareiškėjos 2015 m. vasario 27 d. skundo motyvas, kad apeliacinės instancijos teismui nenurodžius nutarties įsiteisėjimo termino, nutartis laikytina neįsigaliojusia visiškai nepagrįstas, nes tokios nutartys įsigalioja nuo jų priėmimo momento (CPK 331 str. 1 d. 5 p.). Taip pat atkreipė dėmesį, jog antstolės 2015 m. kovo 2 d. patvarkyme Nr. 00561/14/02690-(DBR-3716)(S-3730) padaryta klaida rašant pareiškėjos vardą buvo ištaisyta kitu – 2015 m. kovo 12 d. patvarkymu Nr. 00561/14/02690-(BDR-4201)(S-4216), todėl ir šis skundo argumentas nėra pagrįstas.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja S. J. prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – vykdomąją bylą Nr. 0056/14/02690 pagal Utenos rajono apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-8-356/2013 dėl žyminio mokesčio išieškojimo iš G. J. bei priteisti teismo išlaidas. Apeliantės įsitikinimu, skundžiama nutartis priimta pažeidžiant civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias apeliacinės instancijos teismo nutarties įsiteisėjimą, aiškinimą ir vykdymą, o kartu ir pareiškėjos, mirusios P. J. įpėdinės teises. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė visų pareiškėjos reikalavimų, todėl nutartis naikintina. Pažymėjo, jog antstolė gavusi pareiškėjos skundą turėjo priimti dėl jo patvarkymą ir kartu su vykdomąja byla persiųsti apylinkės teismui, tačiau to nepadarė. 2015 m. kovo 2 d. patvarkymu išsiuntė pareiškėjos skundą neaiškiam asmeniui S. J.. 2015 m. kovo 12 d. patvarkymu, nekeisdama 2015 m. kovo 2 d. patvarkymo, kurį įteikė asmeniškai pareiškėjai, nurodė, kad S. J. vykdomojoje byloje nėra priskiriama proceso šaliai, o antstolės atliekami veiksmai vykdomojoje byloje pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių. Antstolė nemotyvavo, jog antrą patvarkymą priima dėl to, kad taisoma klaida, todėl šis patvarkymas naikintinas. Todėl nėra aišku, kokie asmenys dalyvauja vykdymo procese. Apeliantė pažymi, jog vykdomajame rašte Nr. 2-8-356/2013 nurodyta, kad civilinėje byloje trečiuoju asmeniu dalyvavo S. J., tai reiškia, kad pareiškėja turi teisę skųsti antstolės patvarkymus. Išduotas vykdomasis raštas neatitinka vykdomajam dokumentui keliamų reikalavimų, kadangi jame nenurodytas sprendimo priėmimo laikas ir jo įsiteisėjimo laikas, todėl darytina išvada, jog antstolė priimdama dokumentą vykdyti nepatikrino ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti. Atsižvelgiant į tai, antstolė neturėjo teisinio pagrindo pradėti vykdyti procesą. Apeliantė taip pat atkreipė dėmesį, jog vykdomąjį raštą vykdyti pateikė išieškotojo atstovas, kuris nedalyvavo civilinės bylos procese, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl neįtrauktų bylą asmenų teisių ir pareigų, tačiau nutartis nebuvo apskųsta. Nesant apeliacinio teismo nutarties dėl procesinio dokumento įsiteisėjimo suinteresuoti asmenys nutartį laikė formalia. Išieškotojo atstovas nepadėjo teismui tinkamai nustatyti žyminio mokesčio dydį, ir tinkamai išnagrinėti bylą, tokiu būdu pažeidė kooperacijos principą. Išieškotojas siekia realaus išieškojimo, todėl pažeidė šeimos materialinius teisinius santykius.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM su juo nesutiko, prašė jį atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Išieškotojo nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą nutartį išsamiai išnagrinėjo tiek pareiškėjos, tiek antstolės patvarkyme išdėstytus argumentus, įvertino antstolės padarytus rašymo apsirikimus dėl to pagrįstai pareiškėjos skundo netenkino. Taip pat pažymėjo, jog VMI prie LR FM viršininko 2015 m. kovo 31 d. įsakymo Nr. V-129 „Dėl įgaliojimų suteikimo 1.14.5.2 p. nurodyta, jog VMI prie LR FM nepriemokų administravimo departamento bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjas Jonas Čebelis, o jo nesant vyriausioji specialistė G. V. yra įgalioti VMI vardu pasirašyti VMI prie LR FM Nepriemokų administravimo departamento parengtus teismams teikiamus procesinius dokumentus.

Antstolė atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutiko ir prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad antstolės kontoroje užvesta Utenos rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. Vykdomojo rašto Nr. 2-8-356/2013 pagrindu, kuriame nurodyta, jog skolininkas yra G. J., išieškotojas valstybė. Antstolė nustatė, jog vykdomojo dokumento turinys atitinka CPK 648 str. reikalavimus, todėl dokumentas priimtas vykdyti. Pažymėjo, jog pareiškėja nenurodo kokias teisines pasekmes jai sukėlė ar sukels teismo sprendimo vykdymas vykdomojoje byloje Nr. 0056/14/02690. Kadangi pareiškėja nėra vykdymo proceso šalis, o antstolės atliekami vykdymo veiksmai pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių, skundas grąžintas pareiškėjai.

Suinteresuotas asmuo – skolininkas G. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, jog priteistą žyminį mokestį moka dalimis. Mirusios motinos P. J. palikimą priėmė pagal testamentą. Todėl pareiškėjos argumentai neturi teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliantė pateikė prašymą išreikalauti iš Švenčionių rajono apylinkės teismo ir antstolės Svetlanos Kastanauskienės vykdomąją bylą Nr. 0056/14/02690. Apeliantės nuomone, tai svarbiausias įrodymas, patvirtinantis turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis minėtos vykdomosios bylos išreikalavimas, nagrinėjamu atveju nėra tikslingas ir būtinas siekiant tinkamai išnagrinėti atskirajį skundą, kadangi apeliantės skundžiami antstolės patvarkymai yra byloje. Atsižvelgiant į tai, šis apeliantės prašymas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pasisakė ne dėl visų pareiškėjos reikalavimų, priimta nutartis nemotyvuota ir nepagrįsta.

Nesutikdamas su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta CPK 270 straipsnio 4 dalyje, tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės išsprendė teisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).

Nesutiktina ir su apeliantės argumentais, jog ji šioje byloje yra priskirtina vykdymo proceso šaliai ir gali skųsti antstolės veiksmus.

Nagrinėjamu aplinkybių kontekste konstatuotina, kad CPK 510 straipsnyje numatyta skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka. Šioje teisės normoje nėra numatyta, jog skundą dėl antstolio veiksmų gali paduoti tik skolininkas ir išieškotojas. Įvertinus vykdymo proceso teisinius santykius konstatuotina, jog vykdymo procese dalyvauja ir suinteresuotumą joje atliekamais veiksmais gali turėti ne tik skolininkas ir išieškotojas, tačiau ir kiti asmenys, kuriems vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes. Tokie asmenys vykdymo procese laikomi suinteresuotais asmenimis (CPK 633 straipsnio 2 dalis). Vykdymo proceso dalyviai ir kiti asmenys, manantys, kad antstolio procesiniais veiksmais buvo pažeistos jų teisės, turi teisę paduoti skundą dėl antstolio veiksmų, tačiau teisę į materialinį skundo patenkinimą turi tik vykdymo proceso dalyviai. Aplinkybė, ar skundą antstoliui pateikė vykdymo proceso dalyvis, ar atsitiktinis atliekamuose vykdymo veiksmuose dalyvaujantis asmuo, nustatoma įvertinus antstolio padaryto pažeidimo pobūdį bei skundžiamą antstolio veiksmą susiejant su skundą pateikusio asmens teisėmis ir pareigomis. Pripažinus, kad skundą padavė vykdymo proceso dalyvis, antstoliui yra teisinis pagrindas analizuoti skundžiamo veiksmo teisėtumą. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas šioje byloje pareiškėja nėra nei išieškotojas, nei skolininkas, taip pat pareiškėja nenurodė, kokias teisines pasekmes jai sukelia antstolės vykdomas išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0056/14/02690. Atsižvelgiant į tai, sutiktina tiek su pirmosios instancijos teismo, tiek su suinteresuotų asmenų pozicija, jog pareiškėja S. J., nėra vykdymo proceso šalis ar suinteresuotas asmuo šioje vykdomojoje byloje.

Apeliacinės instancijos teismas, teisiškai nereikšmingais ir nesudarančiais pagrindo pripažinti antstolės veiksmus neteisėtais, laiko pareiškėjos argumentus, jog antstolė nemotyvavo, jog priimant 2015 m. kovo 12 d. patvarkymą Nr. 00561/14/02690- (BDR-4201)(S-4216) taisoma klaida. Kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas antstolė 2015 m. kovo 3 d. patvarkyme neteisingai nurodžiusi pareiškėjos vardą, priėmė 2015 m. kovo 12 d. patvarkymą, kuriame nurodytas tinkami pareiškėjos duomenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog antstolė priimdama patvarkymą nurodė neteisingą pareiškėjos vardą, o vėliau priimė analogišką patvarkymą, kuriame nurodyti tinkami pareiškėjos duomenys, nelėmė esminio pareiškėjos interesų pažeidimo, todėl nėra teisinio pagrindo antstolės veiksmus pripažinti neteisėtais.

Teisiškai nepagrįstais laikytini ir apeliantės argumentai, jog antstolė neturėjo teisės priimti vykdyti vykdomojo dokumento Nr. 28-356/2013, kadangi nutartyje, kurios pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas nenurodyta įsiteisėjimo data, todėl ji laikytina neįsiteisėjusia ir formalia. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apeliantės dėmesį, jog pagal CPK 331 str. 6 d. apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos.

Apeliantė atskirajame skunde nurodo, jog antstolė gavusi skundą ir jo netenkinusi turėjo persiųsti jį apylinkės teismui. Pažymėtina, jog šios aplinkybės nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teismui. Taip pat atskirajame skunde naujai nurodomi argumentai, jog vykdomąjį raštą antstoliui pateikė išieškotojo atstovas, kuris nedalyvavo nagrinėjant bylą. Pažymėtina, jog apeliacinių skundų formai ir turiniui yra nustatyti ne tik bendri procesiniams dokumentams keliami reikalavimai, numatyti CPK 111 straipsnyje, bet ir specialieji reikalavimai, numatyti CPK 306 straipsnyje. CPK 338 straipsnyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šiame skirsnyje numatytas išimtis. Pagal CPK 306 str. 2 d. apeliacinis (atskirasis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, atskirojo skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teismui, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas šių apeliantės skundo argumentų nevertina ir dėl jų atskirai nepasisako.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nutarčiai panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjos S. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Andrutė Kalinauskienė