- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2015-05-29
- Bylos Nr.
- A2.10.-219-743/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 4-27-3-00181-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 48.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, įtraukto į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Lazdijų r. sav., faktiškai gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje jam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 186 straipsnį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. 2015 m. balandžio 26 d. 17 val. 59 min., paskambinęs į policiją, žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, pranešdamas, kad pavogtas jam priklausantis arklys. Pareigūnai, nuvykę į įvykio vietą, rado arklį besiganantį J. V. sodyboje, J. V. buvo nustatytas 2,38 promilių girtumas.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą jam pranešta (b. l. 5), prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl byla nagrinėtina administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (ATPK 272 straipsnio 1 dalis).
J. V. savo kaltę pripažino, gailisi (b. l. 9).
Motyvuojamoji dalis
Be paties pažeidėjo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 4-5), policijos pareigūnų L. R. tarnybiniu pranešimu dėl melagingo iškvietimo (b. l. 6) ir B. K. paaiškinimu apie įvykio aplinkybes (b. l. 10), asmens blaivumo testu, patvirtinančiu J. V. girtumą (b. l. 8), policijos komisariato pažyma dėl melagingo policijos pajėgų iškvietimo (b. l. 13).
Šie įrodymai patvirtina, kad J. V. žinomai melagingai iškvietė policijos pareigūnus, todėl jo veiksmai atitinka ATPK 186 straipsnio dispoziciją.
Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda (b. l. 19-20), ir neblaivus (ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5, 8 punktai).
Atsižvelgiant į nusižengimo pobūdį (tyčinis pažeidimas), į pažeidėjo asmenybę, kurią apibūdina tai, kad jis per metus vieną kartą, anksčiau du kartus baustas už tos pačios rūšies pažeidimus, taip pat du kartus baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, į jo turtinę padėtį (nedirbantis), į tai yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, efektyviai siekiant nuobaudos tikslų ir kitų pažeidimų prevencijos, J. V. skirtina didesnė nei ATPK 186 straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda (ATPK 30² straipsnis).
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Institucija) nurodo, kad dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo patyrė 13,39 Eur turtinį nuostolį: policijos pareigūnų darbo užmokestis – 5,86 Eur, socialinis draudimas – 1,61 Eur, policijos pareigūnų vykimo į melagingą iškvietimą ir grįžimo iš jo tarnybiniu automobiliu degalų išlaidos – 5,92 Eur (b. l. 15-16).
Turtinių nuostolių atlyginimo institutas įtvirtintas ATPK 37 straipsnyje. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, tokiu atveju, jeigu administracinių teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį. ATPK 37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad klausimas dėl administraciniu teisės pažeidimu padaryto turtinio nuostolio atlyginimo gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka.
Pažymėtina tai, kad ATPK turtinio nuostolio (žalos) sąvoka nėra pateikiama, todėl reikėtų vadovautis kitų teisės šakų, reglamentuojančių šį klausimą, normomis. Turtinės žalos sąvoka pateikiama Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Kaip minėta, Institucija turtine žala laiko nuostolius, atsiradusius dėl to, kad pareigūnai, reaguodami į melagingą iškvietimą, vyko į įvykio vietą, dėl ko buvo sunaudotas kuras ir sutrukdytas pareigūnų darbo laikas.
Pažymėtina, kad policijos veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymas (toliau – Įstatymas), kuriame aiškiai įtvirtintos policijos pareigūnų pareigos, tame tarpe ir pareiga gavus pranešimą apie galimai daromą (padarytą) nusikaltimą ar kitokį teisės pažeidimą nedelsiant imtis priemonių tam, kad užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką (Įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Be kita ko, tame pačiame įstatyme nurodyta, kad policija yra finansuojama iš valstybės biudžeto (Įstatymo 28 straipsnio 1 dalis), kas reiškia, jog policijos pareigūnų funkcijoms, tame tarpe ir vykimui į įvykio vietą, darbo užmokesčiui ir kt., atlikti lėšas skiria valstybė.
Nagrinėjamoje byloje akivaizdu, kad pareigūnai į įvykio vietą vyko darbo metu vykdydami savo tiesiogines pareigas. Policijos pareigūnams mokamas atlyginimas apskaičiuojamas pagal dirbtą laiką, nepriklausomai nuo išvykimų reaguojant į pranešimus apie įvykius skaičių. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareigūnams, reagavusiems į J. V. melagingą pranešimą, buvo išmokėtas didesnis darbo užmokestis, nei būtų išmokėtas, jei šio pranešimo nebūtų ir pareigūnai į jį nebūtų reagavę, todėl Institucija dėl J. V. padaryto administracinio teisės pažeidimo šioje dalyje nuostolių nepatyrė ir reikalavimas išieškoti iš J. V. pareigūnams išmokėtą darbo užmokestį už laiką, kurį jie sugaišo reaguodami į melagingą pranešimą, yra nepagrįstas.
Tačiau neginčytina, kad J. V. melagingai pranešus apie tariamą nusikaltimą ir Institucijai į jį reaguojant, buvo vykta į skambučiu nurodytą įvykio vietą, tam buvo naudojamas kuras ir tokiu būdu buvo patirti nuostoliai, kurių nebūtų, jei J. V. melagingai nebūtų paskambinęs pagalbos telefonu ir nebūtų pranešęs apie tariamą nusikaltimą.
Tokiu būdu darytina išvada, kad dėl melagingo J. V. pranešimo Institucija patyrė nuostolių, kuriuos sudaro išlaidos degalams, sunaudotiems pareigūnams tarnybiniu automobiliu vykstant į įvykio vietą pagal melagingą pranešimą. Šių išlaidų suma pagal Institucijos pateiktą paskaičiavimą yra 5,92 Eur ir šias išlaidas privalo atlyginti pažeidimą padaręs asmuo (ATPK 37 straipsnio 1 dalis, 341 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi ATPK 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėja
nutaria:
J. V. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 186 straipsnyje, ir nubausti 90 Eur (devyniasdešimties eurų) bauda.
Įpareigoti J. V. ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo nutarimo jam įteikimo dienos, o nutarimą apskundus – ne vėliau kaip per penkiolika dienų nuo pranešimo, kad skundas nepatenkintas, dienos, atlyginti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui padarytą 5,92 Eur (penkių eurų 92 euro centų) turtinį nuostolį.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.
Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos pavadinimas – administracinė bauda, įmokos kodas – 6030, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Paskirtą baudą galima sumokėti bet kuriame banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale. Atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens rašytiniu prašymu organas (pareigūnas) ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per nurodytą terminą, nutarimas skirti baudą siunčiamas antstoliui vykdyti. Baudą išieškant antstoliui priverstiniu būdu, pažeidėjas taip pat turi atlyginti ir vykdymo išlaidas.