- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-224-357/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Bartašienė (pirm.), Regina Agota Gutauskienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- UAB „Pakruojo šiluma“
- Atsakovas
- G. K.
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja R. Razumienė Procesinio sprendimo kategorija 35.5; 45.2; 121.18
NUTARTIS
2010 m. balandžio 26 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės G. K. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Pakruojo šiluma“ ieškinį atsakovei G. K. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ieškovas UAB „Pakruojo šiluma“ Pakruojo rajono apylinkės teisme pareiškė ieškinį atsakovei G. K., prašydamas priteisti iš atsakovės 2012,69 Lt skolą už šiluminę energiją, 48,42 Lt už administravimą, 43,48 Lt delspinigius, 63,74 Lt žyminį mokestį ir 5 procentų dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Pakruojo rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovės G. K. ieškovui UAB „Pakruojo šiluma“ 2104,59 Lt skolos ir delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos – 2104,59 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2009-05-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 63,74 Lt žyminio mokesčio.
Teismas nurodė, kad pagal tarp šalių (tiekėjo ir vartotojo) susiklosčiusius sutartinius santykius vartotojas privalo mokėti mokesčius už patiektą šilumą šilumos tiekėjui sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, o tiekėjas turi pareigą perduoti vartotojui sutartyje numatytą šilumos energijos kiekį, atitinkantį sutarties nustatytus reikalavimus. Byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų pagrindu teismas nustatė, kad ieškovas UAB „Pakruojo šiluma“ 2008-2009 metų šildymo sezono metu tiekė šiluminę energiją į namo, kuriame gyvena atsakovė G. K., šiluminį mazgą reguliariai ir tinkamai. Teismas pripažino, kad ieškovas savo prievolę atsakovei vykdė, o atsakovė už ją neatsiskaitė, kaip tai numato LR CK 6.385 str. 1 d. ir 4 d., 6.388 str. 1 d. bei atsakovės su ieškovu pasirašytos sutarties 2.3.5 punktas. Atsakovės teiginį, kad kitų butų savininkai yra prisidėję per daug radiatorių sekcijų, ko pasekmėje jie sunaudoja daugiau šiluminės energijos, o mokestis už šiluminę energiją visiems butams yra skaičiuojamas vienodai, teismas pripažino nepagrįstu, nurodydamas, jog šalių ir liudytojų parodymais byloje nustatyta, kad nesant namo šildymo dalies projekto, negalima tokių pasekmių įvertinti bei nustatyti. Teismas pažymėjo, kad atsakovė, teigdama, kad namo šildymo dalies projektu privalo pasirūpinti namo administratorius (ieškovas), net neklausdamas namo gyventojų sutikimo, nepagrindė šio savo teiginio. Teismas nurodė, jog atsakovė skaičiavimo metodo, taikomo jos gyvenamajame name, neginčijo, tačiau pateikė teismui niekuo nepagrįstą savo žodinį apskaičiavimo metodą, pagal kurį nurodė ieškinio dalį, kurią sutinka sumokėti ieškovui už šiluminę energiją. Teismas konstatavo, jog atsakovės naudojimasis tam tikromis ieškovo paslaugomis – tiekiama šilumine energija jos butui ir nemokėjimas už šią paslaugą, negali būti pripažintas teisingu, protingu ir sąžiningu tarp šalių susiklosčiusių santykių įgyvendinimu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė G. K. prašo panaikinti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą.
Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.
Ieškovas nevykdė tarp šalių sudarytos sutarties 3.4 punkte numatyto įsipareigojimo – taikyti pataisos koeficientą nuo pat pirmos sutarties sudarymo dienos.
Kiekvienas daugiabutis pastatas privalo turėti šildymo sistemos projektą, nes tai yra privalomasis statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimas. Nesant namo šildymo sistemos projekto yra neįmanoma atlikti tikslių skaičiavimų už kiekvieno buto faktiškai suvartotą šiluminę energiją.
Teismui buvo pateikta Valstybinės energetikos inspekcijos pažyma 2009-03-13 Nr. 15 - 102, kurioje konstatuojama: „kad yra pagrindo daryti prielaidą, kad namo šilumos įrenginių stovis ir patalpų šildymo prietaisai (patalpose esančių šildymo prietaisų galios) neatitinka normatyviniuose dokumentuose nustatytus reikalavimus. Dėl to pastato šilumos ir karšto vandens įrenginių darbo režimas gali neatitikti ekonomiško ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimų padidėjęs šilumos suvartojimas patalpų šildymui, karšto vandens ruošimui ir jo temperatūros palaikymui.“
Teismas neatkreipė dėmesio į aplinkybę, kad 2008-07-21 (iki naujo 2008-2009 m. šildymo sezono pradžios) atsakovė raštu kreipėsi į tiekėją – administratorių ir prižiūrėtoją UAB „Pakruojo šiluma“ dėl namo šildymo sistemos pažeidimų, prašydama iki naujo šildymo sezono pradžios juos pašalinti, tačiau ieškovas nesiėmė jokių priemonių tokiai padėčiai ištaisyti. Ieškovas, kaip sistemų prižiūrėtojas, negali tinkamai vykdyti šio pastato šildymo sistemos priežiūros, jei jis neturi visos šios priežiūrai privalomos dokumentacijos.
Atsiskaitymams už šilumą galioja principas, kad vartotojas turi teisę ir pareigą mokėti tik už gautą prekę ar paslaugą, t. y. tik už faktiškai gautą ir suvartotą šilumą, o ne už patiektą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Pakruojo šiluma“ prašo apeliacinio skundo netenkinti, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti galioti ir nepakeisti. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovės minimas pataisos koeficientas vartotojams, kurie turi viršprojektinių radiatorių kiekį, buvo nustatytas 2004 metų individualioje šilumos tiekimo ir pardavimo sutartyje pagal tuo metu galiojančius teisės aktus. Šiuo metu šio koeficiento taikymas yra panaikintas ir 2007 m. pateiktoje šilumos tiekimo sutartyje jo nėra numatyta. Vadovaujantis nauja Šilumos ūkio įstatymo redakcija ir VKEKK patvirtintais šilumos paskirstymo vartotojams metodais, name (duomenys neskelbtini) nuo 2005 metų šildymo sezono pradžios suvartotai šilumos energijai paskirstyti tarp butų taikomas 2005 m. gegužės 5 d. VKEKK nutarimu Nr. 03-19 patvirtintas šilumos paskirstymo metodas Nr. 4. UAB „Pakruojo šiluma“ neturi konkrečių valstybinių institucijų nurodymų, kad šildymo sistemos projektas yra privalomasis dokumentas, kurio rengimui nereikia gyventojų sutikimo, naudojant jų surinktas lėšas. Atsakovė atsiskaito pagal įvadinį šilumos apskaitos prietaisą, kurio rodmenys paskirstomi atskiriems butams pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytą metodiką.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Civilinio proceso kodekso normos nustato, jog apeliacine tvarka gali būti panaikinami ar pakeičiami pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai, kurie yra priimti pažeidus ar netinkamai pritaikius procesinės ar materialinės teisės normas (LR CPK 329, 330 str.). Sprendžiant skundžiamo Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, būtina įvertinti bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme apimtį. Konstatuotina, jog teisminio ginčo nagrinėjimo ribas apibrėžia pareikšto ieškinio dalykas ir pagrindas, sudarantys teisminio nagrinėjimo objektą, teismui analizuojant ir vertinant bylos aplinkybes bei priimant procesinį sprendimą neperžengiant teisminio nagrinėjimo ribų.
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškinio dalyką sudaro reikalavimas priteisti skolą už šiluminę energiją, administravimo mokestį ir delspinigius, reiškiamas atsakovės gyvenamajam būstui tiektos šilumos energijos fakto ir atsakovės prievolės atsiskaityti už šią paslaugą neįvykdymo pagrindais. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog tarp bylos šalių – ieškovo (tiekėjo) ir atsakovės (vartotojo), yra susiklostę sutartiniai santykiai, kurių pagrindu vartotojas privalo mokėti mokesčius už patiektą šilumą šilumos tiekėjui sutartyje nustatyta tvarka ir terminais, o tiekėjas turi pareigą perduoti vartotojui sutartyje numatytą šilumos energijos kiekį, atitinkantį sutarties nustatytus reikalavimus. Pripažintina, kad teismo padaryta išvada, jog byloje nėra nustatyta, kad ieškovas būtų netinkamai vykdęs savo įsipareigojimus, tai yra, kad būtų patiekęs netinkamos kokybės šilumos energiją ar ji būtų nepakankamo kiekio, yra pagrįsta išsamia ir objektyvia bylos duomenų analize bei vertinimu ir neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimams.
Kaip matyti iš bylos šalių 2004 m. balandžio 5 d. sudarytos Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų (b. l. 6), ieškovo (tiekėjo) įsipareigojimų turinį ir apimtį sudaro šilumos energijos tiekimas atsakovei (vartotojui) priklausančiam butui LR šilumos ūkio įstatymo, Šilumos energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių bei kitų galiojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka (sutarties 2.1.1 p.), taip pat sutartyje pažymėta, jog teisės aktų pasikeitimai galioja sutarties šalims be atskiro sutarties pakeitimo (sutarties 6.3 p.). Bylos duomenimis nustatyta, jog laikotarpiu, kuomet atsakovė nesumokėjo ieškovui už tiektą šilumos energiją, tiekiamos šilumos energijos paskirstymas atsakovės gyvenamojo namo butams ir su tuo susijęs apmokėjimas buvo apskaičiuojamas vadovaujantis 2005 m. gegužės 5 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-19 patvirtintu metodu Nr. 4. Šio metodo taikymo teisėtumas byloje nebuvo ginčijamas, kitų duomenų, susijusių su šio metodo taikymo teisėtumo ir pagrįstumo pažeidimais, byloje nenustatyta. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu atsakovės nurodytu apskaičiavimo metodu (10 Lt už vieną radiatoriaus sekciją) teismas pagrįstai nesivadovavo, kadangi toks skaičiavimo metodas nėra paremtas jokiais norminiais teisės aktais.
Savo ruožtu, bylos duomenimis nėra pagrindo konstatuoti, jog aplinkybė, kad ieškovas neturi namo šildymo sistemos projekto, lėmė minėto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu patvirtinto šilumos paskirstymo metodo taikymo pažeidimus ir tuo pačiu netinkamą ieškovo sutartinių įsipareigojimų vykdymą. Byloje pateiktame Valstybinės energetikos inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2009-03-13 Nr. 15-102 rašte, kuris cituojamas ir apeliaciniame skunde, nurodoma prielaida, jog dėl galimo šilumos įrenginių būklės ir patalpų šildymo prietaisų neatitikimo normatyviniuose dokumentuose nustatytų reikalavimų, pastato šilumos ir karšto vandens įrenginių darbo režimas gali neatitikti ekonomiško ir racionalaus šilumos ir karšto vandens vartojimo reikalavimų (b. l. 17). Tuo tarpu išvados apie galimai neteisėtą ir nepagrįstą šilumos paskirstymo ir kainų apskaičiavimo metodų taikymą nėra daromos.
Atsižvelgiant į bendro pobūdžio principą laikytis galiojančių teisės normų reikalavimų bei įvertinus minėtos 2004 m. balandžio 5 d. Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas, jog šilumos energijos tiekimas įgyvendinamas galiojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, pripažintinas pagrįstu ieškovo argumentas, jog norminiais aktais panaikinus sutarties 3.4 punkte numatyto pataisos koeficiento taikymą, atsakovės skolos atsiradimo laikotarpiu šio koeficiento taikymui nebuvo teisinio pagrindo.
Tuo tarpu byloje atsakovės nurodytos aplinkybės, jog kitų patalpų savininkai savavališkai keisdami šildymo įrenginius pažeidė bendrojo naudojimo objektų eksploatavimo sąlygas, tuo pažeisdami atsakovės bei kitų bendraturčių interesus, taip pat, kad ieškovo netinkamai atliekama pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra lėmė žalos atsakovei atsiradimą, viršija ieškinio nagrinėjimo ribas. Tokio pobūdžio reikalavimai dėl žalos atlyginimo ar įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus turi būti reiškiami savarankišku ieškiniu arba, jei yra tenkinamos Civilinio proceso kodekso 143 straipsnyje numatytos sąlygos, priešieškiniu. Atsakovei nepasinaudojus šiomis įstatymo priemonėmis, tokio pobūdžio reikalavimai nesudaro bylos nagrinėjimo objekto ir nespręstini.
Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra priimtas nepažeidžiant procesinės ar materialinės teisės normų. Skundžiamas Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti šį sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Pakruojo rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.