Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo T. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. B. ieškinį atsakovui T. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, prievolių padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius, tretieji asmenys BnP Finance AB, UAB Sostinės kreditai, UAB Katalogas, UAB Bitė Lietuva, Susisiekimo paslaugos SĮ, UAB „Mokilizingas“, UAB „SB lizingas“, A. B.,

Ieškovė K. B. pateikė ieškinį atsakovui T. B., kuriuo prašoma nutraukti šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 1000 eurų neturtinės žalos; išspręsti klausimą dėl prievolių padalijimo tarp sutuoktinių ieškovės nurodytu būdu; nustatyti nepilnamečio vaiko A. B., gimusios 2015-02-17, gyvenamąją vietą su ieškove (motina); priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą mokamą kas mėnesį po 225 eurų mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės; priteisti iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymo įsiskolinimą 2845 eurų už laikotarpį nuo 2015-05-23 iki 2016-10-10; nustatyti ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką; priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Kartu su ieškiniu ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje nustatyti nepilnamečio vaiko A. B., gimusios 2015-02-17, laikiną gyvenamąją vietą su ieškove (motina); priteisti iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. B., gimusiai 2015-02-17, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 190 eurų nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2016-10-19), paskiriant nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise ieškovę. Nurodė, kad ji rūpinasi dukros kasdieniais poreikiais, vaikas yra mažo amžiaus, emociškai prisirišęs prie ieškovės. Todėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų vaiko interesus. Ieškovės tvirtinimu atsakovas geranoriškai neprisideda prie vaiko išlaikymo.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 7 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Priteisė iš atsakovo T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiam vaikui A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis 160 eurų (vienas šimtas šešiasdešimt eurų) dydžio išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2016-10-19) iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, pavedant šiomis lėšomis disponuoti nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei – motinai K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Likusioje dalyje prašymo netenkino. Teismas konstatavo, kad jog ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neginčijamą būtinumą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – iki bus priimtas sprendimas byloje, nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove, todėl šis prašymas netenkintinas. Pažymėjo, kad vaiko poreikių patenkinimui būtinas pastovus ir jo poreikius atitinkantis, abiejų tėvų teikiamas išlaikymas, todėl siekiant užtikrinti, kad bylos šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui būtų pastoviai iš atsakovo teikiamas išlaikymas, konstatavo, kad yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovo T. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. B. (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.) iki bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 str. 1 d. ir CK 3.196 str. 2 d.). Pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad priteisiant vaikams išlaikymą, orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio yra minimalios mėnesinės algos dydis, kuris sudaro 380 eurų. Tačiau kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei atsakovo galimybių teikti tokio dydžio išlaikymą, todėl preliminariai įvertinęs šalių pajamas ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo T. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui A. B. per mėnesį po 160 eurų mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2016-10-19) iki byla bus išnagrinėta (CK 3.65 str. 2 d. 4 p., 3.192 str.).

Atskiruoju skundu atsakovas T. B. prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį ir prašymą ieškovės atmesti. Nurodė, kad apeliantui nuo 2016 m. vasario mėnesio mokama ligos pašalpa, jam 2016 m. sausio mėn. buvo diagnozuotas pažandinės liaukos vėžys, IV stadija, taikomas gydymas, atsakovui 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimu iki 2017-11-14 nustatytas neįgalumas ir 35 proc. darbingumo lygis. Atsakovui laikotarpiu nuo 2016-03-21 iki 2016-11-03 buvo išmokėta vidutiniškai 791,29 Eur suma, po 105 Eur per mėnesį, daugiau pajamų jis negauna. Sutinka, kad dukrai reikalingas išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymo atsakovas nėra pajėgus teikti, atsakovas yra pats išlaikomas neįgalios motinos. Šiuo atveju susidarė išskirtinai sunki situacija, kai atsakovas negali teikti išlaikymo nuo jo absoliučiai nepriklausomų aplinkybių.

Ieškovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo taikytų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo dydžio.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir priteisė iš atsakovo T. B. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui mokamą po 160 EUR per mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo žinomos esminės aplinkybės, susijusios su ypatingai prasta atsakovo turtine padėtimi, o ieškovė apie jas nutylėjo. LR CK 3.192 str. 2 d. yra įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas, kuris įpareigoja teismą įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius ir teismas negali priteisti vaikui išlaikymo daugiau, nei leidžia tėvų turtinė padėtis. Iš apelianto priteistas išlaikymas 160 EUR neproporcingas jo turtinei padėčiai, nes jo pajamos mažesnės už priteistą sumą.

Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.192 straipsnio 1 dalyje vienareikšmiškai reglamentuojama tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiems tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, nustatyti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikams dydžio bei realių galimybių teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t.y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą iš esmės. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios atsakovo pajamos, jo tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai.

Taigi, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina tuo pagrindu, kad jo turtinė padėtis yra labai prasta dėl gaunamų pajamų ir darbingumo lygio. Šiuo atveju apeliantas nepateikė teismui visų išsamių įrodymų apie jo turtinę padėtį (turimą turtą, lėšas), o tik pažymą apie nedarbingumo lygį ir gaunamą darbo užmokestį, taigi, preliminariai įvertinus bylos aplinkybes negalima padaryti vienareikšmiškos išvados apie šalių turtinę padėtį ir būtinuosius vaiko poreikius. Šios aplinkybės yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Šia specialia laikinąja apsaugos priemone yra siekiama apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, užtikrinti, kad vaiko teisė gauti išlaikymą būtų tinkamai ir realiai įgyvendinama iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Sprendžiant klausimą tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) pakanka konstatuoti, kad pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir realiai egzistuoja būtinybė taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, priešingu atveju, tokių priemonių netaikius, būtų pažeistos nepilnamečių vaikų teisės ir teisėti interesai.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tokias išvadas konstatavo ir atsižvelgė į vaiko teisių ir interesų apsaugos principą bei priteisė mažesnį išlaikymo dydį nei teismų praktikoje nurodytas orientacinis kriterijus sprendžiant dėl išlaikymo dydžio būtiniems nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, be to apsaugo prioritetinius nepilnamečio vaiko interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.