Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad 2016-05-30, apie 18.30 val. Kalvarijų g. 196 Vilniuje, vairuodamas mikroautobusą Fiat Ducato, v/n (duomenys neskelbtini) nepaliko tarpo iš šono, kliudė stovinčio automobilio Hyundai Santa Fe, v/n (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio vaizdo matymo veidrodėlio korpusą, jį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino. Tokiu būdu jis pažeidė Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 126, 222 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130 str. 1 d. ir 127 str. 2 d.

Atvykęs į teismo posėdį V. Ž. nurodė, kad jam surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje, vairavo mikroautobusą ir išvažinėjo iš kiemo. Važiavo nedideliu greičiu ir jokio pašalinio garso negirdėjo. Jis nepastebėjo, kad jo automobilio veidrodėlis būtų užkliudęs stovinčio automobilio veidrodėlį. Jei taip ir atsitiko, ATPK 127 str. 2 d. dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, tačiau kaltės pagal ATPK 130 str. 1 d. nepripažįsta, nes pagrindo ir tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos viršininkui surašytame paaiškinime automobilio Hyundai Santa Fe valdytoja, D. Š. nurodė, kad 2016-05-30 apie 19.00 val. buvo savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir per buto langą pastebėjo kaip iš kiemo išvažiuojantis mikroautobusas kliudė jos automobilio kairės pusės veidrodėlį. Mikroautobuso vairuotojas nesustojo ir nuvažiavo. Apie įvykį ji pranešė policijai. Po autoįvykio nebeveikia automobilio veidrodėlio reguliavimo elektroninė sistema.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007). Pažymėtina, kad sutinkamai su teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodeksą nutarimą grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes, turi būti laikomasi asmens nekaltumo prezumpcijos principo. Nekaltumo prezumpcijos principas, įtvirtintas Konstitucijos 31 str. ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 2 d., administracinių teisės pažeidimų procese, be kita ko, reiškia, kad asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltė turi būti įrodyta bet kokią abejonę vertinant šio asmens naudai.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.).

V. Ž. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl ATPK 130 str. 1 d. numatytos veikos, kad apgadino kitą automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos. ATPK 130 str. 1 d. numatyto pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis yra tyčinė kaltė. Tai reiškia, kad asmuo turi suvokti daromo pažeidimo pobūdį ir to norėti arba sąmoningai leisti kilti įstatymo numatytiems padariniams. Jei asmuo subjektyviai nesuvokia, kad sukėlė eismo įvykį, tai už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, jis negali būti traukiamas atsakomybėn. Tai, ar asmuo suvokė padaręs pažeidimą, sprendžiama pagal objektyviai nustatytus jo veiksmus, padarytų apgadinimų pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir pan.

Teismas, išklausęs į teismo posėdį atvykusio V. Ž. parodymų bei įvertinęs teismui pateiktus rašytinius bylos duomenis, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pakankamų įrodymų, pagrindžiančių V. Ž. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. Ž. neigia pajutęs kontaktą su stovėjusiu automobiliu Hyundai Santa Fe. Iš byloje esančio transporto priemonių Fiat Ducato ir Hyundai Santa Fe nustatytų pažeidimų bei fotonuotraukų matyti, kad abiejuose automobiliuose užfiksuoti veidrodėlių apgadinimai yra nežymūs (nubrozdinti veidrodėliai). Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, kad V. Ž. po įvykusio kontakto buvo sustojęs, išlipęs ir apžiūrėjęs automobilius. Taigi šių aplinkybių visuma rodo, kad nėra paneigti V. Ž. parodymai, jog automobilių kontakto jis nejuto. Tai reiškia, kad jo veiksmuose pasišalinant iš eismo įvykio vietos nėra tiesioginės tyčios, kartu ir pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, sudėties. Tyrimo eigoje nebuvo nustatyta liudytojų mačiusių šį įvykį, kurie galėtų paneigti ar patvirtint V. Ž., ar automobilio Hyundai Santa Fe vairuotojos D. Š. parodymus. Eismo įvykis nebuvo užfiksuotas vaizdo kameromis. Atsižvelgus į išdėstytus motyvus teismas konstatuoja, kad V. Ž. atžvilgiu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 130 str. 1 d, nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Įvertinus V. Ž. parodymus, (neneigia, kad jo vairuojamas mikroautobusas galėjo kliudyti stovinčio automobilio veidrodėlį), įvertinus transporto priemonių apžiūros ir sugretinimo protokolo duomenis, darytina išvada, kad V. Ž. vairuojamas mikroautobusas apgadino D. Š. automobilio Hyundai Santa Fe galinio vaizdo matymo veidrodėlį. Tokiu būdu V. Ž. veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., sudėtis ir šioje dalyje jam inkriminuotas administracinio teisės pažeidimas kvalifikuotas teisingai – nes jis pažeidė LR Kelių eismo taisykles, kas nulėmė kitam asmeniui priklausančios autotransporto priemonės sugadinimą.

V. Ž. traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad 2016-05-30 apie 18.30 val. Kalvarijų g. 196 Vilniuje, vairuodamas automobilį Fiat Ducato v/n (duomenys neskelbtini) kliudė stovėjusio automobilio Hyundai Santa Fe, v/n (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinio vaizdo matymo veidrodėlio korpusą, jį apgadino ir iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklių 126 p. reikalavimus ir padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

V. Ž. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo pažeidėjas nuoširdžiai gailėjosi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas nuobaudą dėl ATPK 127 str. 2 d. įvykdyto pažeidimo, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (dirbantis, neturi galiojančių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus), lengvinančios atsakomybę aplinkybės buvimą bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl teismo nuomone V. Ž. už ATPK 127 str. 2 d. įvykdytą administracinį teisės pažeidimą skirtina piniginė bauda, kurios dydis atitinka sankcijoje numatytą piniginės baudos minimumą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., 250 str., 286 str., 287 str., 288 str., teismas,

nutarė:

V. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d. padarymą skirti 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje V. Ž. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 str. 1 d., teiseną nutraukti.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti unikalų mokėjimo kodą ROIK Nr. 16058775103 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.