- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-25
- Bylos Nr.
- e2YT-10539-639/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11158-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Pareiškėjas
- J. S.
- Suinteresuotas asmuo
- V. S., S. Č., E. S.
išvadą teikiančios institucijos Viešoji įstaiga Klaipėdos psichikos sveikatos centras įgaliotai atstovei D. M.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl globos nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus skyrimo neveiksniam visose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse pripažintam V. S. (V. S.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2YT-1109-639/2019 suinteresuotas asmuo V. S. pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.) ir teismo iniciatyva iškelta byla dėl globos, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo pripažintam neveiksniu V. S., Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui pavesta pateikti išvadą, atitinkančią Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 506 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Viešoji įstaiga Klaipėdos psichikos sveikatos centras pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad V. S. reikalinga nustatyti globą, pareiškėjas J. S. yra tinkamas būti jo globėju bei turto administratoriumi. J. S. gyvena nuomojamame bute Kretingos g. 11-20 Klaipėda. Užsiima individualia veikla, t. y. dirba taksi vairuotoju. 2019 m. rugsėjo 16 d. UAB „Mano šeimos gydytojas“ išdavė pažymą, kurioje nurodoma, kad J. S. sveikatos būklė leidžia jam būti globėju. Vedęs, jo sutuoktinė padeda jam prižiūrėti tėvą ir sutinka, kad J. S. būtų paskirtas tėvo globėju. Moteris dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ valytoja. Buvę kolegos, kaimynai J. S. apibūdina kaip atsakingą, darbštų, paslaugų ir nekonfliktuojantį žmogų. Šiuo metu J. S. rūpinasi savo tėvo priežiūra, gydymu ir asmeniniais reikalais.
Įstaiga išvadoje taip pat nurodė, kad S. Č. gyvena Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), dirba Vilniaus mieste lopšelyje-darželyje „Daigelis“ logopedinės grupės auklėtoja. 2018 m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės VšĮ „Naujininkų poliklinika“ medicininiame pažymėjime pateikta išvada, kad S. Č. sveikatos būklė leidžia jai būti globėja. S. domisi sutuoktinio sveikata, pagal galimybes jį lanko. Moteris norėtų vyrą globoti jų bendruose namuose, tada galėtų skirti jam daugiau laiko. Duomenų apie S. Č. moralines savybes ir gyvenimo sąlygas įstaiga neturi.
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. S. pareiškimu prašo neveiksniu tam tikrose srityse pripažintam V. S. nustatyti globą, globėju ir turto administratoriumi paskirti jį. Nurodė, kad neveiksnus V. S. yra jo tėvas, su kuriuo kartu gyveno daug metų. Vėliau tėvui sudarius santuoką su S. , jis pas tėvą lankydavosi rečiau, be to dėl darbo pobūdžio – ilgai trunkančių plaukiojimų į jūrą, susitikimai su tėvu retėjo, jis grįždavo tik kas keturis mėnesius, tačiau visada grįžęs aplankydavo tėvą. Esant galimybei tėvui padėjo – pirko daiktų, nupirko jam ir S. dviračius. Sutinka būti globėju ir turto administratoriumi, jo sveikatos būklė leidžia atlikti šias pareigas.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas J. S. palaikė pareiškimą ir prašė paskirti jį neveiksnaus tėvo V. S. globėju ir turto administratoriumi. Papildomai nurodė, jog po pirmojo tėvą ištikusio insulto 2015 metais jo sveikata buvo dar pakankamai gera jokios pagalbos nereikėjo, ar bent jau S. jos neprašė. Pareiškėjo manymu, S. tėvo tinkamai neprižiūrėjo, kadangi antrasis insultas jį ištiko, kai jis buvo paliktas vienas namuose, neaišku kiek laiko pragulėjo tokios būklės, dėl ko galimai būtų buvę įmanoma išvengti tokių sunkių padarinių, kurie kilo tėvo sveikatai, jeigu jis būtų visai dienai nepaliekamas be priežiūros. Pažymėjo, kad S. norėjo jo tėvą atiduoti į slaugos namus, jai jis tapo nebereikalingu dėl to atidavė jį pareiškėjui, jau beveik metus pareiškėjas prižiūri savo tėvą, juo rūpinasi ir tėvas gyvena pas jį. Tėvą prižiūrėti padeda žmona, žmona sutinka, kad jis būtų paskirtas globėju. Šiuo metu pareiškėjas dirba taksi vairuotoju, jis dažniausiai dirba vakarais ir savaitgaliais, jo žmona dirba tik po porą valandų per dieną, todėl jiems pavyksta suderinti laiką ir pakaitomis prižiūrėti neįgalų tėvą. Tėvo priežiūra yra sudėtinga, tėvą prižiūri visą dieną, abu sodina tėvą į vežimėlį, pavalgydina, prausia. Tais atvejais, kai abiem su žmona reiks išvykti tėvą ateis prižiūrėti pareiškėjo žmonos mama. Nurodė, kad V. S. turi dar ir dukrą E., pareiškėjas su seserimi sutaria puikiai, ji atvyksta pas brolį aplankyti tėvo. Sesuo sutinka, kad tėvą prižiūrėtų pareiškėjas, to paties pageidauja ir V. motina L.. Pažymėjo, kad visi konfliktai kilo tada, kai S. sužinojo, jog V. motina sudarė kitą testamentą ir pakeitė savo valią, turimą butą Vilniuje nusprendė palikti nebe sūnui V., o anūkams. Pareiškėjo manymu, tik turtiniai interesai skatina S. perimti tėvo globą, kadangi jiedu su tėvu turi butą Vilniuje, kurio pirkimui buvo sudaryta kredito sutartis, taigi S. pagrįstai tikėjosi, kad paveldėjus močiutės butą ir jį pardavus atsiskaitys su kreditoriais. Pareiškėjo močiutei sudarius naują testamentą S. vėl nori pasiimti V., kad galėtų lankytis pas močiutę ir vėl ją perkalbėti dėl buto. Be to S. nori globoti tėvą, nes gaudama jo pensiją ir mokamas slaugos išmokas galės vykdyti kreditorinius įsipareigojimus ir išsaugoti butą. Iš pačios S. nurodomų aplinkybių matyti, kad ji daug dirba, nes jai reikia mokėti buto paskolą, todėl ji visą dieną praleisdama arbe neturi galimybių prižiūrėti jo tėvo, kuriam reikalinga nuolatinė priežiūra. Taip pat pažymėjo, kad tėvo gaunamų pajamų – pensijos ir socialinių išmokų (maždaug 638 Eur per mėnesį) vos pakanka tėvo išlaikymui ir jo priežiūrai, taigi, S. dalį tėvo gaunamų pajamų skirdama kredito įmokoms, net negalėtų užtikrinti jo būtiniausių poreikių. Tuo tarpu, jei sūnus būtų paskirtas V. globėju ir turto administratoriumi jis spręstų visus tėvo klausimus, galvotų ką daryti su tėvo ir S. butu ir paskola, teigė, kad S. į gatvę iš buto neišmes.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovė prašė nustatyti V. S. globą, jo globėju bei turto administratoriumi paskirti jo sūnų J. S., kuris šiuo metu tinkamai prižiūri tėvą. J. įkūrė tėvui atskirą patogų kambarį, kuriame yra jam pritaikyti baldai ir reikalinga įranga. Tėvo sveikata šiuo metu yra itin sunki, byloje esantys duomenys apie jo sveikatos būklę rodo, kad V. S. iš esmės nieko nesupranta, nesiorientuoja aplinkoje, todėl svarbiausia užtikrinti jo fizinius poreikius. Pažymėjo, kad neveiksniu pripažintas asmuo yra ganėtinai jauno amžiaus vyras, sveriantis apie septyniasdešimt kilogramų, atsižvelgiant į jo būklę – tai, kad jis negali visiškai savimi pasirūpinti, jį būtina prausti, valgydinti ir keisti sauskelnes, jį prižiūrintis asmuo turi būti ne tik artimas ir rūpestingas, bet pakankamai fiziškai stiprus, kad galėtų pakelti, prilaikyti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su kasdiene V. S. priežiūra. Pažymėjo, kad S. dėl darbo pobūdžio ir finansinės padėties neturi galimybių tinkamai rūpintis sutuoktiniu, jos motina kuri nurodoma kaip asmuo prižiūrėsiantis V., kol S. dirbs, yra senyvo amžiaus ir negalės tinkamai pasirūpinti suaugusiu vyru. Atkreipė dėmesį, kad nuo 2017 metų V. nustatytas nuolatinės slaugos poreikis, tačiau S. jį palikdavo vieną namie, dėl ko jis ištiktas antrojo insulto nežinia kiek laiko pragulėjo vienas namuose ir tai galimai sukėlė dar sunkesnes pasekmes, nei būtų kilusios laiku pastebėjus insultą ir tinkamai sureagavus. Taip pat prašė priteisti iš suinteresuoto asmens S. Č. pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes jų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas. Prašė atkreipti dėmesį, kad suinteresuoto asmens S. Č. atstovės nurodomos atstovavimo išlaidos neatitinka rekomendacijose nurodomų išlaidų dydžio. Taip pat prašė teismo įvertinti liudytojų, ypač Ž. V., kuri akivaizdžiai melagingai duodama parodymus nurodė, jog suinteresuotas asmuo E. S. atima močiutės L. S. pensiją, ir spręsti atsakomybės už melagingų parodymų davimą, taikymo klausimą.
Suinteresuotas asmuo S. Č. pateikė savarankišką reikalavimą, jos sutuoktinio V. S. globėja paskirti ją, nes ji kartu su suinteresuotu asmeniu V. gyvena santuokoje, kurią sudarė 2010 m. vasario 12 d. Ji su vyru gyveno daug metų, turėjo planų, vedė bendrą ūkį, pirko ir kūrė bendrus namus ir juose gyveno. S. Č. manymu vyras yra jos teisėtas sutuoktinis, dėl to turi gyventi su savo žmona jų bendruose namuose. Suinteresuoto asmens V. S. kartu su sutuoktine bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas butas yra (duomenys neskelbtini) Vilniuje, jis yra pirmame namo aukšte, todėl patogu V. išvežti į kiemą. Be to V. ilgus metus gyveno Vilniuje čia yra jo namai, gydytojai, draugai, motina – asmenys, su kuriais jis pratęs bendrauti ir turi ryšį. Pažymėjo, kad per eilę metų, kartu gyvenant ir kasdien būnant kartu, būtent žmona yra artimiausias ir geriausiai V. poreikius, nuotaikas, įpročius žinantis žmogus.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo S. Č. paaiškino, kad vyrą pirmasis insultas ištiko 2015 metais, nuo tada ji toliau kaip ir iki sutuoktinio sveikatos pablogėjimo rūpinosi vyru, jie gyveno kartu įprastą sutuoktinių gyvenimą. Pažymėjo, kad kartu su vyru jie lankydavo ir prižiūrėdavo jo motiną L. S., ypač tuo laikotarpiu, kai anūkė E. S. dėl sunkaus gimdymo kurį laiką negalėjo prižiūrėti ir lankyti Liudmilos. Pažymėjo, kad J. atvykdavo retkarčiais į svečius, su tėvu bendraudavo, tačiau nebuvo labai artimi, nes J. dirbo jūroje retai grįždavo. S. pažymėjo, kad tėvą ištikus pirmajam insultui E. jo iš vis nelankė, J. atvykdavo, tačiau jokios pagalbos dėl tėvo nesiūlė, priekaištų nereiškė, nes matė, kad tėvas gyvena normalų gyvenimą. Paaiškino, kad po vyrą ištikusio antrojo insulto, sutiko, jog vyrą porą savaičių prižiūrėtų sūnus ir, kad V. pasisvečiuotų Klaipėdoje, tačiau po to sūnus uždraudė jai pasiimti V., paėmė jo dokumentus, priregistravo jį Klaipėdoje pas buvusią V. sutuoktinę. Nurodė, kad kreipėsi į policiją, kuri patarė kreiptis į advokatą ir teismo keliu spręsti šį ginčą. Paaiškino, kad ji gali koreguoti savo darbo grafiką, kad kuo daugiau laiko praleistu su vyru, jai dirbant V. prižiūrėtų jos septyniasdešimt dvejų metų motina, be to jo kasdienę priežiūrą užtikrintų socialinių darbuotojų pagalba.
Suinteresuoto asmens S. Č. atstovė teismo posėdžio metu palaikė S. Č. prašymą ir prašė jį tenkinti. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad V. S. eilę metų gyveno normalų ir laimingą gyvenimą su sutuoktine S. . Sutuoktinė rūpinosi vyru ir iki vyro susirgimo tiek ir po jo. Atstovė atkreipė dėmesį, kad nepaisant to kaip emocionaliai ir įnirtingai dėl tėvo globos kovoja sūnus, svarbiausia vertinti kas geriausia ir reikalinga V. S.. Pažymėjo, kad eilę metų jo artimiausias žmogus su kuriuo kasdien nuotaikomis, įspūdžiais ir visu kitu dalinosi V. S. buvo sutuoktinė. V. S. ir S. Č. kūrė bendrą gyvenimą, kartu rūpinosi buitimi ir nusipirko butą, kuriame planavo gyventi. Šis butas ne tik yra patogus tuo, kad yra pirmame aukšte, bet ir tuo, kad tai aplinka, prie kurios V. įpratęs. Nors sūnus labai akcentuoja tėvo poreikių tenkinimą, kaip puikiai įrengė tėvui kambarį ir apstatė jį tėvui reikalingomis priemonėmis, atkreiptinas dėmesys, kad tokios ligoniui reikalingos priemonės kaip lova ar specialios kėdutės yra suteikiamos valstybės ir jas lygiai taip pat gali įsigyti S. . Atstovė taip pat prašė atkreipti dėmesį į tai, kad globėjo asmenybė ir asmens pripažinimas būti tinkamu globėju turi būti vertinami moralės požiūrių ir vertinant asmens charakteristiką. S. yra ne tik teigiamai pažįstamų charakterizuojamas asmuo, jos sveikatos būklė leidžia jai būti globėja, ji taip pat turi pastovų darbą ir jos gaunamos pajamos eilę metų yra stabilios. S. visą laiką tinkamai vykdė savo santuokines pareigas, kurį laiką sūnui, laikinai globojant V., teikė pinigines lėšas V. išlaikymui. S. taip pat net vyro globą perėmus sūnui toliau rūpinasi jo turtu, moka komunalinius mokesčius, moka kredito įmokas. Tuo tarpu vertinant J. S. tinkamumą būti globėju, S. Č. atstovė prašė atkreipti dėmesį, kad nors teistumai yra išnykę, J. S. buvo teistas už tai, kad neteikė vaikui išlaikymo, teistas už sveikatos sutrikdymą, ne kartą turėjo problemų su teisėsauga, turi galiojančių administracinės teisės nusižengimų dėl greičio viršijimo ir viešosios tvarkos pažeidimų. Tai rodo, jog šis asmuo charakterizuojamas itin neigiamai, nors pareiškėjo atstovė nuolat teismo posėdžio metu kaltino S. Č. sukėlus realią grėsmę V. gyvybei ir sveikatai dėl to, kad jam po pirmojo insulto leido vairuoti, nors tokį leidimą buvo suteikę gydytojai, o ne pati S. , nei pareiškėjas nei jo atstovė pavojaus, kad V. dabar važinėja jo sūnus, kuris baustas ne kartą už greičio viršijimą, neįžvelgia. S. Č. atstovė taip pat pažymėjo, kad byloje nurodomos aplinkybės iš esmės prieštarauja kitai bylos medžiagai, o kuriamas J. S. rūpestingo ir tėvo priežiūrai atsidavusio asmens paveikslas neatitinka tikrovės – kritiškai vertintinas rūpestingumas, globa ir meilė tėvui, kurį sūnus lankė tik keletą kartų per metus. Nors J. deklaruoja savo šeimyniškumą, tačiau paklaustas apie turimą vaiką jį pamiršta, vėliau prisiminęs teigia, kad tai, jog nebendrauja su vaiku ir tam tikru laikotarpiu neteikė išlaikymo vaikui, neturi įtakos jo galimybėms globoti tėvą. S. Č. atstovė pažymėjo, kad vertinant asmens gebėjimą būti globėju, priešingai nei teigia pareiškėjas, yra svarbu vertinti kaip asmuo elgiasi su kitais šeimos nariais. Sunku tikėti kaimynų ir šeimos narių pasakojimais apie J. gerumą ir jautrumą, kai byloje pateikti duomenys byloja apie tai, kad J. S. yra konfliktiška asmenybė, kuris ne kartą buvo teistas, pažeidinėja viešąją tvarką, vartoja alkoholį ir t.t. J. S. neturi nuosavo nekilnojamojo turto, todėl būtina įvertinti kokias ilgalaikes gyvenimo sąlygas galima užtikrinti globojamam asmeniui nuomojamame bute. J. S. neturi stabilių pajamų, nuolat keičia darbovietę, be to ne kartą nurodė, jog konfliktų esmė yra močiutės butas ir jos kintanti valia kam palikti po mirties butą, priklausomai nuo to pas ką gyvena V. S.. S. Č. atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad iki ginčo teisme sūnus neleisdavo, S. matytis su V., iš pradžių ji su sutuoktiniu galėdavo susitikti tik antstolių pagalba, vėliau leista susitikti iš anksto suderinus laiką viešose vietose, tai rodo, jog labai tikėtina, kad J. S. tapus tėvo globėju bus apribotos neveiksnaus asmens galimybės ir teisės matytis su sutuoktine.
Neveiksnaus V. S. atstovas advokatas V. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad duomenų apie tai, jog J. S. netinkamai rūpintųsi tėvu nėra. Teismui pateikti duomenys rodo, kad pas pareiškėją sudarytos puikios gyvenimo sąlygos. Tačiau atkreipė dėmesį ir į tai, kad byloje neįrodyta, kad S. Č. negali sudaryti tinkamų sąlygų vyro priežiūrai taip pat nėra duomenų, kad ji būtų netinkami prižiūrėjusi savo sutuoktinį. Suinteresuoto asmens V. S. atstovas taip pat prašė atkreipti dėmesį, kad būtina vertinti ne tik aplinkos sąlygų užtikrinimo galimybes, bet atsižvelgti ir į neveiksnaus asmens emocinę atmosferą. Atstovo manymu labiau tikėtina, kad būtent sutuoktinė geba ir gali pasirūpinti savo vyru, nes ji jį pažįsta, ilgus metus gyvena kartu, juos sieja bendra buitis ir tarpusavio ryšys. V. buvo pripratęs prie savo sutuoktinės su kuria leisdavo kiekvieną dieną, prie savo namų, kuriuos įsigijo kartu. Pažymėjo, kad nors niekas konkrečiai negali pasakyti ką supranta ir jaučia neveiksniu pripažintas asmuo, visgi negalima atmesti to, kad jis suvokia aplinką, kad jam geriau būti pažįstamoje, savoje aplinkoje ir su jį iki šiol kasdien supusiais asmenimis. Pažymėjo, kad sūnaus elgesys vertintinas kritiškai, kai dėl įvairių aplinkybių tėvas buvo lankomas vos keletą kartų per metus, o jam tapus neveiksniu užgimė toks artimas ryšys, kad jį su tėvu sieja tokie artimi santykiai nei kada anksčiau. Neveiksnaus asmens atstovas atkreipė dėmesį ne tik į tai, kad V. S. santuoka yra galiojanti ir jis turėtų likti savo šeimoje su sutuoktine, bet ir į tai, kad jie su S. turi nuosavą butą, S. elgesys, kad vyrui pasiligojus ji nors ir negauna vyro pensijos, moka kredito įmokas, rodo, jog tokiu būdu rūpinasi vyro turtu ir jo prievolėmis. Tuo tarpu sūnus pretenduojantis tapti neveiksnaus asmens turto administratoriumi, perėmęs visą tėvo laikiną globą ir disponuodamas tėvo gaunama pensija ir socialine išmoka, tėvo būsto išlaikymu ir kredito sutarties vykdymu nesirūpino, teismo posėdžio metu nurodydamas, kad tėvo gaunamų piniginių lėšų vos pakanka jo išlaikymui.
Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad iš esmės abu V. S. siekiantys globoti asmenys gali užtikrinti jam komfortabilias ir tinkamas sąlygas. Pažymėjo, kad bet kuris neveiksnų asmenį prižiūrintis asmuo gali kreiptis į įstaigą ir gauti pagalbą prižiūrint asmenį - pagal poreikį gali būti skiriamas prižiūrintis asmuo iki 40 valandų per savaitę. Išvadą teikiančios institucijos atstovė teigia, kad vertinant jog abiejų neveiksnų asmenį pageidaujančių globoti asmenų galimybės užtikrinti tinkamas gyvenimo ir priežiūros sąlygas yra apylygės, būtina vertinti kiekvieno jų emocinį ryšį su neveiksniu asmeniu. Institucijos atstovės teigimu žmona, su kuria V. S. gyveno ne vienerius metus, be abejo yra artimiausias žmogus, dėl to V. S. turėtų gyventi savo namuose su savo sutuoktine ir tai labiausiai atitiktų jo poreikius.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo E. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra V. S. dukra. Pažymėjo, kad jos ir tėvo ryšys daug silpnesnis nei J. ir tėvo, nes J. daug metų augo su tėvu, tuo tarpu liudytojos motinai išsiskyrus su tėvu ji liko gyventi su mama, tuo tarpu tėvas vedė J. mamą ir jie gyveno šeimoje. Paaiškino, kad nuo 1998 metų ji rūpinasi močiute- tėvo mama L. S., atveža jai produktų, skalbia rūbus ir patalynę. Akcentavo koks glaudus ir stiprus ryšys sieja jos šeimą su močiute. Nurodė, kad su tėvu susitikdavo pas močiutę per šventes ar lankydami močiutę, tėvo ir S. namuose nesilankydavo, nes jautėsi ten nelaukiama. Pažymėjo, kad S. visą laiką buvo klastinga ir tėvo jai prisireikė tik tada, kai ji sužinojo, jog močiutė Liudmila nusprendė pakeisti testamentą ir turimą butą Vilniuje nusprendė palikti nebe sūnui V., o savo anūkams. Močiutė jai pasakojo, kad testamentą, kuriuo paliko butą savo sūnui sudarė įkalbėta S. , taip pat pasirašė byloje pateiktą raštą, kad sutinka, jog S. globotų V., pasirašė dėl to, kad atėjo S. jai liepė rašyti ir diktavo tekstą. Iš tiesų močiutė nori, kad jos sūnų prižiūrėtų J. . Pažymėjo, kad ji lanko pas brolį tėvą, ten jam puikios sąlygos gyventi yra prižiūrimas ir mylimas. Nurodė, kad S. tėvu rūpinosi netinkamai jį palikdavo vieną namuose, taip pat pripažino, kad pati po tėvą ištikusio pirmojo insulto 2015 metais nelankė, kadangi po sunkaus nėštumo ir gimdymo buvo prastos sveikatos, tuo laikotarpiu taip pat nelankė močiutės.
Liudytojas V. (V.) S. E. S. sutuoktinis, teismo posėdžio metu patvirtino tik aplinkybes, kad jo žmona rūpinasi močiute Liudmila ir, kad sutuoktinės brolis J. tinkamai prižiūri savo tėvą V..
Liudytoja G. J. K. teismo posėdžio metu parodė, jog yra pareiškėjo J. S. kaimynė. Su Jevgenijumi ir jo žmona santykiai draugiški, dažnai susitinka kieme, pakalba, nurodė, kad tai labai paslaugūs, draugiški ir mandagūs žmonės. Nurodė, jog dažnai mato kaip J. S. savo neįgalų tėvą veda į lauką, nešte neša jį laiptais, nes pats tėvas paeiti negali. Pažymėjo, kad ne kartą matė kaip V. S. sutuoktinė atvyksta susitikti su savo vyru, kieme labai demonstratyviai glosto, kalbina savo sutuoktinį, toks elgesys atrodo nenatūralus, stebint iš šalies, susidaro įspūdis, kad bandoma visiems pademonstruoti kaip labai ji rūpinasi savo vyru. Liudytoja taip pat atkreipė dėmesį, kad sutuoktinė prievarta kelia iš vežimėlio V. S., kuriam atsistoti yra sudėtinga, tokiu būdu keldama pavojų jo sveikatai, ne kartą pati liudytoja būdama savo daugiabučio namo kieme yra išreiškusi pastabų, kad S. Č. neturėtų taip elgtis, nes atrodo, jog V. S. gali pargriūti ir susižeisti.
Liudytoja T. D. nurodė, kad yra vaikų lopšelio – darželio „Daigelis“ direktorė ir S. Č. pažįsta labai seniai, kadangi S. nuo jaunystės vos baigusi mokslus pradėjo dirbti šioje darbovietėje. Pažymėjo, kad S. šiuo metu perkelta į kitas pareigas – ji dirba su kalbos sutrikimų turinčiais vaikais, tai rodo, kad ji puikiai moka ir gali rūpintis neįgaliu savo vyru. Nurodė, kad galimybė dirbti viršvalandžius atsirado tik praėjusiais metais, anksčiau S. tiek nedirbdavo, be to pasikeitus jos pareigoms ji dirba trumpiau, tuo tarpu darbo užmokestis nesumažėjo. Taip pat nurodė, kad esant poreikiui darželio darbuotojai gali koreguoti savo tvarkaraštį, yra galimybė padirbus ilgiau gauti laisvų dienų, be to darželio darbuotojai turi ilgesnes, apie du mėnesius trunkančias, atostogas. Nurodė, kad S. yra ne tik pareiginga, gera darbuotoja, bet ir nuoširdus žmogus. Per daugelį metų kolektyve susiformavo labai draugiški santykiai, moterys bendrauja ne tik darbe, bet pasikalba ir asmeniniais klausimais, lankosi viena pas kitą svečiuose, todėl V. S. jai taip pat gerai pažįstamas. Pažymėjo, kad S. ir jos vyras sutarė itin gražiai, kartu dalyvaudavo darželio renginiuose ir asmeninėse šventėse, po vyrą ištikusių insultų S. itin pergyveno, guodėsi. S. kartu su vyru vykdavo atostogauti, vyrą ištikus insultui, kartu vykdavo į sanatorijas, nes V. sakydavo, kad be S. vienas niekur nevažiuos. Taip pat nurodė, kad po pirmojo S. vyrą ištikusio insulto ji ne kartą lankėsi jų namuose, buvo matyti, kad V. S. turi tam tikrų sutrikimų, tačiau pats galėjo nueiti į tualetą, vaikštinėjo po namus, bendravo, jo kalba, nors ir nebuvo visiškai sklandi, tačiau suprantama, jis gebėjo bendrauti, pasirūpinti savimi.
Liudytojas V. L. (V. L.) teismo posėdžio metu nurodė, kad jis su sutuoktine yra geras ir ilgametis S. draugas, kartu ir V. draugas. Jie dažnai užsuka pas S. ir V. į svečius, jam žinoma, kad V. turi sūnų, tačiau kiek buvo kalbama apie vaikus, tai V. skųsdavosi, kad sūnus vis prašo pinigų, nes turi bėdų su teisėsauga, tai baudas mokėt, tai pragyvent nebeužtenka lėšų. Paaiškino, kad kiek jam žinoma, V. santykiai su sūnumi nebuvo labai artimi, visas šventes – gimtadienius, vestuves jie organizavosi patys, į vestuves sūnus atvyko tik trumpam, tuo tarpu kiek kartų liudytojas svečiavosi pas S. ir V. niekad nebuvo sutikęs jo sūnaus, nekalbėdavo, kad atvažiuos vaikai, anūkai.
Liudytoja Ž. V. teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus nurodė, kad yra V. S. motinos Liudmilos kaimynė. Jos su Liudmila bendrauja, liudytoja dažnai lankosi pas Liudmilą namuose. Kiek jai žinoma, senole rūpinosi V. ir jo žmona S. . Taip pat nurodė, kad ne kartą Liudmila jai guodėsi, jog anūkai ja nesirūpina, paima pinigus.
Liudytoja V. D. nurodė, jog yra ilgametė S. Č. draugė ir kolegė. Kiek jai žinoma S. su vyru sutarė labai gražiai, S. dažnai su vyru keliaudavo, pasakodavo kaip važinėjasi dviračiais, rodydavo nuotraukas kur lankėsi. Kiek liudytojai žinoma, V. sūnaus J. apsilankymai pas tėvą buvo epizodiški, vienintelį kartą ji matė J. V. ir S. vestuvėse. Kiek jai pasakojo S. , sūnus V. nelankė, kai jis buvo sanatorijoje, staiga atsiradęs ir pareiškęs susirūpinimą tėvu po antrojo insulto pasiūlė S. atvykti tėvui pasisvečiuoti pas jį į Klaipėdą, nes jo žmona turi dvi savaites atostogų ir visa šeima su juo mielai pabus. Iš S. pasakojimų taip pat matyti, kad J. S. paaiškino, jog tėvui tokios būklės itin sunku būtų apsistoti pas jį bute, nes J. su šeima gyvena penktame aukšte, dėl to V. buvo apgyvendintas Klaipėdoje J. draugo bute, ten su juo keletą dienų praleido ir S. .
Liudytoja E. L. teismo posėdžio metu nurodė, jog yra šeimos draugė, ji pati ne kartą lydėjo S. pas sutuoktinį į Klaipėdą. Paaiškino, kad S. dažnai guodžiasi, kad jai sunku suderinti susitikimus su V., nes jo sūnus vis randa pretekstų jos neįleisti, arba praneša, kad neturi laiko ir liepia atvykti darbo dienomis, nors puikiai žino, kad S. darbo dienomis dirba. Taip pat nurodė, kad joms atvykus sūnus J. elgiasi labai nemandagiai, jų į namus neįleidžia, teigia, kad pakiš S. ką tėvui ir jis numirs, ką tada teks daryti. Taip pat patikino, kad sūnus neįgalų tėvą išveda į laiptinę ir liepia S. i jį vestis, ne kartą pačiai E. teko su S. visus penkis aukštus prilaikant už parankių vestis V. į lauką. Taip pat pažymėjo, kad dėl to, jog sūnus neįleidžia S. į savo namus ji negali įsitikinti kokiomis sąlygomis V. prižiūrimas, kokia jo gyvenamoji aplinka, taip pat apsunkinamas S. ir V. bendravimas, jie turi susitikti viešose vietose – parkuose, kavinėse, kur nuolat gausu žmonių, o triukšminga aplinka ir nuolatinis šurmulys neigiamai veikia ir V. savijautą. Be to, kad J. taip neetiškai elgiasi su S. daugiau apie jį pasakyti nieko negalėjo, nes buvo mačiusi jį tik S. ir V. vestuvėse, kurioms įpusėjus J. su draugu atvyko akivaizdžiai išgėręs. Liudytoja taip pat pažymėjo, kad sutuoktinė jau ilgus metus yra artimiausias V. žmogus, jį geriausiai pažįsta ir galės pasirūpinti, ji visą laiką rūpinosi savo vyro tiek po pirmojo jį ištikusio insulto, tiek sergant, tiek, kai kažkada V. buvo darbe sužalotas, visada jo žmona jį prižiūrėjo, juo rūpinosi.
Liudytoja E. S. nurodė, kad yra bendrosios praktikos slaugytoja, dirba slaugos ligoninėje, kurioje gulėjo V. S.. Nurodė, kad pažįsta J. S., kadangi jis kasdien atvykdavo į slaugos ligoninę aplankyti tėvo. Jis visada labai atsakingai ir dėmesingai rūpinosi tėvu, klausdavo kur koks įmonės inventorius, kur nuvesti atprausti. Iš matymo liudytojai žinoma ir S. Č., yra buvę atvejų, kad nuo S. Č. sklido alkoholio kvapas, jai moteris pasirodė neadekvati, vienintelė pagalbą, kurią suteikdavo, tai vesdavo vyrą į tualetą. Paklausta negalėjo įvardinti kuo pasireiškė S. Č. neadekvatus elgesys Atsakydama į klausimus pažymėjo, kad atveždavo vyrui maisto, kurio jam negalima pagal sveikatos būklę, būdavo su vyru ne visą dieną. Paklausta apie V. S. būklę nurodė, kad jo sveikatos būklė buvo sunki, jis negalėjo vaikščioti, kalbėti, pats negalėjo valgyti. Po maždaug poros mėnesių gydymo V. sveikata ėmė gerėti, atpažindavo ligoninės darbuotojus, sūnų, reagavo į aplinką.
Liudytoja D. K. apklausta teismo posėdyje parodė, kad J. S. pažįsta nuo 2017 metų, jis yra jos vaiko krikšto tėvas. Kadangi liudytoja taip pat yra prižiūrėjusi asmenį po insulto, tai su Jevgenijumi dažnai dalinasi neįgalaus asmens priežiūros patarimais. Nurodė, kad lankosi pas Jevgenijų ir Tatjaną svečiuose, tikina, kad neįgalaus asmens priežiūra yra itin sunkus darbas, reikalaujantis daug moralinių ir fizinių jėgų, sūnus su savo sutuoktine puikiai vykdo šias pareigas.
Liudytoja J. S. nurodė, kad yra J. S. motina. Jos teigimu, sūnus pasiėmė tėvą, nes jis buvo neprižiūrimas. Kai sūnus grįždavo aplankęs tėvą, visada susirūpindavo ir sakydavo, jog tokia tėvo priežiūra geruoju nesibaigs, S. duoda V. vaistus užsigerti degtine, jis labai daug rūko, kas itin pavojinga asmeniui po insulto. Sūnus visada rūpinosi tėvu pirko jam daiktus – mikrobangų krosnelę, duodavo pinigų, grįžęs iš jūros viską mesdavo ir skubėdavo pas tėvą. Jos manymu S. norėjo tik sužlugdyti močiutę perimti jos butą, nes pačios S. turtinė padėtis sunki, ją slegią skolos už butą. Tuo tarpu sūnus itin gerai prižiūri tėvą, rūpinasi juo lyg vaiku, nuolat mankština, prausia, tėvas visada švarus ir prižiūrimas. Paaiškino, kad V. S. buvo registruotas jos bute, kadangi S. prašė J. V. priregistruoti Klaipėdoje, sūnui taip pat buvo reikalinga priregistruoti Klaipėdos mieste, kad būtų galima kreiptis į gydymo įstaigas, kadangi sūnus savo nuosavo būsto neturi, ji leido jam priregistruoti tėvą jos bute.
Liudytoja T. S. yra J. S. sutuoktinė. Paaiškino, kad J. ryšys su tėvu visada buvo glaudus, jie visada gerai sutarė. Apie pirmąjį insultą S. nei sūnaus nei jos neinformavo, viską sužinodavo apie V. tik iš J. sesers E.. Pažymėjo, kad šiuo metu ji kartu su vyru prižiūri V., jis turi savo įpročius, griežtai prižiūrimą mitybą, mano, kad geriausiai tėvu gali pasirūpinti tik sūnus, nes jis turi galimybių, fizinių jėgų, be to jį su tėvu sieja itin artimas ryšys. Tuo tarpu S. J. nemėgo, atvykus į svečius būdavo nepatenkinta, S. ir V. namuose niekada nebūdavo jokių tėvo su sūnumi nuotraukų, paliudijo, kad kartą atvykę pamatė, jog V. po pirmojo insulto vartoja alkoholį, juo užgeria vaistus, be to daug rūko kas dešimt minučių eina parūkyti. Taip pat nurodė, kad po antrojo tėvą ištikusio insulto atvažiavo į Vilnių ir iš psichiatrinės ligoninės kartu su S. pasiėmė V., nes S. pasakė, jog jai reikia pailsėti, dirbti ir ji neturi galimybių jo prižiūrėti. Atvykus į Klaipėdą, kadangi jie neturėjo galimybės tėvą apgyvendinti savo bute, jį kartu su S. apgyvendino draugo bute. Iš draugo buto teko greitai iškraustyti tėvą, nes kaimynai ėmė skųstis dėl bute keliamo triukšmo, tada tėvas persikėlė gyventi pas juos. Pirmąją naktį V. užėjo priepuolis jis ėmė trankyti daiktus namuose, todėl buvo iškviesti medikai. Gydytojų sprendimu jis buvo paguldytas į psichiatrijos ligoninę. Liudytoja pasakojo, kad S. kasdien jai skambino ir nurodė susitvarkyti viską, kad V. būtų slaugomas Klaipėdoje, nurodė, kad registruokit jį pas J. motiną bei pasakė „esat dviese susitvarkysit, aš pagal galimybes atvyksiu, kai galėsiu jo lankyti“. S. atvykusi į Klaipėdą pati iš psichiatrinės ligoninės pasiėmė sutuoktinį ir nuvežė jį slaugos ligoninę. Liudytojos teigimu S. turėjo visas galimybes pasiimti vyrą iš psichiatrinės ligoninės ir vežti jį į Vilnių, tačiau paguldė jį Klaipėdoje. Šiuo metu, kol tėvas yra prižiūrimas sūnaus, S. atvyksta, atveža maisto produktų, kurių dėl sveikatos būklės jis negali valgyti. Pati S. nenoriai bendrauja su vyru, būna su juo tik po porą valandų, atvyksta kartu su drauge ar mama į Klaipėdą ir važiuoja draugėms parodyt miestą. Pažymėjo, kad S. ne kartą yra kalbėjusi apie J. močiutės butą, tai ir yra vienintelis jos interesas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
suinteresuoto asmens S. Č. savarankiškas reikalavimas tenkintinas.
Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.e2YT-1109-639/2019 suinteresuotas asmuo V. S. pripažintas neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.242 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs asmenį neveiksniu, privalo nedelsdamas paskirti šio asmens globėją. Globėjas yra savo globotinio atstovas pagal įstatymą ir gina neveiksnaus asmens teises ir interesus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Globa yra nustatoma siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus fizinio asmens teises ir interesus (CK 3.238 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai neveiksnus ar ribotai veiksnus asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra, teismas paskiria turto administratorių, kuriuo gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).
Globos nustatymo tikslas lemia, kad skiriant globėją turi būti siekiama maksimaliai įvertinti neveiksnaus asmens interesus ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Skiriant globėją yra ginamas ne globėju siekiančio tapti asmens interesas globoti neveiksnų asmenį, o neveiksnaus asmens interesas gauti jo interesus labiausiai atitinkančią globą. Skiriant asmenį globėju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti globėjo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma globa, į globėjo pageidavimą bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Taigi, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą. Tik ištyręs ir įvertinęs visus įrodymus, teismas sprendžia, kuris iš pretenduojančių asmenų geriau atitinka CK 3.242 straipsnio 3 dalyje keliamus reikalavimus ir skirtinas globėju.
V. S. laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 27 d. iki 2019 m. kovo 26 d. buvo nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis (el. b. 1 t., l. 213, nuo 2019 m. gegužės 16 d. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos (toliau – NDNT) neterminuotai nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (el. b. 4 t., l. 97, 122). Bylos duomenimis nustatyta, kad medicinos dokumentuose nurodyta, kad jam diagnozuota mišri kortikinė ir subkortikinė kraujagyslinė demencija (įgyta silpnaprotystė (el. b. 1 t., l. 211-212, el. b. 3 t., l. 188-194). Pažymėta, jog smegenų infarkto pasekmės, hipertenzinė širdies liga be širdies nepakankamumo, gryna hipercholesterolemija, 2 tipo cukrinis diabetas su diabetine polineuropatija. Pacientas sėdi neįgaliojo vežimėlyje, juda tik su kitų asmenų pagalba, dėl dešinės kūno pusės parezės (paralyžiaus) pilnai priklausomas nuo kitų žmonių slaugos. Kontaktas su pacientu apsunkintas dėl dalinės sensomotorinės afazijos. Klausimų nesupranta, vykdo pačias paprasčiausias instrukcijas. Pacientas savimi pasirūpinti negali, jam reikalinga kito žmogaus globa.
V. S.
globoti norą išreiškė jo sutuoktinė S. Č. ir jo sūnus J. S.. Abu pateikė rašytinius sutikimus būti V. S. globėjais, todėl teismas turi ištirti, kuris iš pretenduojančių subjektų geriau atitinka CK 3.242 straipsnio 3 dalyje nustatytus globėjui keliamus reikalavimus ir kuris iš kandidatų globoti V. S. geriau sukurtų globotinei socialinę ir dorovinę aplinką, sugebėtų labiau apsaugoti jo neturtinius bei turtinius interesus ir teises. Kaip minėta, parenkant globėją turi būti įvertinama tiek pretenduojančio tapti globėju asmenybė, tiek asmens ryšys su neveiksniu asmeniu, tiek ir gebėjimas faktiškai įgyvendinti globėjo funkcijas, atsižvelgiant į neveiksnaus asmens interesų prioriteto principą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad nuo 2010 metų S. Č. yra V. S. sutuoktinė. Ji kartu su V. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turi butą Vilniuje (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t., l. 196-197), už buto administravimo paslaugas įsiskolinimų neturi (el. b. 2 t., l. 101). Iš pateiktų buto nuotraukų matyti, kad butas tvarkingas, pirmame aukšte, kiemas ir laiptinė (koridorius) patogūs neįgalaus asmens judėjimui (el. b. 4 t., l. 179-195). Šis būstas yra tinkamas neįgalaus asmens globojimui. Tai patvirtina ir buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktas (el. b. 2 t., l. 96-97). S. Č. daugelį metų dirba lopšelyje-darželyje „(duomenys neskelbtini)“ gauna stabilias pajamas, charakterizuojama teigiamai (2019 m. sausio 21 d. darbovietės pažyma el. b. 2 t., l. 98-99). Laikotarpiu nuo antrojo insulto ir kol byla dėl V. S. pripažinimo neveiksniu bei globos nustatymo ir turto administratoriaus paskyrimo nagrinėjama teisme, S. Č. vykdo jos su V. S. bendrus kreditorinius įsipareigojimus – moka kredito įmokas už būstą, tai rodo, kad tuo laiku, kai V. S. negali pasirūpinti savimi ir savarankiškai vykdyti savo kreditorinių prievolių jo žmona atlieka neveiksnaus asmens turto administravimo pareigas.
J. S. yra V. S. biologinis sūnus, jo motina buvo sudariusi santuoką su V. S.. V. S. gyvena su žmona Tatjana ir jos nepilnamečiu vaiku kaip pats nurodė nuomojamame bute, iš 2019 m. gegužės 9 d. antstolės atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, kad J. S. gyvena (duomenys neskelbtini) (el. b. 4 t., l. 134), tačiau nei ilgalaikės nei trumpalaikės nuomos sutarties teismui nepateikė. Iš pateiktų duomenų apie darbovietes ir gaunamas pajamas matyti, kad J. S. charakterizuojamas kaip atsakingas geras darbuotojas, tačiau pažymėtina, kad pateikti duomenys iš keleto skirtingų darboviečių, kas rodo, kad darbo santykiai nėra stabilūs, šiuo metu J. S. dirba taksi vairuotoju, pateikė duomenis apie pajamas laikotarpiu nuo 2013 iki 2018 (el. b. 6 t., l. 32-35, 53-54, 58-60, 62-70), tuo tarpu kiek uždirba šiuo metu, pradėjus dirbti vairuotoju, duomenų nėra. Išvadą teikiančios institucijos išvada, paaiškinimai, buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktai patvirtina, jog pareiškėjas J. S. nuolatos slaugo tėvą, jį prižiūri bei visapusiškai juo rūpinasi.
Kadangi civilinė byla dėl globos skyrimo yra nagrinėjama ypatingos teisenos tvarka, teismas privalo imtis visų būtinų priemonių, kad būtų apsaugotos globos reikalingo asmens teisės ir interesai, o procesinį sprendimą priimti tik įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, tame tarpe globos ir rūpybos institucijos išvadą, kuri, nors yra teismui rekomendacinio pobūdžio, tačiau vienas iš įrodymų, sprendžiant klausimą dėl globėjo paskyrimo (CPK 177 straipsnis, 491 straipsnio 2 dalis). Globos ir rūpybos institucijos išvada dėl konkretaus asmens tinkamumo tapti globėju reiškia, kad asmuo laikomas tinkamu tapti kandidatu į globėjus, tačiau tik teismas sprendžia dėl šio ar kito kandidato paskyrimo globėju, todėl būtina tirti kitas svarstomo klausimo išsprendimui svarbias aplinkybes, vertinant kandidatų į globėjus tinkamumą būti globėjais (CPK 185 straipsnis, 506 straipsnio 2 dalis).
Kaip minėta, teismas skirdamas globėją neveiksniam asmeniui turi įvertinti visas aplinkybes tiek asmens, pretenduojančio tapti globėju, gebėjimą pasirūpinti saugia ir tinkama neveiksniam asmeniui aplinka, tiek jo gebėjimą užtikrinti fizinius asmens poreikius, tiek užtikrinti jaukią aplinką stabilios emocinės būsenos palaikymui.
Vertinant namų aplinką iš pateiktų įrodymų matyti, kad ir pareiškėjas ir V. S. sutuoktinė gali užtikrinti gyvenamąjį būstą ir neveiksniam asmeniui reikalingus aplinkos daiktus, sukurti tinkamą namų aplinką, tai iš esmės patvirtino ir išvadą teikiančios institucijos atstovė. Vertinant globėjais siekiančių būti asmenų darbą, užimtumą ir galimybę prižiūrėti neveiksnų asmenį skiriant jam laiką, matyti, kad ir pareiškėjas ir S. Č. yra dirbantys asmenys ir nė vienas iš jų neturi realios galimybės visą dieną nepertraukiamai likti su neveiksniu asmeniu namuose, kas savaime suprantama, nes tiek J. S. tiek S. Č. yra darbingo amžiaus asmenys turintys dirbti ir gauti pajamų. S. Č. nurodo, jog jos darbo grafikas gali būti koreguojamas ji dirba darbo dienomis, tuo laiku, kai S. Č. būtų darbe V. S. prižiūrėtų jos motina, medikų išvada rodo, kad ji gali prižiūrėti kitą asmenį (el. b. 5 t., l. 162). J. S. teigia, kad jo darbo pobūdis leidžia dirbti vakarais ir savaitgaliais, todėl skirtingai nei S. jis gali daugiau laiko skirti tėvo priežiūrai. Teismo posėdžių metu paaiškino, kad jam esant darbe jo tėvą prižiūri sutuoktinė, susidarius situacijai, kai jiems abiem tektų išvykti, V. S. prižiūrėtų J. S. sutuoktinės Tatjanos mama. J. S. ir jo atstovė ginčydami S. Č. gebėjimą būti V. S. globėja, teigė, kad nei ji nei jos senyvo amžiaus motina neturi pakankamai fizinių jėgų pakelti ar kitaip fiziškai padėti neveiksniam asmeniui prausiantis ar užtikrinant kitus jo higienos poreikius. Teismo vertinimu, vien aplinkybė, kad pareiškėjas fiziškai yra stipresnis ir gali lengviau susitvarkyti su neveiksnaus asmens higienos rūpesčiais, negali būti vertinamas kaip esminis faktorius skiriant asmenį globėju, 2019 m. gegužės 9 d. antstolės atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad prilaikomas kitų asmenų V. S. geba stovėti, be to visuotinai žinomos aplinkybės rodo, kad tiek moteris tiek vyras gali ir geba būti globėju.
Taip pat darytina išvada, kad tiek pareiškėjas tiek S. Č., negali be trečiųjų asmenų pagalbos užtikrinti visą parą nepertraukiamai trunkančios neveiksnaus asmens priežiūros. Teismo vertinimu S. Č. motina yra artimas globėja siekiančio tapti asmens žmogus, kuriam sveikatos būklė leidžia prižiūrėti kitą asmenį, analogiškai teismui pateikti duomenys rodo, kad J. S. prižiūrint tėvą talkina jo sutuoktinė Tatjana, kuri yra artimas globėju pretenduojančio būti asmens žmogus. Be to trečiųjų asmenų pagalba prižiūrint neveiksnų asmenį neturėtų būti suprantama tik kaip galėjimas pakelti ir nuprausti sergantį žmogų, tai apima ir maitinimo, bendravimo poreikius, o svarbiausia užtikrinti, kad toks asmuo nebūtų paliktas vienas ir esant poreikiui būtų iškviesta pagalba.
Vertinant kitas globėjo atliekamas funkcijas, matyti, kad visą šį laikotarpį S. Č. rūpinosi V. S. turtu ir finansinėmis prievolėmis, tuo tarpu, kaip pažymėjo V. S. atstovas, laikotarpiu, kai V. S. yra prižiūrimas J. S., jo prievolėmis rūpinosi S. Č.. Tuo tarpu teismo posėdžio metu J. S. paaiškino, kad V. S. gaunamos pensijos ir slaugos išmokų pakanka tik būtinųjų neveiksnaus asmens poreikių užtikrinimui, todėl tėvo buto išlaikymu ar kredito sutarties vykdymu jis nesirūpino. Teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad tėvo turto klausimo nesprendė ir tapus jo globėju apmąstytų visas galimybes kaip pasirūpinti tėvo turtu, tačiau per beveik metus laiko kol laikinai tėvą globoja šiuo turtu nesirūpino, su tėvo bendro turto valdytoja S. nei kreditorinių įsipareigojimų vykdymo nei kitais su turtu susijusiais klausimais nekalbėjo. J. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog S. Č. nepajėgi viena vykdyti kreditorinių įsipareigojimų dėl to ji siekia perimti tėvo globą ir tėvo gaunamą pensiją bei slaugos pašalpą naudotų prievolių vykdymui. Vertinant galimybes užtikrinti tinkamą neveiksnaus asmens turto administravimą, matyti, kad S. Č. neveiksnaus asmens turto administravimo prievolę atlieka tinkamai, moka įmokas iš savo gaunamų pajamų, tuo tarpu tėvo gaunamas išmokas J. S. naudoja tėvo poreikių tenkinimui ir jo piniginių prievolių nevykdė. Nurodytos aplinkybės paneigia, pareiškėjo nurodomas abejones, kad S. Č. neveiksnaus asmens gaunamas lėšas galimai naudotų ne neveiksnaus asmens poreikių užtikrinimus, kadangi kol laikinai V. S. globoja ir jo pajamomis disponuoja J. S., S. Č. vykdė kreditorines savo kartu su V. S. prisiimtas prievoles ir turėjo tam pakankamai lėšų, tuo tarpu iš J. S., valdančio V. S. gaunamas pajamas prisidėti prie prievolių vykdymo nereikalavo. Tai leidžia daryti išvadą, kad V. S. globėja paskyrus S. Č. globai gaunamos pajamos bus naudojamos išimtinai globotinio interesų tenkinimui.
Tuo tarpu J. S. nepaaiškino kokiu būdu būtų užtikrinamas tėvo kreditorinių įsipareigojimų vykdymas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, svarbu neatmesti galimybės, kad abu asmenys tiek S. Č. tiek J. S. gali netekti ar keisti darbą, taigi tiek darbo grafikas tiek galimybė tam tikrą paros laiką skirti globojamam asmeniui gali pasikeisti. Nors J. S. nurodo, kad anksčiau jis tėvui pirko daiktus ir jo turtinė padėtis yra gera, matyti, kad šios aplinkybės buvo laikotarpiu, kai J. S. darbas buvo susiję su ilgomis išvykomis į jūra. Tuo tarpu šiuo metu jis dirba taksi vairuotoju, gyvena su sutuoktine, kuri dirba kaip pati nurodė po porą valandų per dieną, jie taip pat augina T. S. nepilnametį sūnų, be to J. S. turi nepilnametį vaiką, kuriam moka išlaikymą. Kadangi pareiškėjas neturi nuosavo nekilnojamojo turto, neatmestina galimybė, kad sieks jį įsigyti, siekiant gauti didesnes pajamas keis darbą ar dirbs daugiau valandų. Nors pareiškėjas teigia, kad S. Č. piktnaudžiautų globėjos teisėmis ir naudotų savo kreditorinių reikalavimų vykdymui V. S. gaunamas išmokas, tačiau duomenų, kad S. Č. tai būtų reikalinga ar ji neįstengtų išgyventi iš savo gaunamų pajamų, duomenų nėra. Vertinant tai, kad pareiškėjo šeimą sudaro trys asmenys, jis turi išlaikomą vaiką bei neturi nekilnojamojo turto, Taip pat egzistuoja tikimybė, kad pareiškėjas savo asmeninių ar šeimos poreikių tenkinimui gali panaudoti V. S. gaunamas išmokas, taigi šiuo atveju pareiškėjo teiginiai dėl S. Č. sąžiningumo naudojant neveiksnaus asmens gaunamas pajamas, yra paremti tik pareiškėjo būgštavimais ir nepagrįstomis prielaidomis, kurių jokie bylos duomenys nepatvirtina. Tai, kad S. Č. gauna stabilias pajamas, vykdo ne tik savo, bet ir sutuoktinio kreditorinius įsipareigojimus rodo, kad ji gali užtikrinti tinkamą V. S. gaunamų pajamų panaudojimą jo interesais. Pareiškėjo argumentai, kad S. Č. negali būti V. S. globėja dėl to, kad turi kreditorinių įsipareigojimų ir didžiąją dienos dalį dirba, nėra pagrįsti. Juolab, kad kaip pažymėjo išvadą teikiančios institucijos atstovė, neveiksnų asmenį globojantis asmuo gali naudotis socialinio darbuotojo paslaugomis ir globėjo darbo metu neveiksnaus asmens priežiūrą užtikrina socialiniai darbuotojai.
Atkreiptinas dėmesys, kad iki 2018 m. gruodžio mėnesio ir pablogėjus V. S. jo sveikatos būklei jau nuo 2015 rūpinosi jo sutuoktinė. Taigi pareiškėjo argumentai, kad S. Č. nesirūpino V. S. sveikata ir yra netinkama būti globėja, motyvuojant tuo, kad V. S. ištikusio antrojo insulto metu jis buvo vienas namuose, atmestini kaip nepagrįsti. Teismui nepateikta duomenų, pagrindžiančių, kad būtent dėl S. Č. veiksmai sukėlė V. S. sveikatos sutrikimus. Taip pat kritiškai vertintinos liudytojos Tatjanos ir pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad S. Č. nesirūpino V. S. leido jam rūkyti, davė alkoholio. Teismui nepateikta jokių duomenų pagrindžiančių šias nurodytas aplinkybes, kita vertus nemažiau svarbu kokių veiksmų ėmėsi pareiškėjas neva pamatęs tokią netinkamą S. Č. priežiūrą V. S. atžvilgiu. Pažymėtina, kad pats pareiškėjas nurodė, jog tėvą pasiėmė tik tada, kai S. Č. jo atsisakė ir liepė vežtis į Klaipėdą. S. Č., aiškindama šią aplinkybę nurodė, kad ji kalbėjo su J. S., kad galimai tėvo V. S. sveikatai teigiamą poveikį padarytu aplinkos pakeitimas ir poilsis pajūryje, todėl susitarė, jog porą savaičių V. S. pasisvečiuotų Klaipėdoje. Aplinkybes, kaip ir dėl kokių priežasčių V. S. atvyko į Klaipėdą aiškina skirtingai, Teismo vertinimu minėtos aplinkybės prieštaringos - J. S. teigia, kad S. Č. siekė atsikratyti tėvo ir net nepaaiškinusi kokia priežiūra ir vaistai tėvui reikalinga, išvyko, tačiau duodamas parodymus teisme patvirtino, kad Klaipėdoje tėvas buvo apgyvendintas jo draugo bute, kur kartu su juo liko keletui parų ir S. . Tuo tarpu pareiškėjas valios ir noro iki S. iniciatyva įvykusio V. S. atvykimo į Klaipėdą, perimti tėvo globą ar kaip nors padėti S. juo rūpintis, neišreiškė. J. S. taip pat teigė, kad po pirmojo insulto 2015 m. S. toliau V. S. leido vairuoti tokiu būdu keliant realią grėsmę jo sveikatai ir gyvybei. Tuo tarpu byloje pateikti duomenys patvirtina, kad J. S. pats vairuoja rizikingai, baustas už greičio viršijimą (el. b. 4 t., l. 6-14). Akcentuojant tokias aplinkybes šalys tik įrodinėja, kad tarp jų kyla konfliktai, tačiau kaip minėta, J. S. taip ir nenurodė kokių veiksmų ėmėsi pastebėjęs galimai netinkamą S. Č. elgesį su V. S..
Teismas atkreipia dėmesį, kad vertinant kas pripažintinas tinkamiausiu asmeniu būti neveiksnaus asmens globėju svarbu įvertinti ir asmenį su neveiksniu pripažintu asmeniu siejantį ryšį, elgesį ir bendravimo dažnumą iki asmeniui tampant neveiksniu. Taip pat svarbu įvertinti asmens asmenines, moralines savybes.
Taigi nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti tai, kiek kiekvienas iš pageidaujančių tapti globėjais asmenų skyrė laiko V. S. priežiūrai, slaugai bei kokie susiklostė santykiai tarp S. Č. ir V. S. bei jo sūnaus. J. S. gyveno su tėvu, vėliau išsikėlė gyventi į Klaipėdą, su tėvu negyveno, kaip pats nurodė dėl darbo pobūdžio, tėvą aplankydavo retai, dažniausiai atvykdavo per atostogas ar gavusi iš namiškių žinią, jog tėvas serga, tačiau ir tuo metu jos apsilankymai trukdavo neilgai. J. S. pateikė teigiamai jį charakterizuojančių raštų iš savo buvusių darboviečių, jo sutuoktinė, liudyti atvykusi kaimynė jį apibūdina kaip paslaugų, gerą, malonų žmogų. Pats J. S. rodo didžiulį susirūpinimą tėvu ir teigia, kad jį su tėvu sieja itin artimas ryšys. Bylos duomenys patvirtina, kad J. S. baustas už pasipriešinimą pareigūnams, viešosios tvarkos pažeidimą (el. b. 4 t., l. 6-14) S. Č. atstovė teigė, kad anksčiau J. S. vengė išlaikyti savo nepilnametį vaiką, teismo posėdžio metu pats J. S. teigė, kad jo santykis su visuomene ar kitais šeimos nariais niekaip nėra susijęs su jo santykiu su tėvu. Neveiksniu pripažinto V. S. atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad abejotinai atrodo, kai viešoje vietoje girtas pasirodantis asmuo trikdantis viešąją rimtį, įžeidinėjantis pareigūnus, viršijantis greitį taip keldamas aplinkiniams pavojų yra išimtinai jautrus ir atsakingas asmuo tik tėvo priežiūros klausimu.
Bylos duomenys patvirtina, jog S. Č. yra sveika ir gali globoti kitą asmenį, neteista, administracine tvarka nėra bausta (el. b. 4 t., l. 196). Duomenų, kad S. Č. moralinės ir kitos savybės neleistų jai tinkamai įgyvendinti globėjo funkcijų neveiksnaus asmeninių ir neturtinių santykių srityse pripažinto suinteresuoto asmens atžvilgiu, nenustatyta. Bylos duomenys patvirtina, kad nuo 2010 metų S. Č. yra sudariusi santuoką su V. S., dešimt metų gyveno kartu su juo, jie kartu rūpinosi buitimi, vedė bendrą ūkį, įsigijo bendrus namus. Paskutiniu metu kol V. S. prižiūri sūnus ji į Klaipėdą atvyksta dažniausiai savaitgaliais, 2019 m. gegužės 9 d. antstolės atlikto faktinių aplinkybių konstatavimo patikrinimas rodo, jai atvykus tarp jos ir J. S. kyla konfliktai bei barniai, o tai teismo vertinimu neabejotinai kelia įtampą bei stresą ne tik visiems namiškiams, bet ir neveiksniam V. S.. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmuosius kartus pas V. S. S. Č. vyko su antstolių pagalba, J. S. neįleidžia jos į savo namus. Pareiškėjas neneigė, kad visi V. S. susitikimai su sutuoktine vyksta viešose vietose ir, kad jis į savo namus S. Č. neįleidžia. Nagrinėjamu atveju matyti, kad tarp pareiškėjo J. S. ir S. Č. susiklostė itin konfliktiški santykiai, tai patvirtina ir byloje pateikti šalių susirašinėjimai.
Teismas neabejoja, jog neveiksnus V. S. yra išsaugojęs tam tikras emocijas, jausmus, jam namai bei namų aplinka yra svarbi, todėl būdamas namuose su savo žmona su kuria nuolatos gyveno ir gaudamas jos nuolatinį dėmesį bei rūpestį, galės oriai gyventi ir jaustis ramiai bei saugiai. Taip pat svarbu ir tai, jog neveiksniam V. S. būtina ramybė, jaukumas bei saugumas, svarbu, kad jis galėtų matytis su visais artimais jam žmonėmis, tačiau byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad J. S. neužtikrina tinkamų sąlygų V. S. bendravimui su sutuoktine, tuo tarpu šalių paaiškinimais nustatyta, kad kol V. S. gyveno su S. Č. jis netrukdomai galėjo bendrauti su sūnumi, savo motina.
Vertinant asmenines ir moralines pareiškėjo ir S. Č. savybes būtina vertinti juos charakterizuojančią informaciją. Teismo posėdžio metu liudytojai davė parodymus, apie globėjais siekiančius būti asmenis. Pareiškėjo atstovė išreiškė prašymą įvertinti kai kurių liudytojų pasisakymus kritiškai, nes jie neatitinka tikrovės ir yra melagingi. Teismo vertinimu liudytojų parodymai yra prieštaringi, be to, dėl egzistuojančių ryšių su kuria nors iš proceso šalių yra subjektyvūs. Visi liudytojai, priklausomai nuo to, kurį iš globėjais tapti pretenduojančių asmenų pažįsta atsiliepė teigiamai ir patvirtino jų ryšį su neveiksniu asmeniu. Tiek pareiškėjo J. S. tiek S. Č. prašymu apklausti liudytojai išsakė neetiškų pastabų bei bylos medžiaga nepagrįstų abejonių tam tikrų byloje dalyvaujančių asmenų atžvilgiu. Teismo vertinimu, esant tokiai situacijai, kai byloje dalyvaujančių asmenų santykiai yra itin konfliktiški, o jų prašymu apklausti liudytojai yra susiję su kuria nors iš šalių, teismo vertinimu šių liudytojų parodymai subjektyvus, emocingi, neišvengta nekorektiškų pastabų, kurio nors byloje dalyvaujančio asmens atžvilgiu, atsižvelgiant į liudytojų parodymus jų ryšius su bylos dalyviais bei nurodomų aplinkybių sąsają su bylos duomenimis, teismas laiko šiuos parodymus mažiau patikimais, nei įprastai, kai liudija su proceso dalyviais jokiais ryšiais nesusiję asmenys, dėl to nespręstinas ir liudytojų atsakomybės klausimas. Teismas atmeta ir nesivadovauja į bylą pateiktais suinteresuoto asmens V. S. motinos L. S. prašymais paskirti jos sūnui globėją, kadangi byloje pateikti du tokie prašymai, viename jų prašoma globėju skirti S. Č., kitame J. S., iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad L. S. yra senyvo amžiaus, o jos nuomonė tiek tvarkant savo turtinius reikalus, tiek vertinant asmenų tinkamumą būti jos neveiksnaus asmens globėjais yra prieštaringa ir kintanti.
Pats pareiškėjas daug dėmesio skyrė aplinkybei, kad šalių ginčui daug įtakos turi jo močiutė L. S. butas į kurį turtinį interesą turi S. Č., kas lemia jos suinteresuotumą ir tikrąjį siekį globoti V. S., šiuo klausimu itin išsamius parodymus davė suinteresuotas asmuo E. S.. Teismas atkreipia dėmesį, kad trečiojo asmens paveldėjimo klausimai nėra šios bylos dalykas, nagrinėjamu atveju sprendžiamas neveiksnaus asmens globėjo skyrimo klausimas.
Teismas įvertinęs byloje esančių duomenų visetą, kiekvieno iš pretendentų emocinį ryšį su globotiniu, bendravimo ir rūpinimosi juo periodiškumo aspektą ne tik bylos nagrinėjimo eigoje, bet ir anksčiau, į asmenybes charakterizuojančius duomenis, atsižvelgus į institucijos išvadą apie S. Č. tinkamumą būti neveiksnaus V. S. globėja, neveiksnaus V. S. atstovo prašymą, kad V. S. globėja būtų paskirta S. Č., kuri nuolatos rūpinosi, globojo savo vyrą, S. Č. su neveiksniu asmeniu sieja artimi ryšiai, prieraišumo jausmas, S. Č. sutinka būti savo sutuoktinio globėja, jos sveikata leidžia tinkamai atlikti globėjo pareigas, nenustačius aplinkybių, dėl ko S. Č. negalėtų būti paskirta V. S. globėja, sprendžia, kad yra teisinis pagrindas neveiksniam tam tikrose srityse pripažinto V. S. globėja paskirti S. Č., kuri geriausiai užtikrins V. S. asmeninių teisių bei interesų įgyvendinimą ir apsaugą, sukurs ramią ir saugią V. S. aplinką (CK 3.242 straipsnio 3 dalis, 507 straipsnio 4 dalis).
Teismas pažymi, jog J. S. ir suinteresuotam asmeniui E. S. išlieka galimybė nepažeidžiant tėvo interesų nevaržomai su juo bendrauti ir realizuoti savo šeiminius ryšius, o globėju paskirtas asmuo privalo netrukdyti tokiam bendravimui, jeigu tai atitinka neveiksnaus asmens interesus. Suinteresuotų asmenų galimybės lankyti tėvą, bendrauti su juo nėra apribojamos globėja paskiriant S. Č..
Pagal CK 3.238 straipsnio 2 dalį asmens globa apima ir asmens turto globą, tačiau prireikus turtui valdyti ir tvarkyti gali būti skiriamas ir turto administratorius. Tais atvejais, kai neveiksnus tam tikroje srityje asmuo turi nekilnojamųjų ar kilnojamųjų daiktų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra (įmonė, žemė, pastatas ir kt.), teismas savo nutartimi paskiria turto administratorių. Turto administratoriumi gali būti skiriamas globėjas arba kitas asmuo (CK 3.245 straipsnio 1 dalis).
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad V. S. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: butas (bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės) (duomenys neskelbtini) Vilnius, bei žemės sklypas su statiniais adresu (duomenys neskelbtini) Vilnius (el. b. 1 t., l. 197) taip pat jis kas mėnesį gauna pensiją, slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją.
Sprendžiant dėl turto administratoriaus paskyrimo reikšmingomis aplinkybėmis pripažinta tai, jog V. S. tapus neveiksniu, būtent S. Č. perėmė visas vyro pareigas ir rūpinosi namais, kredito sutarties vykdymu, o suinteresuotas asmuo J. S. tėvo nekilnojamojo turto neprižiūrėjo. Institucijos pateikta išvada, buities ir gyvenimo sąlygų aktas patvirtina, jog S. Č. tinkamai rūpinasi sutuoktinio turtu, suinteresuoto asmens neveiksnaus V. S. atstovas pritarė, jog sutuoktinė būtų paskirta neveiksnaus asmens turto administratore.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog S. Č. turi patirties, noro ir galimybių tinkamai administruoti neveiksnaus sutuoktinio turtą, todėl siekiant įgyvendinti, apsaugoti ir apginti neveiksnaus asmens teises ir turtinius interesus, tikslinga paskirti jo turto ir pajamų administratore S. Č. (CK 3.245 straipsnis, CPK 508 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu to paties asmens paskyrimas tiek globėju, tiek ir turto administratoriumi užtikrins didesnį veiksmų, atliekamų neveiksnaus asmens naudai, suderinamumą ir sudarys sąlygas efektyviau užtikrinti tinkamą turto administravimą ir šio turto gautos naudos panaudojimą V. S. interesais.
CPK 508 straipsnio 4 dalis numato, kad paskirtam globėjui teismas išaiškina jo teises ir pareigas, todėl V. S. kaip globėjai ir turto administratorei, išaiškintina, kad ji turi šias teises ir pareigas: įgyvendinti ir ginti V. S. teises ir interesus be specialaus pavedimo; sudaryti atstovaujamojo neveiksnaus asmens vardu sandorius (CK 3.240 straipsnis); privalo informuoti globos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą (CK 3.243 straipsnio 5 dalis); privalo neveiksnaus asmens turtą ir jo duodamas pajamas naudoti išimtinai neveiksnaus asmens interesais; sandoriams, kurių suma didesnė kaip 1500 Eur sudaryti yra būtinas išankstinis teismo leidimas; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu globėjas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti globotinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio globotinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos ar suvaržytos globotinio daiktinės teisės; globėjas, jų artimieji giminaičiai negali sudaryti sandorių su globotiniu, išskyrus atvejus, kai turtas globotiniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jei tai atitinka globotinio interesus (CK 3.244 straipsnis). Neveiksnaus asmens globėjui draudžiama dovanoti neveiksnaus asmens turtą pastarojo vardu, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos. Neveiksniam asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas, kurių vertė neviršija vienos bazinės socialinės išmokos dydžio sumos (CK 6.470 straipsnio 1 dalis, 2 dalis). Administratorius negali sumaišyti ar sujungti administruojamo turto su savu turtu, neturi teisės perleisti administruojamo turto neatlygintinai kitiems asmenims ir laikytis visų CK 4.239–4.249 straipsnių reikalavimų.
Teismas pažymi, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, būdama institucija, kuri prižiūri globą (CK 3.241 straipsnio 1 dalis), turi prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip paskirtas globėjas atlieka savo, kaip globėjo, funkcijas, ir jei atsiranda aplinkybės, dėl kurių negali toliau būti globėju – kreiptis į teismą dėl globėjos pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėjas J. S. prašo atlyginti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuotas asmuo S. Č. pareiškusi savarankiškus reikalavimus, prašo atlyginti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Bylos dėl globos nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka (CPK 442 straipsnio 5 punktas). Pagal bendrąją taisyklę, tokio pobūdžio bylose dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Šioje byloje pareiškėjo J. S. ir suinteresuoto asmens S. Č. interesai yra priešingi, todėl tenkinus suinteresuoto asmens S. Č. reikalavimus ir paskyrus ją V. S. globėja bei turto administratore, o pareiškėjo J. S. pareikštus reikalavimus dėl jo paskyrimo globėju ir turto administratoriumi atmetus, yra pagrindas priteisti S. Č. jos turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Suinteresuotam asmeniui S. Č. teisinę pagalbą teikė advokatė A. P. (el. b. 2 t., l. 16-17). S. Č. patyrė 1 900,00 Eur atstovavimo išlaidų: 300 Eur už atskirojo skundo surašymą, 1 200,00 Eur už pareiškimo dėl globėjo ir turto administratoriaus paskyrimą surašymo (el. b. 5 t. 188-193), taip pat už advokatės dalyvavimą teismo posėdžiuose sumokėjo 400,00 Eur (el. b. 6 t., l. 76-77).
Teismas atkreipia dėmesį, kad S. Č. atskirasis skundas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi buvo atmestas, o tai reiškia, kad skundas buvo nepagrįstas, dėl to išlaidos už atskirojo skundo parengimą nepriteistinos.
Vertinant kitų išlaidų už advokato teisinę pagalbą pagrįstumą, pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, atstovų darbo ir laiko sąnaudas.
Teismas, įvertinęs bylos pobūdį, suinteresuoto asmens S. Č. atstovės paruoštų procesinių dokumentų turinį, skaičių, įvykusių teismo posėdžių skaičių ir trukmę, atstovės darbo laiko sąnaudas, konstatuoja, jog patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra pagrįstos, o jų dydžiai neatitinka Rekomendacijų 8.16 punkto nuostatų, atstovavimo išlaidos nurodytos kaip atlygis advokatui už atstovavimą teismo posėdžiuose yra pagrįstos ir atitinka Rekomendacijų 7,8.19, 9 punktų nuostatas, taip pat atsižvelgiant į tai, jog byla nėra labai sudėtinga, vadovaudamasis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, jog suinteresuoto asmens S. Č. prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažintina iki 850,00 Eur ir jai už suteiktas teisines paslaugas teisme iš suinteresuoto asmens J. S. priteistina 850,00 Eur.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
Nutarčiai įsiteisėjus, panaikintinos Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atliktas įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo V. S. vardu registruotam turtui (CPK 150 straipsnis). Teismas pažymi, kad V. S. pripažinus neveiksniu, jo nekilnojamasis turtas negali būti perleistas be teismo leidimo, todėl ir dėl šios aplinkybės laikinosios apsaugos priemonės tapo nebereikalingos.
Nutarties dalis dėl globos, globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 496 straipsniu, 505 straipsniu, 508 straipsniu,
nutaria:
nustatyti V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą šiose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse:
- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);
- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo - pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;
- kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);
- nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);
- paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);
- dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);
- savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);
- sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.);
- šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią - auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.);
- asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus;
- darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.).
Paskirti V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) globėju ir turto administratoriumi S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) Vilnius.
Priteisti suinteresuotam asmeniui S. Č., 850,00 Eur bylinėjimosi išlaidų iš pareiškėjo J. S..
Nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atliktą įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo V. S. vardu registruotam turtui.
Nutarties dalis dėl globos, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo vykdyti skubiai.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.