- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-14
- Bylos Nr.
- 1A-294-383-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-02119-2005-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Vitunskas (pirm.), Gytis Večerskas, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- A. K.
- Kaltinamasis
- A. K.
- Advokatai
- Georgijus Zavtrakovas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Valdo Vitunsko, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Gyčio Večersko, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Mariui Venskūnui, nuteistojo gynėjui advokatui Georgijui Zavtrakovui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl 2012 m. sausio 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. (trys veikos), 22 str. 1 d., 178 str. 3 d., 187 str. 1 d., 178 str. 3 d., 22 str. 1 d., 178 str. 3 d., 187 str. 2 d. (dvi veikos) ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurios pagal BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. subendrintos dalinai jas sudėjus, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta -5 metai laisvės atėmimo. Pritaikius BK 64 str. 1 d., 3 d. ši bausmė subendrinta su 2004-01-09 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta 8 mėn. 26 dienų laisvės atėmimo bausme, jas dalinai sudėjus, ir galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 5 metams 6 mėn. Pilnai tenkinti byloje pareikšti civiliniai ieškiniai, žalos atlyginimą priteisiant iš kaltinamojo A. K.; ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis 2005 m. spalio 26 d. laikotarpyje nuo 07.30 val. iki 15.49 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlauždamas durų apatinės spynos šerdelę įsibrovė į J. B. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini) ir iš jo pavogė J. B. priklausančius daiktus, tokiais savo veiksmais padarydamas nuketėjusiajai 1300 Lt turtinę žalą.
Be to, jis pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis 2005-10-27 laikotarpyje nuo 11.00 val. iki 14val. 30min., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlauždamas durų spyną įsibrovė į D. R. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini) ir iš jo pavogė D. R. priklausančius auksinius juvelyrinius dirbinius, A. R. priklausančius daiktus, tokiais savo veiksmais padarydamas nuketėjusiajai 2270 Lt turtinę žalą, nukentėjusiajam - 9942.80 Lt turtinę žalą.
Be to, jis pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis 2006-01-19 laikotarpyje nuo 14.30 val. iki 16. 22 val., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlauždamas durų spyną įsibrovė į D. E. priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini) ir iš jo pavogė D. E. priklausančius įvairius daiktus, tokiais savo veiksmais padarydamas 13439 Lt turtinę žalą.
Be to, jis pripažintas kaltu pagal BK 22 str. l d., 178 str. 3d. už tai, kad jis 2010-10-24 apie 5 val. 49 min. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, panaudodamas iš anksto paruoštas technines priemones, banko „Snoras“ paviljone, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame bankomato pinigų išdavimo mechanizme pragręžę skylę, tikslu į bankomatą prileisti degių dujų mišinio, taip bankomatą susprogdinti ir pagrobti jame esančius pinigus - 29360 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė ir nieko nepagrobė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi buvo pastebėti atsitiktinių praeivių ir iš nusikaltimo vietos pasišalino, tokiu būdu pasikėsino pagrobti didelės vertės svetimą turtą.
Be to, jis pripažintas kaltu pagal BK 187 str. l d. už tai, kad jis 2010-10-24 apie 5 val. 49 min. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasikėsinimo metu pagrobti didelės vertės svetimą turtą iš banko „Snoras“ paviljone, adresu (duomenys neskelbtini), esančio bankomato, panaudodamas iš anksto paruoštas technines priemones, bankomato pinigų išdavimo mechanizme pragręžę skylę ir tokiu būdu bankomatą sugadino, kuo padarė bankui „Snoras“ turtinę 918,10 litų žalą.
Be to, jis pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 3 d. už tai, kad jis 2010-10-25 apie 3 val. 25 min. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti didelės vertės svetimą turtą, panaudodamas iš anksto paruoštas technines priemones, į banko „Snoras“ paviljone, adresu (duomenys neskelbtini), esantį bankomatą, prileido nenustatyto dujų mišinio ir bankomatą susprogdino bei iš jo paėmęs pinigų kasetes su 34940 Lt, iš nusikaltimo vietos pasišalino, padarydamas AB „Snoro bankas“ didelės vertės turtinę žalą.
Be to, jis pripažintas kaltu pagal BK 187 str. 2d. už tai, kad jis 2010-10-25 apie 3 val. 57 min., veikdamas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų grupėje, svetimo turto pagrobimo iš banko „Snoras“ taupomojo skyriaus Nr. 13 bankomato, esančio (duomenys neskelbtini)prie prekybos centro „Saulėtekis“ metu, prileidus dujų ir susprogdinus bankomatą, sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, padarydamas AB „Snoras“ turtinę 85035.37 litų žalą.
Be to, jis pripažintas kaltu pagal BK 22 str. l d., 178 str. 3d. už tai, kad jis 2010-11-29 apie 3 val. 04 min. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą pagrobti didelės vertės svetimą turtą, panaudodamas iš anksto paruoštas technines priemones, į UAB „First data Lietuva“ priklausantį bankomatą, adresu (duomenys neskelbtini), prileido nenustatyto dujų mišinio ir bankomatą susprogdino, tokiu būdu pasikėsino iš jo pagrobti 173240 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė ir nieko nepagrobė, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi bankomato kasečių su pinigais nerado.
Be to, jis pripažintas kaltu pagal BK 187 str. 2d. už tai, kad jis 2010-11-29 apie 3 val. 04 min. veikdamas bendrininkų grupėje kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasikėsinimo metu pagrobti didelės vertės svetimą turtą iš UAB „First data Lietuva“ priklausančio bankomato, adresu (duomenys neskelbtini), panaudodamas iš anksto paruoštas technines priemones, sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu - bankomatą susprogdino ir tokiu būdu bankomatą sunaikino, kuo padarė bankui UAB „First data Lietuva“ turtinę 59988,32 litų žalą; sugadino UAB „Baltiches haus“ turtą, kuo padarė UAB „Baltiches haus“ 40646,96 litų žalą; sugadino UAB „Palink“ turtą, kuo padarė UAB „Palink“ 6274,66 litų žalą.
Nuteistasis A. K. skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 5 d. nuosprendį ir prašo jį panaikinti, dalyje dėl vagysčių iš J. B. ir D. E. butų ir visų trijų bankomatų susprogdinimo ir pasikėsinimo juos apvogti, priimti naują išteisinamąjį nuosprendį dėl šių epizodų. Skunde nurodoma, jog teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis yra grįstas prielaidomis. Kaltinamasis aktas dalyje dėl bankomato „Snoras“ adresu (duomenys neskelbtini), sprogdinimo ir turto sugadinimo bei pasikėsinimo apvogti neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, kadangi kaltinamajame akte nėra nurodyta duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę. Tai rodo teismo šališkumą ir nusistatymą kaltinamojo atžvilgiu. Nuteistojo manymu, jis yra nepagrįstai pripažintas kaltu pagal kvapus, rastus R. Z. automobilyje VW Golf, kuris stovėjo įvykio metu netoli bankomato. Jis jo automobilyje niekada nesėdėjo. Teismas jį sutapatino su kitu asmeniu ir su jo pirktomis medžiagomis, kuris buvo nufilmuotas „Senukų“ prekybos centre, kuris neva pirko įvairias medžiagas rastas, sprogdinimo vietoje. Šių medžiagų jis nepirko, jas pirko kitas asmuo. Jokių nuteistojo pėdsakų ant šių medžiagų sprogdinimo vietoje nerasta. Dėl (duomenys neskelbtini) esančio bankomato jis pripažintas kaltu tik pagal rastą jo kvapą ant kirvio, surasto įvykio vietoje. Kiti teismo nurodyti įrodymai tai pat nepakankami, kad pripažinti jį kaltu dėl šių jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo. Nei viena iš byloje atliktų ekspertizių, nei odorologinis tyrimas neįrodė jo dalyvavimo, darant šiuos nusikaltimus. Kaltinamasis nepadarė ir jam inkriminuojamų vagysčių iš J. B. ir D. E. butų. Teismas vertino vienintelį įrodymą, jog ant šių butų durų akučių rastos užklijuotos popierinės skiautės su jo genotipu. Vien odorologinio tyrimo rezultatai nepatvirtina jo kaltumo. Nesant kitų įrodymų, teismas negalėjo remtis vien šiuo įrodymu, kadangi popieriaus skiautės pateiktos specialistei pažeidžiant nustatytą tvarką (t. 1, b. l. 170, 74). Skiautės pateiktos nesupakuotos, neužantspauduotos, specialisto išvadoje jos neaprašytos, ir pati specialistė teisme pripažino, kad jos išvada yra ydinga. Tokiu būdu visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai. Be to, apeliantui yra nesuprantamas teismo teiginys, kad visas šias veikas jis padarė, veikdamas bendrininkų grupėje, kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Byloje nėra duomenų, kad šie nusikaltimai padaryti grupės asmenų. Tai tik patvirtina tą aplinkybę, kad skundžiamas nuosprendis yra pagrįstas spėjimu. Iš to, kas pasakyta, daroma išvada, kad buvo pažeisti BPK 1 str. 1 d., 44 str. 6 d., 301 str. 1 d., 305 str. 1 d. 1 p., 2 p. reikalavimai, ir šie baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. skundas atmestinas.
Negalima sutikti su apelianto nuomone, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra grįstas prielaidomis. Kolegijos manymu, nuosprendis priimtas, nepažeidžiant įrodymams keliamų leistinumo ir liečiamumo reikalavimų. Jis nėra grįstas prielaidomis, teismo padarytos išvados pagrįstos įrodymais, nenuginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamas veikas ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms, ir daro išvadą, jog A. K. atžvilgiu yra priimtas teisingas ir įtikinančiais įrodymais pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Šioje byloje tokių aplinkybių nėra, kadangi iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumos matyti, kad A. K. visgi padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.
Apeliantas skunde nurodo, kad jis nepagrįstai nuteistas dėl vagysčių iš J. B. ir D. E. butų. Argumentas atmetamas ir štai dėl ko. Tai, kad A. K. įvykdė vagystes iš paminėtų butų, įrodyta bylos duomenimis. Tai yra 2005-10-26 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, jog apžiūrint įvykio vietą, J. B. bute, adresu (duomenys neskelbtini), ant durų spynos atrakto dalies rasti rankų pirštų pėdsakai ir dvi popieriaus skiautelės, kurios buvo užklijuotos ant kaimyninių butų durų akučių. Atlikus popieriaus skiaučių tyrimą tikslu nustatyti, ar biologiniai DNR pėdsakai yra palikti A. K., Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2011-02-19 specialisto išvadoje Nr. 140-(9307)-IS1-975 konstatuota, kad ant dviejų popieriaus skiaučių, paimtų įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini) nuo kaimyninių durų akučių, rastų tapatybei pastatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. K. genotipu (t. 1, b. l.74). Apžiūrint D. E. butą, adresu (duomenys neskelbtini), įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, jog įvykio vietoje ant 19 buto durų akutės rasta ir paimta popieriaus skiautė, ant kurios rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. K. genotipu (2011-02-19 specialisto išvada Nr. 140-(9309)-IS1-977, t. 1, b. l. 170-171). Nuteistasis teigia, jog dėl šių nusikalstamų veikų teismas vertino vienintelį įrodymą, jog ant šių butų durų akučių rastos užklijuotos popierinės skiautės su jo genotipu, ir to nepakanka jį pripažinti kaltu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino kaltu vertindamas šį įrodymą. Teismas be aukščiau paminėtų biologinių A. K. pėdsakų, vertino ir kitus su šiomis nusikalstamomis veikomis susijusius įrodymus. Teismas neturi pagrindo netikėti tuo, jog tiriant 2005 -2006 metais įvykdytų vagysčių Kauno mieste aplinkybes, įvykio vietose buvo rastos popieriaus skiautės, užklijuotos ant kaimynų butų durų akučių, kurias ištyrus buvo nustatyta, kad ant jų palikti DNR pėdsakai yra A. K.. Liudytojas tyrėjas R. G. teisme davė parodymus, kad jis 10 metų dirba tyrėju, jau seniai pažįsta kaltinamąjį, jis jau prieš 10 metų buvo įkliuvęs už vagystes. Be to, kaltinamasis pats teisme prisipažino dėl vagystės iš D. R. buto, parodė, kad jis užklijavo kaimynų buto durų akutę, apvogė butą, nes jam reikėjo pinigų. Tiriant šį epizodą, 2011-02-19 specialisto išvadoje Nr. 140-(9307)-IS1-976 konstatuota, kad ant popieriaus skiautės, paimtos įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), genotipas sutampa su A. K. genotipu (t.1, b. l. 107). Kaltinamasis nieko negalėjo paaiškinti apie tai, kad buvo rasti popierėliai su jo pirštų anspaudais. Taigi, įvertinus tai, kad ant popieriaus skiaučių, paimtų iš paminėtų butų, genotipai neginčijamai priklauso A. K., nekyla abejonių dėl jo dalyvavimo įvykdant visas tris nuosprendyje paminėtas vagystes iš butų. Visi apvogti butai yra netoli vieni nuo kitų, DNR genotipas sutampa, taigi, visa tai įrodo, kad jis įvykdė šiuos nusikaltimus.
Nuteistasis ginčija kaltę ir dėl trijų bankomatų susprogdinimo ir pasikėsinimo juos apvogti epizodų. Šiuo aspektu pažymėtina, jog A. K. kaltė dėl bankomatų susprogdinimo ir pasikėsinimo juos apvogti įrodyta įvykio vietos apžiūros protokolais, specialisto išvadomis, liudytojų parodymais, daiktiniais įrodymais, vaizdo medžiaga, ir visa tai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Liudytojo tyrėjo R. G. parodymais netikėti pagrindo nėra, jis pats matė, kaip A. K. su nenustatytu asmeniu „Senukų“ prekybos centre pirko žarną, lipnią juostą, reples, pirštines. Po to buvo įvykdytas bankomato „Snoras“ adresu (duomenys neskelbtini), sprogdinimas ir, liudytojui nuvykus į įvykio vietą, jis pastebėjo tuos pačius pirkinius – žarną, kabelį, lipnią juostą. Taigi, aktyvus kaltinamojo dalyvavimas pirkime, kas yra užfiksuota vaizdo medžiagoje ir tokių pat vienarūšių prekių atsiradimas įvykio vietoje, sprogdinant ir kitus bankomatus, kaltinamojo kvapo pėdsakas naktį įvykio vietoje stovėjusio automobilio VW Golf valst. Nr. (duomenys neskelbtini) viduje keleivio vietoje, surinktų po to įvykių seka - kaltinamojo sulaikymas kitą dieną Lenkijoje bei po kaltinamojo sulaikymo nutrūkimas tokio pobūdžio nusikalstamų veikų - bankomatų sprogdinimų, teismui sudarė pagrindą daryti išvadą, kad kaltinamasis padarė visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Kaltinamojo neprisipažinimą teismas pagrįstai vertino kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis nenuoširdus savo parodymuose. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis atsisakė duoti parodymus. Teisme pripažino tik vieną - D. R. buto vagystės epizodą. Skunde nurodoma, jog jis dėl (duomenys neskelbtini) esančio bankomato pripažintas kaltu tik pagal rastą jo kvapą ant kirvio, surasto įvykio vietoje, tačiau kaltinamasis negalėjo paaiškinti, kaip kirvis su jo kvapu galėjo atsirasti prie bankomato, esančio (duomenys neskelbtini). Be to, kaip prokuroras nurodė, jog kai buvo pasikėsinta susprogdinti, A. K. buvo Lietuvoje, o jau kitą dieną išskrido. Buvo stebima, renkami įrodymai, ieškoma jo, ir 2010-11-29 naktį vėl buvo gautas pranešimas apie bankomato sprogimą Šiaurės prospekte. Atvykę kriminalistai nustatė tokį patį nusikaltimų darymo būdą. A. K. motina turi butą, bet jame negyvena, o gyvena Vokietijoje - Berlyne. Po sprogimo pareigūnai nuvyko į šį butą, bet asmuo per langą iššoko ir tuo metu pabėgo. Tyrėjai bute rado skalbimo mašinoje šlapius rūbus, tačiau bute nebuvo maisto, buitinių reikmių, kas reikalinga nuolat gyvenant toje patalpoje. Buvo rasti laidai, žarnos, atliktos užduotys, ar visa tai buvo pirkta ,,Senukų“ prekybos centre. Peržiūrėta filmuota medžiaga, iš kurios matyti, kaip A. K. vaikščioja po prekybos centrą, kaip ieško prekių, prie kasos viską pateikia kasininkei, pats viską susideda į maišelį. A. K. buvo aktyvus prekių rinkimesi. Nors aiškino, kad ne jis pirko, bet iš vaizdinės medžiagos matyti, kad būtent A. K. pirko tuos daiktus. Sulyginimui ekspertui buvo pateikti objektai, nustatyta, jog cheminė rūšinė priklausomybė sutampa su esančiais prekybos centre. Šiaurės pr. po sprogimo rastas kirvis, ant kurio rastas A. K. kvapas. Po to pastebėtas ir sulaikytas automobilis, ten sulaikytas R. Z.. Visi policijos pareigūnai dalyvavę sulaikant R. Z. apibūdino jį kaip psichologiškai keistą žmogų, nes kaip ten atsidūrė jis aiškino nerišliai, buvo paimti pėdsakai, kvapai. Ekspertai nustatė, kad ant automobilio VW Golf panelės, rankinės svirties rastas A. K. kvapas. Taigi, yra pagrįsta išvada, kad A. K. ten buvo. Vadinasi, visos nustatytos aplinkybės leidžia logiškai konstatuoti, kad A. K. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, daugiau tokio pobūdžio veikų nebuvo užfiksuota.
Nirs apeliantas teigia, kad odorologinis tyrimas yra nepakankamas įrodymas pagrįsti kaltinamojo kaltei, tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kvapo odorologinio tyrimo išvados gali būti pripažįstamos įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-252/2005, 2K-183/2006, 2K-798/2006). Tačiau bet kurioje baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių. Esant situacijai, kai pagrindas manyti, kad asmuo galėjo dalyvauti darant nusikalstamą veiką, yra vien tik odorologinio tyrimo rezultatai, negali būti konstatuota, kad asmens dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką yra patikimai nustatytas. Šioje byloje teismas rėmėsi ne vien tik odorologinio tyrimo rezultatais, tačiau ir kitais įrodymais, kurie patvirtino A. K. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo.
Apeliantas teigia, jog nei viena iš byloje atliktų ekspertizių taip pat neįrodė jo dalyvavimo, darant šiuos nusikaltimus, tačiau reikia paminėti tai, kad ekspertizės aktas ir specialisto išvada vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir bet kokie kiti įrodymai. Įrodymų teorijoje ir kriminalistikoje jau seniai suformuluotos ekspertizės akto ir specialisto išvados vertinimo taisyklės, kurios, atsižvelgiant į šių įrodymų šaltinių specifiką, turi tam tikrų ypatumų, lyginant su kitų įrodymų vertinimo taisyklėmis. Vertinant ekspertizės aktą ar specialisto išvadą turi būti patikrintas ir įvertintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas) ir leistinumas, bet ir kai kurios kitos aplinkybės, būtent: taikytų metodų mokslinis pagrįstumas ir tinkamumas; pateiktos ekspertui ar specialistui medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas; ekspertui pateiktų pradinių duomenų teisingumas; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumas; požymių, kuriais remdamasis ekspertas ar specialistas duoda išvadą, nustatymo teisingumas. Kriminalistinių tyrimo centro duotos specialisto išvados yra oficialūs dokumentai, kurie teismo turi būti tiriami ir vertinami. Nagrinėjamojoje byloje specialisto išvadas teismas ištyrė ir įvertino, nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų. Nagrinėjant bylą išvadas davę specialistai buvo apklausti teisme, jų parodymai neprieštaravo duotoms išvadoms, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad teismas savo išvadas pagrindė duomenimis, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje nustatytų duomenų pripažinimo įrodymais reikalavimų. Teismas įvertino bylos duomenis, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių.
Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis); visi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, nuosprendyje yra išdėstyti, išanalizuoti ir įvertinti (BPK 305 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą išanalizavęs ištirtus įrodymus konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos. Teisėjų kolegija konstatuoti, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, neturi teisinio pagrindo.
Nuteistojo skundo argumentas, jog buvo padaryti procesiniai pažeidimai, renkant įrodymus, tai yra tirti pateiktos popieriaus skiautės buvo nesupakuotos, neužantspauduotos, specialisto išvadoje jos neaprašytos, ir pati specialistė teisme pripažino, kad jos išvada yra ydinga, taip pat yra nepagrįstas. Iš bylos medžiagos matyti, kad tyrimui pateiktos popieriaus skiautės nuo visų trijų butų durų akučių tinkamai, jos supakuotos į užantspauduotą užklijuotą voką, ant kurio yra aiškinamasis tekstas, specialisto parašas (t. 1, b. l. 67, 100, 162). Kriminalistinių tyrimų centro specialistės J. A. ir R. J. teisme paaiškino išvadas, parodė, kad nesupakuotos buvo pakartotinai tyrimui pateiktos popieriaus skiautės, dėl kurių jau anksčiau buvo duotos specialisto išvados Nr. 10263, 10264, 935 ir kuriose yra pateikti jau atliktų tyrimų rezultatai. Abejoti, kad ant tyrimui pateiktų popieriaus skiaučių yra ne A. K. priklausantys biologiniai pėdsakai, pagrindo nėra (t. 1, b. l. 67, 74; 100, 107; 162, 170).
Nesutinka apeliantas su teismo teiginiu, jog A. K. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas dėl trijų bankomatų susprogdinimo ir pasikėsinimo juos apvogti epizodų įvykdė veikdamas bendrininkų grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kas buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinčia aplinkybe. Tai, jog ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti nusikalstamą veiką galimai padarę bendrininkai, nereiškia, jog asmuo veikė vienas. Nustatyta, kad medžiagas „Senukų“ prekybos centre jis pirko su dar vienu nenustatytu asmeniu, taigi, akivaizdu, kad A. K. veikė ne vienas. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Taigi, nors šie asmenys patys nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja ar realizuoja tik iš dalies, bet jų veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jie dalyvavo nusikalstamoje veikoje kaip vykdytojo bendrininkai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Plenarinė sesija pažymėjo, kad nusikalstamos veikos dalyvio įvardijimas procesiniuose dokumentuose kaip nenustatyto asmens nebūtinai reiškia, kad apie jį nieko nežinoma ir kad nėra galimybių nustatyti jo indėlį į bendrą veiką, susitarimo su kaltinamuoju bei jų tyčios bendrumo. Nenustatytas asmuo iš tiesų gali būti žinomas, bet pasislėpęs nuo teisėsaugos institucijų, pagaliau apie šio asmens pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jo susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos (nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009). Be to, A. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės už kiekvieną jo padarytos nusikalstamos veikos epizodą savo dydžiu yra arba mažesnės, arba lygios straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkiui. Todėl nėra jokio pagrindo švelninti jam paskirtą bausmę, kadangi yra teisingai nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o A. K. bausmės už jo įvykdytas nusikalstamas veikas paskirtos ne per griežtos.
Apeliantas skunde nurodo, jog kaltinamasis aktas dalyje dėl bankomato „Snoras“ adresu Šiaurės pr. 49, sprogdinimo ir turto sugadinimo bei pasikėsinimo apvogti neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, kadangi kaltinamajame akte nėra nurodyta duomenų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę, tačiau šiuo aspektu pažymima tai, jog kaltinamajame akte duomenų, jog A. K. įvykdė šį nusikaltimą, pateikta pakankamai. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje pripažįstama, jog kaltinamasis aktas laikomas neatitinkančiu įstatymo nuostatų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme numatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius (pavyzdžiui, veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir pan.), ir dėl to šio dokumento turinio defektai suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą. Be to, kaltinamojo akto trūkumai turi būti tokie, kurie trukdo teismui nagrinėti bylą ir kurių negalima ištaisyti teisminio nagrinėjimo metu. Šiuo atveju kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. reikalavimus, baudžiamojo proceso pažeidimų nenustatyta. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 255 straipsnį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šioje byloje kaltinamajame akte įvardytas kaltinimas A. K., surašytos nusikalstamų veikų aplinkybės, pateiktas teisinis veikų įvertinimas bei pateikti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, jo apimtis. Teismo uždavinys yra teismo posėdyje ištirti, kiek bylos nagrinėjimas patvirtina tas aplinkybes, kurios nustatytos kaltinamajame akte. Šioje byloje tai padaryta nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų, o teisme nenuginčijamai įrodyta, jog A. K. padarė visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nusikalstamų veikų kvalifikacija pagal specialiosios dalies straipsnių dispozicijas yra teisinga.
Teisėjų kolegija nesutinka ir su nuteistojo apeliacinio skundo argumentu dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Šio principo esmė, jog kiekvienas asmuo turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo, todėl šių reikalavimų pažeidimas nagrinėjant bylą teisme – besąlygiškas pagrindas panaikinti priimtą sprendimą. Šias nuostatas detalizuojantis BPK 58 straipsnis pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas gali būti laikomas šališku ir negalinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta nė viena iš šiame proceso įstatyme numatytų aplinkybių. Byloje nėra duomenų, kad bylą nagrinėjęs pirmosios teismas būtų buvęs šališkas, neobjektyvus, suinteresuotas bylos baigtimi, ar būtų pažeistas konstitucinis nekaltumo prezumpcijos principas. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip pageidavo apeliantas, nereiškia, kad teismas ar teisėja buvo šališki. Taigi, pagal nuteistojo A. K. apeliacinio skundo kontekstą nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, buvo šališkas.
Apeliacinio skundo argumentas, jog nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo padaryti BPK 1 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta baudžiamojo proceso paskirtis, 44 straipsnio 6 dalies, kurioje kalbama apie nekaltumo prezumpciją, 301 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtinta viena įrodinėjimo taisyklių, 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 punkto, kuriuose reglamentuojami apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai, pažeidimai, yra deklaratyvaus pobūdžio, ir dėl aukščiau išdėstytų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pakartotinai dėl to nepasisakys. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, dar kartą išanalizavęs ištirtus įrodymus pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos.
Dėl to, kas aukščiau pasakyta, kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra visiškai teisėtas ir pagrįstas. Teismas faktines veikos padarymo aplinkybes nustatė, vertindamas teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, kurie pakankamai išsamiai išanalizuoti nuosprendyje, visetą. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, vertinant byloje esančius įrodymus bei priimant nuosprendį pirmosios instancijos teisme, nenustatyta. Kauno miesto apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjęs esmines bylos aplinkybes, patikrinęs ir išanalizavęs byloje surinktus ir teisme ištirtus bei įvertintus įrodymus.
Atsižvelgiant į visa išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog A. K. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.