Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Kazilionienė

išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Broniaus Šiaudinio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu medžiagą, kurioje

T. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas: 1) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002 m. vasario 26 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK redakcija) 225 straipsnio 1 dalį ir 272 straipsnio 2 dalį 4 metų laisvės atėmimo bausme su 1/3 turto konfiskavimu; 2) Panevėžio apygardos teismo 2002 m. gegužės 10 d. pagal BK (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK redakcija) 272 straipsnio 3 dalį 9 metų laisvės atėmimo bausme su turto konfiskavimu, kuri, vadovaujantis BK 42 straipsnio 4 dalimi (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK redakcija), subendrinta su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 10 metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu. Panevėžio apygardos teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartimi, pakeitus veikos kvalifikavimą iš BK 272 straipsnio 3 dalį (iki 2003 m. gegužės 1 d. galiojusio BK redakcija) į 135 straipsnio 2 dalies 9 punktą, paskirta 8 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. lapkričio 11 d. nutartimi, pakeitus veikos kvalifikavimą pagal teismo 2002 m. vasario 26 d. nuosprendį ir pakeitus Panevėžio apygardos teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartį, paskirta galutinė 7 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 3) Šiaulių apygardos teismo 2005 m. sausio 14 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri subendrinta su teismo 2003 m. spalio 1 d. nutartimi ir teismo 2002 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kaišiadorių apylinkės teismo 2007 m. spalio 3 d. nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikus 2 metų 5 mėnesių 21 dienos paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartimi pasiųstas atlikti neatliktą bausmės dalį ir Kaišiadorių apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikus 1 metų 4 mėnesių 5 dienų laisvės atėmimo bausmės. 2011 m. balandžio 28 d., kaip atlikęs bausmę, išbrauktas iš Panevėžio miesto ir rajono pataisos inspekcijos įskaitos; 4) Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmės atlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

VšĮ „Emprekis“ autotransporto kainos Lietuvoje pažyma, iš kurios matyti, kad automobilis „Audi 80“, kuras - benzinas, variklio darbinis tūris 1781 cm³ , variklio galia 66 kW/89 AG, pasirinkti metai 1989, vidutinė kaina Lietuvoje 2017 m. rugsėjo mėn. buvo 348 Eur be PVM mokesčio ir 420 Eur su PVM mokesčiu (b. l. 17).

Kaltinamasis T. A. neprieštarauja prokuroro sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tik prašo teismo nustatyti ilgesnį terminą skirtinai baudai sumokėti (b. l. 179). Civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas. Todėl teismas mano, jog yra visos būtinos baudžiamajam teismo įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnyje.

Kaltinamojo T. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino, padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam T. A., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri įstatymo priskiriama nesunkiam nusikaltimui (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis teisiamas jau penktą kartą, naują nusikalstamą veiką padarė, dar neišnykus teistumui už ankstesnę padarytą nusikalstamą veiką, nors nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą (b. l. 83-88), administracine tvarka baustas keletą kartų ir turi galiojančių nevykdytų administracinių nuobaudų, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam (b. l. 77-82), dirba, vykdydamas individualią veiklą (b. l. 76), laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 22 d. iki 24 d. gydytas VšĮ „Respublikinė Panevėžio ligoninė“ psichiatrijos skyriuje, diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas, ūminė intoksikacija alkoholiu, tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2017 m. rugsėjo 20 d. specialisto išvadoje Nr. 97TPK-278/2017 nurodyta, kad T. A. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 173). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą, paskyrus įstatymo sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą. Todėl prokuroro siūloma bausmės rūšis pagrįsta. Sprendžiant dėl baudos dydžio, teismas įvertina BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte apibrėžtą už nesunkų nusikaltimą skirtinos baudos dydį, taip pat atsižvelgia į vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną sunkinančią aplinkybę, kitas nurodytas bylos aplinkybes bei kaltinamojo neigiamai apibrėžtiną asmenybę ir sprendžia, kad kaltinamajam skirtinos baudos dydis parinktinas artimas įstatyme numatytam šios bausmės minimaliam dydžiui, skaičiuojant nuo jų vidurkio. Būtent tokios rūšies bausmės, teismo vertinimu, yra tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams pasiekti (BK 41 straipsnis).

Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis T. A. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas T. A. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuo 10.02 val. iki 19.19 val. (1 para) (b. l. 45-46).

Dėl baudžiamo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones

Nuo 2017 m. sausio 1 d., kriminalizavus atsakomybę už vairavimą, esant neblaiviam, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, buvo siekiama padidinti saugumą kelyje ir užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki trejų metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis, asmuo padarė nusikalstamą veiką. Remiantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, ši baudžiamojo poveikio priemonė gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.). Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos, skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (pvz. kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-593/2011).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo kaltinamajam T. A. būtinumo, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę ne tik neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti, nors ir nustatyta alkoholio koncentracija kaltinamojo kraujyje buvo artima minimaliai ribai, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, taip pat būtina vertinti ir tai, kad naują nusikalstamą veiką jis padarė, dar neišnykus teistumui už ankstesnę padarytą nusikalstamą veiką, administracine tvarka baustas už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam. Todėl pastarojo veiksmai laikytini neatsitiktiniai ir ypatingai neatsakingi, sukeliantys grėsmę ne tik jam, bet ir visuomenės saugumui. Įvertinus visus bylos duomenis, apibūdinančius T. A. padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimų pavojingumą bei jo neigiamai apibrėžtiną asmenybę, paties kaltinamojo poziciją dėl šios baudžiamo poveikio priemonės taikymo, darytina išvada, kad šiuo atveju tikslinga šiam kaltinamajam paskirti draudimą naudotis specialia teise– vairuoti kelių transporto priemones. Teismo manymu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė padės įgyvendinti bausmės paskirtį bei teisingumo principą. Pagal suformuotą aukštesniųjų teismų praktiką, vairavimo teisės neturėjimo faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Nagrinėjamojoje situacijoje uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiam asmeniui, uždraudimo naudotis tokia teise terminu, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų nustatyta tvarka, užbaigus papildomus vairuotojų mokymus ir išlaikius kvalifikacinius egzaminus, galiotų draudimas vairuoti transporto priemones. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-49-788/2016, Nr. 2K-25-489/2017, 2K-11-677/2015, Vilniaus apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-596-468/2013). Teismo vertinimu, minėtų teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas. Teismas sprendžia, kad T. A. nustatytinas draudimo naudotis teise vairuoti terminas maksimaliam terminui.

Dėl baudžiamo poveikio priemonės – transporto priemonės konfiskavimo

Prokuroras pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo teismo taikyti BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytą kitą baudžiamo poveikio priemonę – nusikaltimo padarymo metu kaltinamojo naudotos transporto priemonės – automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) saugomo UAB „Tomadas“ aikštelėje, Panevėžyje, Elektronikos g. 80 (b. l. 14-15), konfiskavimą valstybės nuosavybėn arba konfiskuoti turto vertę atitinkančią pinigų sumą - 348 Eur.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu, kuomet yra siekiama konfiskuoti kitam fiziniam asmeniui priklausantį turtą, būtina nustatyti bent vieną iš BK 72 straipsnio 4 dalyje įvardintų sąlygų, o nagrinėjamu atveju reikšminga nustatyti, ar perleisdamas turtą kaltininkui, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Tuo tarpu BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta galimybė iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, jei konfiskuotinas turtas yra priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga.

Kaip matyti iš bylos duomenų, automobilis „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika, nuosavybės teise priklauso ne pačiam kaltinamajam, o E. T. nuo 2017 m. rugpjūčio 10 d. (b. l. 16). Tačiau teismas, vertindamas byloje esančius duomenis, taip pat ir paties liudytojo E. T. bei kaltinamojo parodymus, patikimai nenustatė visų būtinų sąlygų, numatytų BK 72 straipsnio 4 dalyje, E. T. priklausančio automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimui. Todėl teismas, vertindamas padaryto nusikaltimo pobūdį, kitas nustatytas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis bei paties kaltinamojo poziciją dėl šios baudžiamo poveikio priemonės taikymo, priima sprendimą konfiskuoti valstybės nuosavybėn automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turto vertę atitinkančią pinigų sumą - 348 Eur.

Kaltinamasis prašo teismo nustatyti ilgesnį terminą skirtinai baudai sumokėti (b. l. 179), tačiau tokio prašymo nepagrindė nei konkrečiais argumentais, nei pateikė kokius tai rašytinius dokumentus apie savo turtinę padėtį. Tačiau, atsižvelgus į paskirtos baudos dydį fiziniam asmeniui, bei į tai, kad šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu yra taip pat priimti sprendimai konfiskuoti iš valstybės nuosavybėn automobilio turto vertę atitinkančią pinigų sumą, atlyginti proceso išlaidas, teismas mano, jog trumpesnis baudos sumokėjimo terminas neproporcingai apsunkintų T. A. turtinę padėtį ir būtų neadekvati priemonė bausmės paskirčiai pasiekti. Todėl teismas šiuo atveju nustato ilgesnį baudos sumokėjimo terminą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis) nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam T. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 65-67), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikintina.

Proceso išlaidomis pripažintinos šios išlaidos: 36,30 Eur už priverstinį transporto priemonės nuvežimą bei jos saugojimo išlaidos 0,28 Eur už kiekvieną dieną, skaičiuojant nuo 2017 m. rugpjūčio 11 d. iki 2017 m. spalio 25 d. (šio teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo dienos) – viso 51,98 Eur suma (b. l. 26) ir ši suma priteistina iš kalto asmens T. A. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka, t. y. automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo rakteliai, saugomi UAB „Tomadas“ aikštelėje, adresu Panevėžys, Elektronikos g. 80 (b. l. 14-15), bei automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas ir techninės apžiūros rezultatų kortelė, saugoma baudžiamojoje byloje (b. l. 52), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžintini teisėtam jo savininkui E. T..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais, teismas

nusprendžia:

T. A. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir nubausti 60 MGL (2 259,60 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. A. galutinę 40 (keturiasdešimties) MGL (1 506,40 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalimi, 66 straipsniu, vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną, prilyginant 2 MGL dydžio baudai (1:2), į bausmę įskaityti laiką, T. A. išbūtą laikinajame sulaikyme 2017 m. rugpjūčio 11 d. nuo 10.02 val. iki 19.19 val. (1 parą), ir laikyti, jog T. A. sumokėjo 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudos dalį.

Paskirtą baudą sumokėti per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų vieną iš surenkamųjų sąskaitų.: LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele" bankas, LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank", LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas (įmokos kodas 6801), o dokumentus, patvirtinančius apie sumokėjimą, pristatyti Panevėžio miesto apylinkės teismo raštinei (Laisvės a. 17, Panevėžys).

Išaiškinti T. A., kad laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ji išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti T. A. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trims) metams.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuoti iš T. A. valstybės nuosavybėn automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 348 Eur (trijų šimtų keturiasdešimt aštuonių eurus).

Paskirtą kardomąją priemonę–rašytinį pasižadėjimą neišvykti-T. A. palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus– panaikinti.

Priteisti iš T. A. 51,98 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 98 ct) proceso išlaidų už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariatui, įstaigos kodas 291008610, nurodant jas įmokėti į atsiskaitomąją sąskaitą LT 19 7044 0600 0782 8723, esančią AB SEB banke.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir užvedimo raktelius, saugomus UAB „Tomadas“ aikštelėje, adresu Panevėžys, Elektronikos g. 80, bei automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą ir techninės apžiūros rezultatų kortelę, saugomą baudžiamojoje byloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam jo savininkui E. T..

Išaiškinti T. A., kad jis, nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam šį teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.