- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-02
- Bylos Nr.
- ATP-734-383/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-02157-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo S. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014-05-09 nutarties S. O. administracinio teisės pažeidimo byloje ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau - Institucijos) 2014-02-28 nutarimu S. O. nubaustas už tai, kad jis 2013 m. spalio 23 d., 10.35 val., pastatė automobilį „Dodge“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), Kaune, kelio ženklo Nr. 528 su papildoma lentele Nr. 840 „Mokama stovėjimo zona“ galiojimo zonoje, pažeidžiant vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką, t. y. nesumokėjęs už automobilio stovėjimą. Tuo S. O. pažeidė Kauno miesto savivaldybės tarybos „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų“ 12 p. bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124⁵ str. Jam paskirta 90 litų bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014-05-09 nutartimi S. O. skundą dėl Institucijos nutarimo atmetė. Teismas nustatė, kad pažeidėjo kaltei pagrįsti yra pakankamai duomenų, todėl nutarimas yra teisingas, nuobauda paskirta tinkamai.
Šalies argumentai
S. O. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014-05-09 nutartį, prašo ją pakeisti ir taikant ATPK 30¹ str. skirti jam įspėjimą. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. 2013 m. birželio 6 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-345 patvirtintų „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi nustatytomis Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų“ (toliau - Nuostatų) 11 p. nustatyta, kad transporto priemonės valdytojas privalo iš anksto pasirūpinti vietinės rinkliavos mokėjimo priemonėmis. Teismas nevertino aplinkybės, jog tokią priemonę jis turėjo- tai mokėjimo kortelė, tačiau ja pasinaudoti jam nebuvo galimybių, nes nebuvo pritaikyto mokėjimo aparato. Nuostatuose nėra nustatyto reikalavimo turėti visas mokėjimo priemones: mokėjimo kortelę, grynuosius pinigus ir sutartį su telefoninio ryšio operatoriumi. Tokie reikalavimai būtų pertekliniai, automobilių vairuotojus užkrautų papildoma našta. Nuostatuose įtvirtinta pareiga turėti mokėjimo priemonę, labiausiai atitinkančią automobilio vairuotojo poreikius. Jis pasirinko mokėjimo kortelę, kurią jau seniai turėjo ir visuomet naudojosi.Tai, jog jis nedelsiant sprendė susiklosčiusią situaciją ir nevengė sumokėti už stovėtą laiką, įrodo aplinkybė, jog nepraėjus valandai po įvykio jis nuvyko į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kuri yra atsakinga už mokėjimo aparatų priežiūrą ir rinkliavos rinkimą, buveinę ir paaiškino susidariusią situaciją. Jam buvo atsakyta, jog Kauno miesto savivaldybė neturi pakankamai lėšų pastatyti tiek ir tokių aparatų, kokių reikia. Apeliantas pažymi, kad jis niekada neatsisakė mokėti nustatytos rinkliavos už automobilio stovėjimą mokomoje vietoje ir tai buvo pasiruošęs padaryti, bet nepripažino, jog pažeidimą padarė dėl savo kaltės. Kauno miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus atstovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad surašant administracinio teisės pažeidimo nutarimą nenustatinėjo nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių, todėl byla praktiškai nebuvo nagrinėjama. Kauno miesto savivaldybė, Nuostatuose įtvirtindama vairuotojams pareigą „nedelsiant“ apmokėti už automobilio pastatymą, leido VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams savavaliauti, nes tik nuo jo paties suvokimo žodžio“nedelsiant“ reikšmės priklauso, kiek automobilio vairuotojas turi laiko nueiti iki mokėjimo aparato ir sumokėti.Iš išdėstytų aplinkybių matyti, jog pažeidimas buvo padarytas ne piktavališkai, bet susiklosčius aplinkybėms, dėl kurių atsakinga Kauno miesto savivaldybė ir VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą ir S. O. apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
S. O. apeliacinis skundas atmetamas.
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad patikrinus bylą įrodymų vertinimo aspektu, pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino atsižvelgdamas į byloje surinktų įrodymų visumą, teismo išvados pagrįstos išsamia bylos duomenų analize ir neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms, jog S. O. veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK124⁵str.
ATPK 124⁵ str. yra blanketinė teisės norma, nukreipianti į vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatus. Šiame straipsnyje numatyta atsakomybė už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus. Kauno miesto savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. 345 patvirtintų „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų“ 12 p. nustatyta, kad sustojus privaloma nedelsiant įvykdyti 10 p. nurodytą prievolę – sumokėti nustatyta tvarka vietinę rinkliavą už naudojimąsi nustatyta vieta transporto priemonei statyti.Nors pažeidėjaspripažįsta, kad nesumokėjouž automobilio stovėjimą, tačiau nurodė, kad Nuostatų 11 p. numatytą vietinės rinkliavos mokėjimo priemonęjis turėjo- turėjo mokėjimo kortelė, tačiau ja pasinaudoti jam nebuvo galimybių ne dėl jo kaltės, nes nebuvo mokėjimo aparato, pritaikyto sumokėti rinkliavą mokėjimo kortele. Tačiau aukštesniojo teismo nuomone, apelianto subjektyvus faktinių aplinkybių vertinimas ir interpretavimas nėra pagrindas teismo išvadas laikyti neteisėtomis ir nepagrįstomis. Nuostatų 11 p. aiškiai nustato, kad transporto priemonės valdytojas privalo iš anksto pasirūpinti vietinės rinkliavos mokėjimo priemonėmis. Mokėjimo priemonių neturėjimas neatleidžia nuo prievolės mokėti vietinę rinkliavą, t. y. įvykdyti atitinkamo kelio ženklo reikalavimą.
S. O. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo 2014-05-09 nutartį ir pritaikius jo atžvilgiu ATPK 30¹ str. skirti administracinę nuobaudą - įspėjimą. ATPK 30¹ str. 1 d. nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 str. 2 d., taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kadadministracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ str., gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-7-4-2013).
Konstatuotina, kad jokių išskirtinių aplinkybių S. O. administracinio teisės pažeidimo byloje nėra, tokių aplinkybių nenurodoma ir apeliaciniame pažeidėjo skunde. Kaip visiškai nepagrįstas atmestinas ir pažeidėjo skundo argumentas, kad apylinkės teismas neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o teisme apklausiamas Institucijos atstovas pats patvirtino, kad surašant administracinio teisės pažeidimo nutarimą šių aplinkybių nenustatinėjo. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad teisme Institucijos atstovas nurodė, jog į visas bylos aplinkybes buvo atsižvelgta, skiriant administracinę nuobaudą buvo vadovautasi ATPK 30 str., numatančiu, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 str., tačiau nagrinėjamu atveju šių aplinkybių nesant į jas ir negalėjo būti atsižvelgiama.
Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinius teisės pažeidimus padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad skiriant administracinę nuobaudą S. O., buvo atsižvelgta į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, ir Institucijos paskirta sankcijoje numatytam minimaliam dydžiui artima administracinė nuobauda, tikrai per griežta nelaikytina.
Aptarti argumentai patvirtina, jog apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno apylinkės teismo 2014-05-09 nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais aukštesnysis teismas neturi pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą, S. O. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.