Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., R. F., (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 1983 m. spalio 21 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d., 225 str. 3 d., 146 str. 1 d. - laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;

2) 1987 m. liepos 17 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d., 225 str. 3 d., 42 str. – laisvės atėmimu 6 metams. Vadovaujantis BK 26 str. 4 d., pripažintas itin pavojingu recidyvistu.

3) 1994 m. rugpjūčio 29 d. Varėnos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 3 d. – laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 43 str., prijungta neatlikta bausmė - 10 dienų laisvės atėmimo pagal 1987 m. liepos 17 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį, paskirta galutinė bausmė - 4 metai 6 mėnesiai 10 dienų laisvės atėmimo. Pritaikius Lietuvos Respublikos 1995 m. gruodžio 21 d. Įstatymą „Dėl amnestijos", bausmė sumažinta 11 mėnesių 8 dienomis. 1996 m. gruodžio 17 d. suteikta malonė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Prezidento 1996 m. gruodžio 17 d. dekretu Nr. 1142 ir nuo likusios bausmės atleistas lygtinai su 1 metų bandomuoju laikotarpiu;

4) 1998 m. rugsėjo 25 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 3 d., 227 str., 42 str. - laisvės atėmimu 4 metams 9 mėnesiams. 2000 m. vasario 2 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 1999 m. lapkričio 25 d. Įstatymu Nr. VIII - 1439 ir VIII-140 bausmė sumažinta iki 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. Pritaikius Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 11 d. Įstatymo „Dėl amnestijos akto" 3 str. 1 d. 1 p., bausmė sumažinta 1/3, t. y. 1 metais 2 mėnesiais, galutinė bausmė - 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo. 2000 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54² str. ir Lietuvos Respublikos BPK 414 str., lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, neatlikęs 2 mėn. 18 d. laisvės atėmimo bausmės;

5) 2001 m. birželio 12 d. Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 272 str. 3 d. – laisvės atėmimu 9 metams su 1/2 dalies turto konfiskavimu, 2003 m. liepos 28 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi veika iš 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 272 str. 3 d. perkvalifikuota į 2000 m. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir skirta laisvės atėmimo bausmė 5 metams, 2004 m. gruodžio 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 str., lygtinai paleistas iš pataisos darbų įstaigos, neatlikęs 1 metų 2 mėn. 7d. laisvės atėmimo bausmės.

6) 2005 m. birželio 15 d. Rokiškio rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 258 str. 2 d., 284 str. 1 d., 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p. - laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams, bausmė subendrinta su 2001m. birželio 12 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu ir 2003 m. liepos 28 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi paskirta ir neatlikta bausme, pridedant prie jo dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, galutinė bausmė - 1 metai, 7 mėnesiai laisvės atėmimo. 2006 m. rugsėjo 29 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 str., lygtinai paleistas iš pataisos namų, neatlikęs 3 mėn. 16 d. laisvės atėmimo bausmės, teistumai neišnykę,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1d.

Aprašomoji dalis

NUSTAT Ė:

V. G., apsvaigęs nuo alkoholio, 2007 m. kovo 2 d., apie 13 val., prie alaus baro (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, peiliu smogdamas R. B. vieną smūgį į kaklą ir vieną smūgį į krūtinę, padarė durtinę - pjautinę aklą žaizdą apatinio žandikaulio dešinės šakos srityje bei durtinę - pjautinę kiauryminę krūtinės kairės pusės žaizdą su širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio kiauryminiu sužalojimu, tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į širdiplėvės ir krūtinplėvės kairės pusės ertmes, širdies tamponada krauju, dėl to nukentėjusysis mirė, t. y. tyčia nužudė R. B..

K. V. G. kaltu prisipažino iš dalies – R. B. mirtinai sužalojo netyčia dėl jo paties provokuojančio elgesio. Parodė, kad 2007 d. kovo 2 d., apie 9 val. Rokiškio mieste, parduotuvėje (duomenys neskelbtini)sutiko pažįstamą R. B.. Su juo teko sėdėti „zonoje“. Parduotuvėje pirko maistą, o R. B. – 8 butelis alaus. Abu tuo pačiu autobusu apie 10 valandą grįžo į (duomenys neskelbtini) ir, R. B. pasiūlius, nuėjo į (duomenys neskelbtini)gatvėje esančią aludę. Alkoholio gerti negali, nes nesveikos kepenys, todėl aludėje gėrė silpną – 5,2 laipsnių stiprumo R. B. pirktą alų, o R. B. gėrė pilstomą – 9,5 laipsnių stiprumo alų. Į barą atėjo G. N. ir R. K., jie prisėdo šalia. Vaikinai buvo pagiringi, todėl G. N. atidavė iki pusės nugertą butelį alaus. Alaus butelius atidarinėjo pirktiniu lenktiniu peiliu. G. N. paprašė peilį parodyti, po to tą peilį apžiūrėjo ir kiti. R. K. pasisakė, kad tuoj bus teisiamas ir paklausė ar „zonoje“ kas nors turi pažįstamų. Atsakė jam, kad turi ir pažadėjo susisiekti. Į jo žodžius R. B. atrėžė, kad turi daugiau pažįstamų. Po to R. B. jam priminė, kad vienoje baudžiamojoje byloje, kurioje abu buvo teisiami už plėšimą, R. B. gavo didesnę bausmę, todėl ėmė priekaištauti, grasino „užversti“. R. B. tuo metu jau buvo girtas. Pyktis su juo nenorėjo, todėl, paskambinus žmonai, pasiėmė savo krepšį ir išėjo namo. Išėjęs iš alaus baro, nusprendė užeiti į lauko tualetą. R. B. pasivijo ir vėl ėmė koneveikti bei grasinti, kad užkels ant stogo raudoną gaidį. Suprato, kad ketina padegti namus. Į tai atsakė, kad jei užkels ant stogo gaidį, ilgai “netrauks”. G. N. ir R. K. taip pat išėjo į lauką. R. K. R. B. liepė liautis, bet jis smogė R. K. į veidą ir toliau įžeidinėjo bei grasino „pakasti“ vaikus. R. B. buvo teistas už nužudymą, įvykio metu taip pat laukė teismo už nužudymą, todėl manė, kad grasinimai realūs. Po šių žodžių nesusivaldė ir turėtu peiliu mostelėjo R. B. palei veidą, šis atsilošė. Tuomet pasisuko eiti tolyn nuo jo, tačiau R. B. sugriebus jam už peties, sukosi į jį ir R. B. nugriuvo. Peilį iš karto išmetė, kad juo nepadarytų nieko blogo, nes tuo metu dar nesuprato, kad perdūrė R. B.. Drauge su R. K. ir G. N. R. B. nunešė ir paguldė prie aludės. Pastebėjo, kad nebekvėpuoja, nebeužčiuopė ir pulso, o pakėlęs megztinį, pamatė žaizdą. R. B. veido spalva pasikeitė. Tuomet suprato ir garsiai pasakė, kad jam niekas nebepadės. Paskambino greitajai medicinos pagalbai, jo broliui R. B., pranešė policijai. Belaukdamas policijos, nuėjo į barą ir gėrė alų kol jį sulaikė. Kartu sulaikė ir R. K., nes jis buvo labai girtas. Pareigūnas R. K. R. K. paklausė iš kur mėlynė po akimi, šis atsakė, kad smogė R. B.. Iki įvykio buvo išgėręs tik pusę butelio 5,2 laipsnių stiprumo alaus, todėl girtumas įtakos nusikaltimo padarymui neturėjo. Nors R. B. truputį aukštesnis, tačiau jis už R. B. daug stambesnis.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė įrodyta.

N. M. A. Š., nužudytojo R. B. motina, parodė, kad 2007 m. kovo 2 d., apie pietus paskambino sūnus R. B. ir pranešė, kad (duomenys neskelbtini) prie aludės guli nudurtas sūnus R. Nuvažiavusi prie aludės, pamatė ant nugaros gulintį negyvą sūnų R. B., jo kaklas buvo sužalotas, kairėje krūtinės pusėje striukė ir megztinis taip pat buvo perdurti. Pakėlusi rūbus, krūtinės srityje pamatė žaizdą, iš kurios kraujas nebėgo. Prie aludės buvo V. G. ir du vaikinai, iš jų kalbos ir nuo jų sklindančio kvapo suprato, kad jie visi buvo išgėrę. V. G. pažįsta apie penkis metus, sūnus R. B. su juo sutardavo. Civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas R. K., Rokiškio rajono policijos komisariato tyrėjas, parodė, kad 2007 m. kovo 2 d., po pietų, su operatyvine grupe atvykus pagal pranešimą į įvykio vietą – prie alaus baro (duomenys neskelbtini)- aptiko R. B. lavoną su smurto žymėmis. Baro kieme stovėjo neblaivūs G. N. ir R. K.. R. K. operatyvinę grupę sutiko necenzūriniais žodžiais, trukdė apžiūrėti įvykio vietą, todėl jam buvo uždėti antrankiai ir kartu su V. G. nuvežtas į policijos komisariatą. R. K. veide buvo kraujosruva, jis paaiškino, kad į veidą sudavė R. B.. Pristatęs sulaikytuosius į policijos komisariatą, išvažiavo į įvykio vietą ieškoti peilio. R. K. nurodytoje vietoje peilio nerado, peilis buvo rastas sekančią dieną kitoje vietoje, jam nedalyvaujant. R. B. buvo patalpintas areštinėje kai buvo sulaikytas dėl nužudymo.

Liudytojas G. N. parodė, kad 2007 m. kovo 2 d., apie 12 val. su R. K. nuėjo į aludę, esančią (duomenys neskelbtini). Abu atsisėdo prie stalo, už kurio sėdėjo V. G. ir R. B.. R. B. buvo labai girtas. Abu su R. K. skundėsi sveikata, todėl R. B. davė jiems butelį alaus. Po to jis dar nupirko visiems po bokalą alaus. Paprašė V. G. pridegti cigaretę ir jis, traukdamas žiebtuvėlį, išsitraukė kartu ir peilį. Peilį apžiūrėjo, jis buvo lenktinis. Žinojo, kad R. B. su V. G. buvo teisti, todėl užvedė kalbą apie „zoną“ ir jiedu susiginčijo. Konfliktas vyko apie pusvalandį, R. B. sudavė V. G. į veidą, šis truputį supyko, bet kadangi R. B. buvo labai girtas, nieko jam nedarė. R. B. pasiūlė V. G. eiti į lauką ir jie išėjo. Su R. K. išėjo paskui juos ir matė kaip R. B. stūmė V. G., o V. G. šaukė: “Atstok, Raimi, nelįsk“. Jis su R. K. taip pat bandė R. B. raminti, tačiau R. B. juos pastūmė. Būdamas netoli, matė kaip V. G. smogė R. B. į krūtinę. Peilio tuo metu V. G. rankoje nepastebėjo. R. B. nugriuvo ir nebesikėlė, todėl visi trys nunešė jį prie baro durų. Paskambino greitajai medicinos pagalbai, matė, kad V. G. taip pat skambino medikams. Vėliau atvyko policijos ekipažas. R. K. nepagarbiai elgėsi su pareigūnais, todėl jį drauge su V. G. išvežė į policijos komisariatą.

Liudytojas R. B., R. B. brolis, parodė, kad V. G. kartu su broliu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, vėliau V. G. lankydavosi jų namuose, su broliu sutardavo. 2007 m. kovo 2 d., apie 12.50 – 13.00 valandą paskambino V. G. ir pasakė, kad nebėra brolio R., jis nudurtas guli prie aludės (duomenys neskelbtini). Atvykęs prie aludės, pamatė gulintį ant nugaros negyvą brolį R. B.. Kaklo srityje buvo matyti pjautinė žaizda. P. R. kūno vaikščiojo V. G. bei du jaunuoliai, visi trys buvo neblaivūs. Tuo metu jau buvo atvykę medikai. Į klausimą „kas sužalojo brolį?“, V. G. atsakė, kad nematė, todėl nuėjo į aludę paklausti ten buvusių žmonių. Barmenė pasakė, kad tai V. G. darbas, nes ji matė, kai jiedu konfliktavo, stumdėsi. Dar kartą paklausė V. G. kas nužudė brolį, jis atsakė: “daryk ką nori“. Civilinio ieškinio nereiškia

Liudytojas R. K. parodė, kad su V. G. draugais nebuvo, pažinojo tik “iš matymo”. 2007 m. kovo 2 d., apie 11 valandą su G. N. nuėjo į barą (duomenys neskelbtini)miestelyje. Ten sutiko V. G. ir R. B., geriančius alų iš butelių, jiedu buvo jau apgirtę. Prisėdo šalia, V. G. davė vieną butelį alaus. Po to R. B. nupirko dar keturis bokalus alaus. Kai išgėrė, keturis bokalus nupirko jis. Užsiminė, kad laukia teismo, todėl kalba pakrypo apie kalėjimą. Kalbant šia tema, tarp V. G. ir R. B. kilo konfliktas. V. G. buvo agresyvesnis už R. B.. Bebūnant aludėje, V. G. rodė savo peilį, kurį apžiūrėjo visi, siųsdami per rankas - tai buvo nedidelis metalinis lenktinis peilis. Po kiek laiko visi keturi išėjo į lauką. Šalia lauko tualeto V. G. ir R. B. susikivirčijo vėl. V. G., laikydamas rankoje atlenktą peilį, pasakė R. B.: „daugiau prie manęs nelįsk“. Tačiau R. B. juokais vis prisiartindavo prie V. G.. Pamatęs V. G. rankoje peilį, perspėjo R. B., kad baigtų juokauti, nes žinojo, kad jo visi nusikaltimai padaryti su peiliais ar kardais. Jis su G. N. nuėjo į tualetą. Išėję iš tualeto, nutarė nesikišti į draugų ginčą ir pasuko link baro. Paėję apie 5 metrus, išgirdo kriokimą. Atsisukęs atgal, pamatė ant žemės gulintį R. B.. Priėjo arčiau ir pamatė durtines žaizdas kakle ir krūtinės srityje. R. B. pakėlė: V. G. paėmė už vienos rankos, G. N. – už kitos, o jis paėmė už kojų ir nunešė prie baro. G. N. nubėgo link taksofono iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jis tuo tarpu tikrino pulsą, tačiau jo nebeužčiuopė. V. G. juokavo: “ nebežiūrėk, jo niekas nebepakels”. Belaukiant greitosios medicinos pagalbos, V. G. buvo nuėjęs prie ežero. Grįžęs pasakė, kad atsikratė įkalčio, suprato, kad atsikratė peilio. Greitoji medicinos pagalba konstatavo, kad R. B. yra miręs ir iškvietė policiją. Atvykus policijai, įžeidė pareigūną R. K., už tai buvo sulaikytas. Sulaikymo metu R. K. stūmė ir jis veidu trenkėsi į sieną. Sumušimo vietoje atsirado kraujosruva. Dėl šio incidento parašė skundą prokuratūrai, tačiau R. K. paprašius, jį atsiėmė. Versija, kad sumušė R. B., buvo išgalvota R. K., tą dieną R. B. agresyvus nebuvo.

Apžiūrint įvykio vietą, esančią (duomenys neskelbtini), prie alaus baro (duomenys neskelbtini)durų aptiktas gulintis ant nugaros R. B. lavonas su smurto žymėmis. Smakro dešinės pusės apatinėje dalyje matyti maždaug 3 cm ilgio durtine - pjautine žaizda. R. B. apsirengęs tamsiai mėlynos spalvos striukę, mėlynos ir rausvai pilkos spalvų megztinį, mėlynos spalvos trikotažinius marškinius, baltos ir rudos spalvų apatines kelnes, mėlynos spalvos džinsines kelnes, juodos spalvos kojines, juodus žieminius batus. Striukė ir džinsinės kelnės yra ištepti dėmėmis, panašiomis į purvą. Striukės kairėje pusėje matyti nedidelis 2,5 cm pažeidimas. Megztinio ir marškinių kairėse pusėse rasti nedideli pažeidimai. Megztinio pažeidimo ilgis 1,7 cm, marškinių - 1,75 cm. Krūtinės kairėje pusėje, širdies plote matyti 1,5 cm durtinė – pjautinė žaizda. Įvykio vietoje ant sniego rastos trys panašios į kraują dėmės, pažymėtos Nr. 1, 2 ir 3, iš jų paimti biologiniai pavyzdžiai ir sudėti į vokus, kurie pažymėti atitinkamai Nr. 1, 2 ir 3 (1t., b.1. 9-20). Pagal Serologijos ir DNR laboratorijos teismo medicinos ekspertų išvadą seka, kad nuoplovose nuo sniego pavyzdžių Nr. 2 ir 3 (išvadoje pažymėta obj. 4 ir 5) yra R. B. DNR su 99,9999999999% tikimybe. Nuoplovoje nuo sniego pavyzdžio Nr. 1 (obj. 3) kraujo ir biologinės kilmės pėdsakų, tinkančių DNR tyrimui, nerasta (1 t., 33-40).

Parodymų patikrinimo vietoje metu V. G. alaus bare parodė stalą, prie kurio sėdėjo jis, R. B. ir kiti. Išėjęs į lauką, parodė lauko tualetą, šalia kurio įvyko tarp jo ir R. B. konfliktas. R. G. manekeno pagalba parodė kaip po įžeidžiančių R. B. žodžių jis išsitraukė peilį, norėdamas jį pagąsdinti, ir, mostelėjęs, įdūrė į kaklą. Po to parodė kaip antrą kartą jis dūrė į krūtinę. Parodė kryptį, kuria metė peilį bei vietą prie alaus baro durų, kurioje su G. N. ir R. K., atnešęs R. B., paguldė (1 t., b.l. 101-108).

Teismo medicinos eksperto išvadoje nustatytas minkštųjų audinių sumušimas V. G. veide. Sužalojimas padarytas, paveikiant veidą kietu buku daiktu, galimai vieno smūgio kumščiu poveikyje prieš patenkant į ligoninę 2007-03-03, 12 val., nes tuo metu nustatyta poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas veide (1 t., b.l. 119).

Iš 2007 m. kovo 3 d. papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint įvykio vietą - alaus baro (duomenys neskelbtini)kieme ant žemės rastas ir paimtas lenktinis peilis. (t. 1. b. 1. 21-23). P. V. G. atpažinti tris peilius, jis atpažino peilį, paimtą 2007 m. kovo 3 d. iš įvykio vietos ir nurodė, kad būtent tuo peiliu mirtinai sužalojo R. B.. (t. 2. b. 1. 2-5). Pagal Serologijos ir DNR laboratorijos teismo medicinos ekspertų išvadą seka, kad ant lenktinio peilio yra R. B. DNR su 99,9999999999% tikimybe ir nedidelė kito asmens DNR priemaiša. Kraujo nerasta (1 t., 33-40).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. M 179/07(05) matyti, kad R. B. mirė nuo durtinės - pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos su širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio kiauryminiu sužalojimu, tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į širdiplėvės ir krūtinplėvės kairės pusės ertmes, širdies tamponada krauju. R. B. lavone nustatyti šie sužalojimai: durtinė – pjautinė kiauryminė krūtinės kairės pusės žaizda su širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio kiauryminiu sužalojimu, durtinė pjautinė akla žaizda apatinio žandikaulio dešinės šakos srityje. Sužalojimai R. B. padaryti aštriu duriančiai – pjaunančiu įrankiu, galimai peiliu, tai nurodo sužalojimų pobūdis, jų lokalizacija, t.y. žaizdų krūtinėje ir apatinio žandikaulio srityje forma, gylis, jų kraštų ir galų pobūdis. Po padarytos durtinės-pjautinės krūtinės kairės pusės žaizdos su širdies sužalojimu, R. B. tuoj pat turėjo netekti sąmonės ir mirti. Sužalojimų padarymo metu R. B. veido ir krūtinės sritimis buvo atsisukęs į užpuoliką ir galėjo būti tiek stovimoje, tiek gulimoje ant nugaros padėtyse. Sužalojimai R. B. padaryti dviejų smūgių peiliu pasėkoje - vienas smūgis suduotas į krūtinės kairę pusę, kitas smūgis suduotas į apatinio žandikaulio dešinės pusės sritį. Sužalojimai padaryti vienu duriančiai – pjaunančiu įrankiu, galimai tyrimui pateiktu lenktiniu peiliu. Durtinė – pjautinė krūtinės kairės pusės žaizda su širdies sužalojimu padaryta suduodant smūgį peiliu vidutine jėga, o durtinė – pjautinė apatinio žandikaulio dešinės pusės srities žaizda padaryta suduodant smūgį peiliu nedidele jėga. Tikėtina, kad R. B. striukės, megztinio ir marškinėlių durtiniai – pjautiniai pažeidimai padaryti tyrimui pateiktu lenktiniu peiliu, o jų lokalizacija atitinka R. B. lavone rastą durtinę – pjautinę žaizdą krūtinės kairėje pusėje. R. B. lavono kraujyje rasta 2,63 promilės etilo alkoholio, tai gyvam asmeniui atitiktų sunkų girtumo laipsnį (t. 1. b. 1. 26-28).

Pagal 2007 m. liepos 20 d. specialisto išvadą Nr. MK 116/07 (01), tikėtina, jog tirta nukentėjusiojo R. B. durtinė - pjautinė krūtinės kairės pusės odos žaizda padaryta iš įvykio vietos paimtu lenktiniu peiliu. Taip pat tikėtina, kad tuo pačiu peiliu padaryti nukentėjusiojo R. B. striukės, megztinio ir marškinėlių, kuriuos jis vilkėjo įvykio metu, durtiniai - pjautiniai pažeidimai. Drabužiai buvo paimti iš teismo medicinos eksperto (t. 1., 1. 29, 45-55).

Iš neblaivumo nustatymo akto Nr. 130 matyti, kad 2007 m. kovo 2 d., 14 val. 35 min. įtariamajam V. G. nustatytas 1,77 promilių girtumas, (t. 1. b. 1. 92).

A. V. G. stacionarinę teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę, nustatyta, kad nusikalstamos veikos padarymo metu V. G. nesirgo lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu, galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti. Šiuo metu V. G. neserga lėtiniu bei laikinu psichikos sutrikimu. Jam nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, kuris netrukdo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. V. G. gali dalyvauti teismo posėdyje, taikyti priverčiamąsias medicinos priemones nereikalinga (2 t,, b.l. 83-85)

Paminėti duomenys gauti teisėtais būdais, patikrinti teisiamajame posėdyje ir laikytini įrodymais.

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad R. B. mirė nuo durtinės - pjautinės kiauryminės krūtinės kairės pusės žaizdos su širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio kiauryminiu sužalojimu, tai įtakojo staigų sąmonės netekimą ir mirtį. Taip pat nustatyta durtinė - pjautinė akla žaizda apatinio žandikaulio dešinės šakos srityje, tačiau ši žaizda gyvam asmeniui būtų kvalifikuota kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu prisipažino, kad abu smūgius, iš kurių vienas mirtinas, sudavė jis. Tai patvirtino įvykio metu šalia buvę R. K. ir G. N.. Po V. G. smūgio peiliu į krūtinę, R. B. mirė. Šią aplinkybę patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad po padarytos durtinės-pjautinės krūtinės kairės pusės žaizdos su širdies sužalojimu, R. B. tuoj pat turėjo netekti sąmonės ir mirti. Taigi, nėra abejonių, kad tarp V. G. veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nusikalstamos veikos padarymo metu V. G. galėjo suvokti nusikalstamos veikos pobūdį, suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tačiau dėl menkavertės dingsties – tarpusavio kivirčo - nužudė R. B., t.y., dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio.

A. V. G. argumentas, kad nužudyti R. B. nenorėjo. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia, atsižvelgdamas į nusikaltimo padarymo būdą, kaltininko asmenybę, elgesį prieš nusikaltimą ir po jo padarymo, į liudytojų parodymus bei rašytinę bylos medžiagą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo pateikta versija - pats nepastebėjo, kaip besisukdamas į R. B., rankoje turėtu atlenktu peiliu netyčia įdūrė jam į krūtinę - laikytina kaip siekimas sušvelninti baudžiamąją atsakomybę, nes prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, mirtinas smūgis peiliu į kairę krūtinės pusę suduotas vidutine jėga. V. G. teistas net už šešias nusikalstamas veikas, kurių metu žmones sužalojo ar grasino jiems peiliu, vieną kartą teistas už žmogaus sužalojimą tam pritaikyta grandine. Šiuo atveju, įsiplieskus konfliktui, vėl išsitraukė peilį. Apklausiamas sekančią dieną po įvykio, V. G. parodė, kad, norėdamas R. B. nuraminti, pagąsdino peiliu, mostelėdamas palei veidą, tačiau pataikė į kaklą. R. B. nesiliovė ir pagrasino „pakasti“ jo vaikus, todėl rankoje turėtu peiliu smogė vieną kartą R. B. į krūtinę. Po smūgio R. B. sukniubo (1 t., b.l. 97-99). Tą patį kaltinamasis pakartojo ir ikiteisminio tyrimo teisėjui (t.1., b.l. 125-127). Nuoseklūs jo parodymai nesikeitė praėjus daugiau nei pusei metų po įvykio – 2007 m. rugsėjo 28 d. (2 t., b.l. 8-10). Parodymų patikrinimo vietoje metu buvo atkurta įvykio situacija. V. G. parodė įvykio vietą, ir, naudodamasis manekenu, pademonstravo parodymuose minimus veiksmus: parodė kaip sužalojo kaklą, o po to parodė kaip dūrė į krūtinę (1 t., b.l. 101-108). Iš stacionarinės teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės matyti, kad V. G. nustatytas emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas. Neabejotina, kad nukentėjusiojo provokuojantis elgesys iššaukė kaltinamojo pyktį, todėl, jo paties žodžiais ekspertų komisijai, “neatlaikė nervai ir dūrė su kišeniniu peiliuku“. Dėl padaryto nužudymo save pateisino, sakydamas: „pats prisiprašė, nereikia nervuoti“(2 t., b.l. 84). Po įvykio pasimetęs nebuvo: elgėsi tikslingai ir orientuotai. Anot R. K., tikrinant R. B. pulsą, V. G. juokavo: “nebežiūrėk, jo niekas nebepakels”. Belaukiant greitosios medicinos pagalbos, V. G. buvo nuėjęs prie ežero. Grįžęs pasakė, kad atsikratė įkalčio, R. K. suprato, kad atsikratė peilio. Norėdamas tik nuraminti R. B., kuris pagal V. G. žodžius teisiamojo posėdžio metu, daug smulkesnis už jį, būtų pasirinkęs kitokį veikimo būdą, nei buvo pasirinktas.

Paminėtų objektyvių bylos aplinkybių visuma patvirtina, kad, suduodamas smūgį peiliu nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią ir pažeidžiamiausią kūno dalį – krūtinės kairę pusę, suvokė, kad kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad tokie jo veiksmai gali sukelti nukentėjusiojo mirtį ir to norėjo, t.y. veikė tiesiogine tyčia.

Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisiamajame posėdyje patikrintais įrodymais neginčijamai įrodyta, kad V. G. dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, peiliu smogdamas vieną smūgį R. B. į kaklą ir vieną smūgį į krūtinę, padarė durtinę – pjautinę aklą žaizdą apatinio žandikaulio dešinės šakos srityje ir durtinę - pjautinę kiauryminę krūtinės kairės pusės žaizdą su širdiplėvės ir širdies dešinio skilvelio kiauryminiu sužalojimu, tai komplikavosi ūmiu išoriniu ir vidiniu nukraujavimu į širdiplėvės ir krūtinplėvės kairės pusės ertmes, širdies tamponada krauju, dėl to nukentėjusysis mirė, t. y. tyčia nužudė R. B.. Ši nusikalstama veika atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d.

Nors nukentėjusysis V. G. ir įžeidinėjo, grasino ateityje „ užkelti ant stogo gaidį“, „pakasti“ vaikus bei vieną kartą smogė kumščiu kaltinamajam į kaktą, tačiau, priešingai nei V. G., jokio ginklo ar peilio su savimi neturėjo, realaus pavojaus jo gyvybei ar sveikatai nekėlė, juolab, kad iš paties V. G. parodymų seka, kad R. B., būdamas blaivus, buvo ramaus būdo. Todėl negalima laikyti, kad R. B. kaltinamasis nužudė būdamas didžiai susijaudinęs ar peržengdamas būtinosios ginties ribas.

K. V. G. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą, t.y. pripažino nusikaltimo objektyviosios pusės esmines aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Kaltinamojo teiginys, kad įvykio metu girtas nebuvo, paneigiamas liudytojų parodymais, neblaivumo nustatymo aktu. Anot G. N. ir R. K. visiems po bokalą stipraus alaus iki įvykio buvo perkama ne kartą, jam nustatytas 1,77 promilių girtumas.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi Lietuvos Respublikos BK 41, 54, 56, 61 straipsnių nuostatomis ir atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią, sunkinančią bei toliau nurodytas bylos aplinkybes.

V. G. padarė nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Sąlygų ir aplinkybių visumos, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. ar 62 str. nuostatas, t.y. skirti švelnesnę bausmę, negu numatyta BK 129 str. 1 d. sankcijoje, nėra, todėl skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

V. G. padarytas nusikaltimas labai sunkus (BK 11 str. 6 d.), sukėlęs nepataisomas pasekmes – nužudytas žmogus. Kaltė pasireiškė tiesiogine tyčia, teisiamas septintą kartą, teistumai neišnykę. Nors nustatyta psichikos liga – emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, tačiau nusikalstamos veikos padarymo metu suprato savo veiksmų esmę ir galėjo juos valdyti, t.y., pakaltinamas (2 t., b.l. 85), Rokiškio psichikos sveikatos centre neregistruotas (2 t., b.l. 62) . Iki nusikaltimo padarymo niekur nedirbo, administracine tvarka nebaustas (2 t., b.l. 58), (duomenys neskelbtini) seniūnijos ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijos charakterizuojamas patenkinamai. Yra teistas už šešias nusikalstamas veikas, padarytas panaudojant peilį, tačiau neigiamai orientuota asmenybė išvadų nepadarė ir gyvenimo būdo nepakeitė. 1987 m. liepos 17 d. nuosprendžiu (2 t., b.l. 28-39) buvo pripažintas itin pavojingu recidyvistu. Teistumams neišnykus, bet pasikeitus įstatymui (1961 m. Baudžiamąjį kodeksą keitė 2000 m. Baudžiamasis kodeksas), V. G., vadovaujantis 2002 m. spalio 29 d. įstatymo Nr. IX-1162 9 straipsniu 2 dalimi, laikomas pavojingu recidyvistu. Įvertinus paminėtas, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, bei paties nukentėjusiojo provokuojantį elgesį, V. G. skirtina bausmė, didesnė, negu bausmės, numatytos BK 129 str. l d. (2000 m. rugsėjo 26 d. Įstatymo Nr VIII-1968 redakcija) sankcijoje, vidurkis.

111 Lt 51 ct proceso išlaidų, išmokėtų nukentėjusiajai ir liudytojui už kelionės išlaidas, išieškotini iš V. G. valstybei (Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str.).

Rezoliucinė dalis

N USPRENDĖ:

V. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 1 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. Įstatymo Nr VIII-1968 redakcija) ir nubausti laisvės atėmimu 12 (dvylika) metų.

Laisvės atėmimo bausmę V. G. paskirti atlikti pirmus tris metus kalėjime, likusius - pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2007 m. lapkričio 30 d..

Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2007 m. kovo 2 d. iki 2007 m. lapkričio 30 d., išbūtą sulaikyme ir suėmime.

Kardomąją priemonę – suėmimą V. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – tris vokus su biologiniais pėdsakais, peilį bei R. B. drabužius: striukę, megztinį ir marškinėlius – sunaikinti.

Išieškoti iš V. G. 111 Lt 51 ct proceso išlaidų valstybei.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.