- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2009-05-05
- Bylos Nr.
- 1A-222-138-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arvydas Stankus (pirm.), Regina Cemnolonskienė, Romas Aikevičius
- Nuteistasis
- V. V.
- Nukentėjusysis
- B. P.
- Advokatai
- Rasa Kalkauskienė
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arvydo Stankaus, teisėjų Romo Aikevičiaus, Reginos Cemnolonskienės, sekretoriaujant Rūtai Baltušninkaitei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjamas advokatams Rasai Kalkauskienei, Alvydui Tamulioniui, nuteistajam V. V., nukentėjusiajai B. P., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009-02-23 nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu trims mėnesiams. Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. – bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir per vieną mėnesį atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą. Iš V. V. priteista 500 Lt neturtinei ir 40 Lt turtinei žalai atlyginti B. P., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. nuteistas už tai, kad jis nežymiai sužalojo B. P., tai yra 2008-07-14 apie 14.30 val. savo namų, esančių (duomenys neskelbtini)kieme konflikto su B. P. metu metė į ją malką, pataikydamas į kairės rankos žastą, tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.
Apeliacine tvarka nuteistasis V. V. skundžia Kauno rajono apylinkės teismo 2009-02-23 nuosprendį, prašo jį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodoma, jog nuosprendyje nėra nurodyta laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžia. Nuosprendis skundžiamas, kaip nepagrįstas ir neteisėtas, be to, padaryti esminiai LR BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės, ir tie pažeidimai sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Be to, neįrodyta, jog nuteistasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Skunde nurodoma, jog pažeista BPK 413 str. 1 d. Apeliantas, kaip kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu asmuo, negavo nukentėjusiosios skundo nuorašo, apie tai nėra jokios žymos taikinamojo posėdžio protokole. Be to, BPK 414 str. 3 d. nustatyta, kad ne vėliau, kaip prieš tris dienas iki teisiamojo posėdžio pradžios turi būti įteiktas nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo nuorašas. Teismas išnagrinėjo bylą ir nuteisė V. V. neįteikęs jam procesinio dokumento, kuriame suformuluotas kaltinimas. Be to, teisėja taikinamajame posėdyje privalėjo ne tik išsiaiškinti, ar kaltinamasis gavo nukentėjusios skundo nuorašą, bet ir pranešti taikinamojo posėdžio dalyviams apie nukentėjusios skundo turinį. Taikinamojo posėdžio protokolas įvardintas „teismo posėdžio protokolu“, o tokio procesinio dokumento BPK XXX skyriuje išviso nėra. Nesant apelianto ir nukentėjusiosios parašų, laikytina, kad teismo išvada, jog šalys susitaikė, yra niekinė. Teismas neišaiškino apeliantui teisės ir neleido pareikšti nušalinimo advokatei R. Kalkauskienei. Privataus kaltinimo bylose nukentėjusysis turi privataus kaltinimo procesinį statusą, todėl neaišku, kaip nukentėjusioji (ir jos atstovė), nagrinėjant bylą, palaikė kaltinimą, jeigu teismas joms neišaiškino privataus kaltintojo procesinių teisių, numatytų LR BPK 34 str. 2 d. dėl to darytina išvada, kad kaltinimas išviso nebuvo palaikomas, o įstatymui prieštaraujančias kaltintojo funkcijas atliko pats teismas, pripažindamos nuteistąjį kaltu tyčinio nusikaltimo padarymu ir nuteisdamas apeliantą griežčiausia LR BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausme – laisvės atėmimu. Be to, byloje esantis dokumentas – nukentėjusios D. P. 2008-08-22 ieškinys dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo nebuvo perskaitytas nei taikinamojo, nei teisiamojo posėdžio metu, jis nebuvo prijungtas prie bylos, o nukentėjusioji nebuvo pripažinta civiline ieškove. Kaltinamajam nebuvo išaiškintos civilinio atsakovo teisės ir pareigos, numatytos BPK 110 str. 2 d., 111 str. 3 d., dėl ko jis negalėjo bylos nagrinėjimo metu duoti tinkamų paaiškinimų dėl civilinio ieškinio esmės, teikti įrodymų, prieštarauti pareikštam ieškiniui, pateikti prašymus, nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus ir nuorašus. Apie tai, jog byloje yra pareikštas civilinis ieškinys, apeliantas sužinojo tik po teisiamojo posėdžio. Skunde nurodoma, jog nutartis perduoti nukentėjusiosios skundą nagrinėti teisiamajame posėdyje buvo paskelbta po taikinamojo posėdžio, ji yra niekinė, kadangi visi procesiniai dokumentai yra priimami ir skelbiami tik teismo ar teisiamojo posėdžio metu. Apeliantas nurodo, kad jo sutuoktinę, kaip liudytoją, teismas turėjo teisę ir privalėjo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės dėl žinomai melagingų parodymų davimo pagal BK 235 str. ir prisaikdinti, tačiau teisėja grubiai pažeidė BPK reikalavimus ir pagal BPK 163 str. įspėjo šeimos narį už atsisakymą ar vengimą duoti parodymus. Baudžiamojoje byloje šeimos narys turi teisę atsisakyti atsakinėti į atskirus klausimus ar išviso neduoti parodymų. Taip pat teismas pažeidė BPK reikalavimus, kadangi specialistei S. Bielevičienei ne tik neišaiškino jos procesinių teisių, ne tik neprisaikdino, bet ir neįspėjo dėl atsakomybės pagal BPK 163 str. ir BK 235 str., dėl ko specialistės paaiškinimai, duoti teisiamajame posėdyje 2008-10-09, yra niekiniai. Pagal BPK 415 str. privataus kaltinimo bylose įrodymų tyrimas pradedamas nukentėjusios skundo ar jos teisėto atstovo pareiškimo paskelbimu, tačiau teisiamojo posėdžio protokole nenurodyta, kas perskaitė nukentėjusiosios pareiškimą (skundą). Teisėja perskaitė fragmentiškai, tuo dar kartą parodydama teismo šališkumą kaltinamojo atžvilgiu. Teismas pažeidė BPK 415-417 str. ir BPK 272 str. 1 d. nuostatas, kadangi paminėti straipsniai kaltinamojo apklausai jokių išimčių nenumato, o teismas neišaiškino apeliantui, kad jis turi teisę išviso neduoti parodymų, o sutikęs juos duoti, turi teisę atsiakyti atsakyti į nagrinėjimo teisme dalyvių klausimus. Nežinodamas savo, kaip kaltinamojo teisių, apeliantas buvo verčiamas duoti parodymus prieš save, atsakyti į teisėjos, nukentėjusios ir jos atstovės klausimus. Teisiamojo posėdžio metu buvo skelbiamos pertraukos, protokolai nepasirašyti posėdžio sekretorės, todėl neaišku, ar ta pati sekretorė dalyvavo nagrinėjant bylą po pertraukos, ar sekretorės keitėsi. Be to, du kartus bylos nagrinėjimas teisiamajame posėdyje buvo atidedamas, todėl sutinkamai su BPK 244 str. 3 d., bylos nagrinėjimas teisme turėjo būti pradedamas iš naujo. Be to, teismas pažeidė įstatyme nustatytą baigiamųjų kalbų eiliškumą. Iš posėdžio protokolo matyti, kad teismas teisę pasakyti atsikirtimus ir pastabas dėl to, kas pasakyta pirmiau baigiamosiose kalbose, suteikė tik nukentėjusios atstovei – nei pačiai nukentėjusiai, nei kaltinamojo gynėjui tokia teisė nebuvo suteikta. Teismas, atimdamas paskutinio atsikirtimo ir pastabų teisę iš kaltinamojo gynėjo, grubiai pažeidė jo teisę į gynybą ir tuo suvaržė kaltinamojo įstatymų garantuotas teises, kas sukliudė teismui priimti pagrįstą ir teisėtą nuosprendį. Be to, teisėja neišaiškino nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės bei jos vykdymo atidėjimo ypatumų. Be to, nuosprendžio nuorašas įteikiamas nuteistajam tuoj pat po nuosprendžio paskelbimo, tuo tarpu teismas, nepaisydamas šio baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, nuosprendį įteikė tik kitą dieną po nuosprendžio paskelbimo. Be to, teismas V. V. pripažino kaltu tik remdamasis vien nukentėjusios B. P. parodymais, kurie yra ne tik nenuoseklūs, bet ir prieštaringi. B. P. pareiškime pateikė visą eilę aplinkybių – tarp jų ir kūno sužalojimo įrodymą – specialisto išvadą Nr. G-2229/08(02), kurioje nurodyta, jog B. P. padaryta kraujosruva kairiame žaste, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Posėdžio metu teismo medicinos ekspertė S. Bielevičienė savo pateiktos išvados nepatvirtino, kadangi jos paaiškinimai yra niekiniai. Apeliantas nurodo, jog B. P. duoti parodymai yra prieštaringi, taip pat liudytojų P. ir R. parodymai negali būti vertintini kaip objektyvūs, kadangi jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Be to, nei vienas iš liudytojų incidento nematė, o apie jo buvimą išgirdo iš bylos baigtimi suinteresuoto asmens – B. P.. Nors 2008-07-16 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad konflikto niekas negirdėjo, nepaisant šios aplinkybės, nukentėjusioji posėdžio metu teigia, kad nuteistojo žmona konflikte nedalyvavo, bet viską matė. Dėl aukščiau išdėstytų prieštaravimų darytina išvada, jog neįrodyta, kad V. V. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 140 str. 1 d.
Atsikirtime į apeliacinį skundą B. P. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių procesinės ir materialinės teisės pažeidimų, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylą, priimtas nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas. Atsikirtime nurodoma, jog visi apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.
Teismo posėdyje apeliantas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
V. V. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai.
Pirmos instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str., išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, ištyrė įrodymus ir pagrįstai V. V. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.
Skundo argumentas, jog teismas išnagrinėjo bylą ir nuteisė V. V. neįteikęs jam procesinio dokumento, kuriame suformuluotas kaltinimas, atmestinas. Byloje yra teismo šaukimo įteikimo pažyma, iš kurios matyti, jog V. V. vardu išsiųstas šaukimas su pareiškimo kopija įteiktas jo sutuoktinei – Ž. V. (b. l. 9). Be to, iš byloje esančios medžiagos – teismo posėdžio protokolo – matyti, jog kaltinamasis patvirtino teisme, jog gavo skundo nuorašą (b. l. 45). Teiginys, jog teismas neišaiškino apeliantui teisės ir neleido pareikšti nušalinimo advokatei R. Kalkauskienei, nepagrįstas. Teismo posėdžio 2008-10-09 metu buvo pristatyta teisėja, posėdžių sekretorė, gynėjas, specialistė, išaiškinta teisė pareikšti nušalinimą teisėjai, posėdžių sekretorei, specialistei (b. l. 45). V. V. ir jo atstovas nekėlė klausimo dėl gynėjo nušalinimo. Atmestinas skundo argumentas, jog teismas neišaiškino privataus kaltintojo procesinių teisių, dėl ko nuteistasis iš viso nebuvo ginamas. Teisėjų kolegija nenustatė, jog kaltinamajam nebuvo išaiškintos jo procesinės teisės. Teismo posėdžio protokole nurodyta, jog kaltinamajam jo procesinės teisės buvo išaiškintos, jis jas suprato, parodė, jog jis supranta, kuo yra kaltinamas, tačiau savo kaltės nepripažino (b. l. 46).
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, jog baudžiamojoje byloje šeimos narys turi teisę atsisakyti atsakinėti į atskirus klausimus ar išviso neduoti parodymų. Teisėjų kolegija pažymi, jog apklausiant šeimos narį – kaltinamojo žmoną Ž. V. – procesinių pažeidimų nenustatyta. Byloje yra rašytinis įrodymas – kaltinamojo šeimos teisių narių ar artimų giminaičių teisių išaiškinimas, pasirašytas Ž. V., iš kurio matyti, jog liudytoja Ž. V. savo teises suprato ir parodymus duoti sutinka (b. l. 44). Be to, teismo posėdžio protokole nurodyta, jog teisėja liudytojai Ž. V. jos procesines teise, numatytas BPK 82 str. 2 d., išaiškino (b. l. 49).
Skunde nurodoma, jog teismas pažeidė BPK reikalavimus, kadangi specialistei S. Bielevičienei ne tik neišaiškino jos procesinių teisių, ne tik neprisaikdino, bet ir neįspėjo dėl atsakomybės pagal BPK 163 str. ir BK 235 str., dėl ko specialistės paaiškinimai, duoti teisiamajame posėdyje 2008-10-09, yra niekiniai. Toks teiginys nepagrįstas. Specialistė Sigita Bielevičienė dirba Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriuje ir yra įspėta dėl atsakomybės pagal LR BPK 163 str. ir dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 235 str.
Skunde neteisingai nurodoma, jog nežinodamas savo, kaip kaltinamojo teisių, apeliantas buvo verčiamas duoti parodymus prieš save, atsakyti į teisėjos, nukentėjusios ir jos atstovės klausimus. Tai, jog procesinės teisės išaiškintos ir kaltinamasis jas suprato, užfiksuota teismo posėdžio protokole (b. l .45), dėl to apelianto argumentas atmestinas. Be to, kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikaltimo, todėl jis parodymų prieš save nedavė.
Šalies argumentai
V. V. nepagrįstai teigia, jog teismas, atimdamas paskutinio atsikirtimo ir pastabų teisę iš kaltinamojo gynėjo, grubiai pažeidė jo teisę į gynybą ir tuo suvaržė kaltinamojo įstatymų garantuotas teises, kas sukliudė teismui priimti pagrįstą ir teisėtą nuosprendį. Posėdžio protokole nurodyta, jog teismas suteikė teisę pareikšti pastabas ir atsikirtimus dėl baigiamųjų kalbų (b. l .63). Šalims buvo suteikta teisė pasakyti atsikirtimus ir jų niekas neribojo.
Skunde nepagrįstai teigiama, jog posėdžio metu teismo medicinos ekspertė S. Bielevičienė savo pateiktos išvados nepatvirtino, dėl ko jos paaiškinimai yra niekiniai. Byloje yra duomenų, jog specialistė S. Bielevičienė savo pateiktą išvadą patvirtino – tai matyti iš teismo posėdžio protokolo (b. l. 49). Be to, apeliantas klaidingai nurodo, jog B. P. duoti parodymai yra prieštaringi, taip pat liudytojų Z. P. ir N. R. parodymai negali būti vertintini kaip objektyvūs, kadangi jie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas (BPK 20 straipsnio 1, 2 dalys). Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo teisingumą, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms. Teisėjų kolegija nenustatė, jog pirmos instancijos teismo nuosprendis būtų grįstas teisiamajame posėdyje neišnagrinėtais įrodymais. Pirmos instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiosios, liudytojų parodymais.
Kolegija, išnagrinėjusi bylą dėl apskųsto pirmos instancijos teismo nuosprendžio, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai paskyrė bausmę V. V.. Pirmosios instancijos teismas klaidingai nuosprendyje nurodė, jog V. V. skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, ir nepagrįstai paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę 3 mėnesiams, pritaikant LR BK 75 str. – atidedant bausmės vykdymą vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau, kaip 7 paroms ir per vieną mėnesį atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą. Teisėjų kolegija sprendžia, jog V. V. bausmė keistina. LR BK 55 str. nustatyta, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. V. V. yra teisiamas pirmą kartą, jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, dėl to, jam skiriama bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., BPK 328 str. 2 p.,
nusprendžia:
Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. vasario 23 d. nuosprendį pakeisti.
V. V. paskirtą laisvės atėmimo bausmę trims mėnesiams, pritaikant bausmės vykdymo atidėjimą vieneriems metams, įpareigojant be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir per vieną mėnesį atlyginti nukentėjusiajai turtinę žalą, pakeisti laisvės apribojimo bausme vieneriems metams.
Nustatyti V. V. įpareigojimą per vieną mėnesį atlyginti nusikalstama veika B. P. padarytą turtinę žalą 40 Lt ir neturtinę žalą 500 Lt.