Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. B., jos atstovei advokatei Giedrei Leškevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. B., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1989-05-21, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2014-09-08 apie 16.20 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodama automobilį TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir parkuodamasi, nepaliko tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį FORD COUGAR, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadindama abu automobilius. G. B. iš įvykio vietos pasišalino pažeisdama KET reikalavimus. Savo veika ji pažeidė KET 9, 132 ir 234 punktų reikalavimus ir todėl traukiama administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiama G. B. kalta iš esmės prisipažino ir paaiškino, kad apie 16.30 val. atvažiavo į sporto centrą ir bandė įvažiuoti į automobilio stovėjimo vietą. Buvo labai siaura, negalėjo įvažiuoti, todėl savo automobilio priekiu kliudė automobilį FORD COUGAR. Savo automobilį pasistatė kitoje vietoje. Nematė, kad būtų apgadinusi tą kitą automobilį, tačiau vis tiek laukė nukentėjusiojo. Turėjo būti iš dešinės pusės šono apgadinimai to automobilio, bet jokių apgadinimų nebuvo. Tuo metu toje vietoje buvo liudytojas, kuris matė įvykį. Jis paminėjo, kad jai reikia arba laukti nukentėjusiojo, arba kviesti policiją. Kadangi norėjo susitarti gražiuoju, bandė laukti. Laukė apie valandą laiko, nesulaukė ir nuėjo į sporto klubą. Jai pirmą kartą toks įvykis atsitiko, buvo šoko būsenoje ir palikti raštelį FORD vairuotojui nepagalvojo, tuo metu visiškai nepagalvojo apie pasekmes. Iš (duomenys neskelbtini) aikštelės visai išvažiavo po 19 val. Liudytojas matė ją įvažiuojant į aikštelę ir matė, kaip kliudė stovintį automobilį, patarė arba laukti vairuotojo, arba skambinti į policiją ir pats įėjo į klubą. Ar jis matė, kaip pasistatė kitoje vietoje mašiną, nežino.

G. B. kaltė padarius abu jai inkriminuojamus pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., yra įrodyta jos pačios paaiškinimais posėdžio metu, ATP protokolu (b.l. 2), įvykių registracijos žurnalo išrašu (b.l. 3), tarnybiniu pranešimu (b.l. 4), eismo įvykio schema (b.l. 5-6), R. T. ir D. S. rašytiniais paaiškinimais (b.l. 7-8), liudytojo pateikta nuotrauka (b.l. 11), fotolentele (b.l. 12-13) ir kita rašytine bylos medžiaga. G. B. teigia, kad jokio apgadinimo ant FORD automobilio nepastebėjo, tačiau kaip matyti iš įvykio vietoje padarytos nuotraukos (b.l. 11), automobilio FORD apgadinimai yra aiškiai matomi ir gerai pastebimi. G. B. aiškina, kad laukė apgadinto automobilio savininko apie valandą laiko, bet nesulaukė, policijos nekvietė, nes norėjo susitarti gražiuoju. Būdama transporto priemonės vairuotoja ir elgdamasi apdairiai ir rūpestingai, pajutusi savo vairuojamo automobilio kontaktą su kita transporto priemone, ji privalėjo pasilikti įvykio vietoje ir, sulaukusi kitos transporto priemonės vairuotojo, užpildyti deklaracijas arba, nelaukiant kito vairuotojo, iškviesti policijos pareigūnus, arba bent jau palikti apgadintos transporto priemonės savininkui savo kontaktus, tačiau ji to nepadarė ir iš įvykio vietos pasišalino, pažeisdama KET reikalavimus. Tokiu būdu jos veika tinkamai kvalifikuota pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., kaltė pažeidimų padarymų įrodyta ir jis baustinas.

G. B. atsakomybę lengvina tai, kad prisipažino padariusi pažeidimus ir gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą. Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-10-02, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į pažeidėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad galiojančių nuobaudų neturi, administracine tvarka bausta tik 1 kartą 2012 metais; į padarytų pažeidimų pobūdį ir pasekmes – FORD COUGAR apgadinimai labai nežymūs ir mažareikšmiški; G. B. tam tikrą laiką laukė apgadinto automobili savininko, tik po to pasišalino. Įvertinus visas paminėtas aplinkybes, konstatuotina, kad būtų neproporcinga padarytai žalai ir pažeidimui bei neteisinga už tokią veiką skirti G. B. nuobaudą LR ATPK 130 str. 1 d. sankcijos ribose. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas laiko šį atvejį išimtinu ir todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais, G. B. atžvilgiu taikytinas LR ATPK 30¹ str. ir skirtina mažesnė bauda, nei LR ATPK 130 str. 1 d. straipsnio sankcijoje numatyta minimali su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu laikotarpiui, trumpesniam negu sankcijoje numatytas minimalus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 24 str., 30 str., 30¹ str., 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teisėja

nutarė:

Pripažinti G. B., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1989-05-21, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kalta įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir paskirti jai administracinę nuobaudą – 100 Lt (vieno šimto litų) baudą.

Pripažinti G. B., a.k (duomenys neskelbtini) gim. 1989-05-21, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., dekl. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kalta įvykdžius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., ir pritaikius jos atžvilgiu LR ATPK 30¹ straipsnį, paskirti jai administracinę nuobaudą – 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių.

Paskirtas nuobaudas subendrinti ir galutinę skirti - 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 (dvylikai) mėnesių (LR ATPK 33 str.).

Išaiškinti, kad baudą pažeidėja turi sumokėti ne vėliau per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jai įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 6030, arba į banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 6030, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos (LR ATPK 313 str.).

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.