Utenos apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos A. S. motinai F. Š. (mirusi (duomenys neskelbtini)) įgyjamosios senaties pagrindu nuosavybės teisėmis priklauso ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad ji priėmė savo motinos F. S. (buvusi pavardė – S.), gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), palikimą. Pagal paveldėjimo pagal įstatymą ir testamentą liudijimus pareiškėja paveldėjo dalį žemės sklypo, dalį gyvenamojo namo, dalį kiemo statinių ir ūkinį pastatą, esančių (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)). Palikimo priėmimo metu, paaiškėjo aplinkybė, jog pareiškėjos motinai F. S. priklausiusiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), yra valstybės įmonėje (toliau – VĮ) Registrų centras neįregistruotas ūkinis pastatas. Pagal matininko Tado Varankos parengtą Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, minėtas ūkinis pastatas pažymėtas plane Nr. 411/ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šio ūkinio pastato statybos pradžios ir pabaigos metai – 1963 (toliau – Ūkinis pastatas). Aplinkybė, kad Ūkinis pastatas nėra įregistruotas VĮ Registrų centre iki palikimo priėmimo momento pareiškėjai nebuvo žinoma. Valstybinė architektūros-statybos kontrolės inspekcija Leidimo darbams vykdyti Nr. 98/54 (toliau – Leidimas) 2 punktu patvirtino pareiškėjos motinai F. S. ūkio pastato technikinį projektą. Siekdama tinkamai įteisinti Ūkinio pastato teisinę registraciją pareiškėja 2020-07-07 kreipėsi su prašymu į Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialą dėl dokumentų, susijusių su Ūkiniu pastatu, pateikimo. Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialas 2020-07-15 raštu Nr. (8.12) V5-1363 „Dėl dokumentų pateikimo“ informavo, kad leidimo statybai, sprendimo (-ų) ar kitų dokumentų dėl Ūkinio pastato nerasta. Šiuo raštu taip pat buvau informuota apie tai, jog 1960 m. vykdomojo komiteto posėdžio protokolų su priedais byloje rastas 1960-02-29 sprendimas Nr. 16 „Dėl piliečių pareiškimų, skundų išžiūrėjimo“, kurio 1-ame punkte įrašyta: „Išskirti Zarasų miesto gyventojams statybinių medžiagų individualinių gyvenamų namų statybai bei remontui pagal priedėlį Nr. 1. Taip pat minėtame rašte pažymėta, jog prie šio sprendimo esančiame priedėlyje Nr. 1 „Išskirtos piliečiams statybinės medžiagos sąrašas“ Eil. Nr. 68 įrašyta: grafoje „Pavardė, vardas, tėvo vardas“ – „S. J., K.“, grafoje „Gyvenamoji vieta“ – „(duomenys neskelbtini)“, grafoje „Išskirta cemento kg.“ - „300 kg.“. Kitų duomenų, apie Ūkinio pastato įteisinimą, nenustačiusi, 2020-08-26 pareiškėja su prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centrą dėl Ūkinio pastato įregistravimo. VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Utenos skyrius 2020-09-08 sprendimu Nr. NSPR5-2054 (14.4 E) pareiškėjos prašymą atmetė tuo pagrindu, jog pareiškėja nepateikė dokumento, patvirtinančio teisę paduoti prašymą dėl nekilnojamojo daikto įregistravimo. Pareiškėjos motina F. S., Ūkiniu pastatu naudojosi, jį prižiūrėjo bei rūpinosi nuo jo pastatymo dienos, t. y. daugiau nei 10 metų. F. S. naudojosi ir valdė Ūkinį pastatą, turėjo Leidimą jį statyti. Nors Leidime nenurodyta, jog jis išduotas būtent Ūkinio pastato statybai, tačiau vien tai nesudaro pagrindo pripažinti, kad F. S. neturėjo daiktinių teisių į jį. Dėl susiklosčiusios situacijos, pareiškėja negali įregistruoti savo motinos F. S. nuosavybės teisės į Ūkinį pastatą, o tuo pačiu ir paveldėti pagal įstatymą jai priklausantį visą motinos palikimą. Pareiškėjos motina nuo pat Ūkinio pastato įsigijimo naudojosi įsitikinusi, kad daugiau niekas neturi teisių į jį, kurį pareiškėjos motina valdė. Be to, pareiškėjai niekada nebuvo žinomas joks kitas asmuo, kuris galėtų turėti teisių į Ūkinį pastatą. Pareiškėjos motina niekuomet iš jokių asmenų nebuvo gavusi pretenzijų dėl Ūkinio pastato naudojimo, valdymo. Jokio subjekto nuosavybės teisė, jokie juridiniai faktai Ūkinio pastato atžvilgiu nebuvo registruoti. Pareiškėjos motina Ūkinį pastatą valdė teisėtai, naudojosi atvirai, žinant kaimynams, nepažeisdama jokių teisės aktų. Kaimynams žinant, kad pareiškėjos motina valdė Ūkinį pastatą, akivaizdu, kad pareiškėja jį valdė atvirai. Joks subjektas pareiškėjos motinos Ūkinio pastato valdymo laikotarpiu ir iki dabar niekada nereiškė pretenzijų dėl esą neteisėto Ūkinio pastato valdymo. Pareiškėjos motina Ūkinį pastatą valdė kaip rūpestinga šeimininkė, jį prižiūrėjo ir valdė ne mažiau kaip 10 metų. Taip pat nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Ūkinio pastato statyba vyko nesilaikant teisės aktų reikalavimų.