Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-11-15 · Administracinė byla Nr. AS-442-703-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-15
Bylos Nr.
AS-442-703-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Skirgailė Žalimienė (pirm.), Stasys Gagys, Dainius Raižys (pran.)
Atsakovas
valstybės įmonės Registrų centro
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „SSPC-Technika“
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Serfas“, akcinei bendrovei SEB bankui, valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui
Administracinė byla Nr. AS442 - 703/2010Procesinio sprendimo kategorija 67. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo valstybės įmonės Registrų centro atskirąjį skundą dėl dalies Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SSPC-Technika“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui, dalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Serfas“, akcinei bendrovei SEB bankui, valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. 184 nusprendė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2010 m. birželio 21 d. sprendimą, kuriuo buvo tenkinti UAB „SSPC-Technika“ 2010 m. birželio 10 d. ir 2010 m. birželio 18 d. prašymai išregistruoti UAB „Serfas“ nuosavybės teisę į geležinkelio privažiavimo kelią (unikalus Nr. 1999-8016-6014), esantį Technikos g. 7C, Kaune, ir priimti naują sprendimą: UAB „SSPC-Technika“ 2010 m. birželio 10 d. ir 2010 m. birželio 18 d. prašymų išregistruoti UAB „Serfas“ nuosavybės teisę į geležinkelio privažiavimo kelią (unikalus Nr. 1999-8016-6014), esantį Technikos g. 7C, Kaune, netenkinti, nes nepateikti dokumentai, patvirtinantys, kad UAB „Serfas“ nuosavybės teisė į šį statinį pasibaigė arba kad dokumentai, kurių pagrindu įregistruota UAB „Serfas“ nuosavybės teisė, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikinti, pripažinti neteisėtais ar kitokiu būdu netekusiais galios.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 184.

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. 184 galiojimą, kol įsiteisės teismo sprendimas šioje administracinėje byloje.

Pareiškėjas nurodė, kad, priėmus valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 184, vėl yra įregistruota UAB „Serfas“ nuosavybės teisė į geležinkelio privažiavimo kelią. Tokiu būdu UAB „Serfas“ gali parduoti ar kitokiu būdu perleisti geležinkelio privažiavimo kelią kitiems asmenims, kurie taptų sąžiningais įgijėjais. Teismui patenkinus pareiškėjo skundą ir panaikinus valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 184, teismo sprendimo bus negalima įvykdyti, jei nekilnojamasis turtas bus perleistas kitiems asmenims. Netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nestabdant ginčijamo sprendimo galiojimo, pareiškėjui gali būti padaryta žala.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė bei nustatė patvarkymus dėl pasirengimo bylos nagrinėjimui. Teismas taip pat nutarė netaikyti pareiškėjo nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės ir išaiškinti, kad valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. 184 nėra įsiteisėjęs ir negali būti vykdomas.

Teismas, spręsdamas reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, nurodė, kad, pareiškėjui apskundus valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 184 teismui, šis sprendimas neįsiteisėjo ir negali būti vykdomas, kol teismas priims sprendimą. Ginčijamo valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo galiojimo sustabdymas būtų perteklinė priemonė reikalavimui užtikrinti, nes šis sprendimas neįsiteisėjo ir negali būti vykdomas.

III.

Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalį, kuria išaiškinta, kad valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. 184 nėra įsiteisėjęs ir negali būti vykdomas.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau - Nekilnojamojo turto registro nuostatai) 42 punktas nustato, kad, Centriniam registratoriui panaikinus teritorinio registratoriaus atsisakymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises į jį ar pakeitus teritorinio registratoriaus sprendimą, teritorinio registratoriaus darbuotojai nedelsdami įvykdo Centrinio registratoriaus reikalavimus ir atlieka prašyme nurodytus darbus. Nagrinėjamu atveju, valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai priėmus 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 184, teritorinis registratorius 2010 m. rugpjūčio 30 d. įvykdė Centrinio registratoriaus reikalavimus ir atliko atitinkamus darbus. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarties priėmimo metu valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2010 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas Nr. 184 jau buvo įvykdytas, o teismo išaiškinimas prieštarauja Nekilnojamojo turto registro nuostatų 42 punktui. Atsakovas taip pat paaiškina, kad skundžiamos teismo nutarties nuorašą jis gavo tik 2010 m. spalio 14 d., todėl atskirąjį skundą 2010 m. spalio 20 d. paduoda nepraleisdamas atskirojo skundo padavimo termino.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas su atskiruoju skundu sutinka.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Serfas“ su atskiruoju skundu sutinka.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo apeliacinį procesą pagal atskirąjį skundą nutraukti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nuorašas atsakovui buvo įteiktas 2010 m. spalio 1 d., o ne 2010 m. spalio 14 d., kaip nurodo atsakovas. Šios nutarties nuorašą pareiškėjas 2010 m. spalio 1 d. pateikė valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui. Skaičiuojant nuo 2010 m. spalio 1 d., atsakovas praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo 149 straipsnio 3 dalyje numatytą septynių dienų atskirojo skundo padavimo terminą, todėl apeliacinis procesas šiuo atveju turi būti nutrauktas. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad apeliacinis procesas turi būti nutrauktas ir dėl to, jog atsakovo atskirojo skundo objektas šiuo atveju yra ne pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinė dalis, o tik šios nutarties motyvai. Tuo tarpu atskirojo skundo objektas negali būti nutarties motyvai, jeigu neprašoma keisti ar panaikinti nutarties rezoliucinę dalį.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo išvada, kad, apskundus teismui Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą, toks sprendimas neįsiteisėja ir negali būti vykdomas, bei skundžiamoje nutartyje pateiktas atitinkamas išaiškinimas yra nepagrįsti. Nei Nekilnojamojo turto registro įstatymas, nei Nekilnojamojo turto registro nuostatai nenumato, kad Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo apskundimas teismui savaime darytų kokią nors įtaką tokio sprendimo galiojimui. Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimo galiojimas ir atitinkamai vykdymas galėtų būti sustabdyti tik tokiu atveju, jeigu teismas konkrečiu procesiniu sprendimu pritaikytų atitinkamą reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Nepaisant minėtų trūkumų, pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas netaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės pagal pareiškėjo prašymą yra iš esmės teisėtas. Tačiau toks procesinis sprendimas turi būti pagrindžiamas kitokiais motyvais, kuriuos toliau šioje nutartyje ir pateikia apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Taip pat toks procesinis sprendimas teismo nutarties rezoliucinėje dalyje turi būti kitaip suformuluojamas.

Pareiškėjas šioje byloje prašoma taikyti reikalavimo užtikrinimo priemone iš esmės siekia užkirsti kelią trečiajam suinteresuotam asmeniui UAB „Serfas“ perleisti ginčijamame Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendime nurodytą nekilnojamąjį turtą. Tačiau, pagal bylos duomenis, Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. nutartimi kitoje byloje yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir šis nekilnojamasis turtas yra areštuotas, be kita ko, uždraudžiant UAB „Serfas“ šį nekilnojamąjį turtą perleisti kitiems asmenims (b. l. 111-112). Todėl pareiškėjo prašyme dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nurodyta grėsmė teismo sprendimo šioje administracinėje byloje įvykdymui neegzistuoja, dėl ko nėra pagrindo tenkinti šį prašymą ir jis turi būti atmestas. (Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 1 dalis).

Dėl išdėstytų argumentų pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pakeičiama.

Atsakydama į pareiškėjo atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytus argumentus dėl apeliacinio proceso nutraukimo, teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės įmonė Registrų centras ir valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialas šioje administracinėje byloje dalyvauja kaip atskiri proceso dalyviai bei atskiri viešojo administravimo subjektai (Centrinis registratorius ir teritorinis registratorius). Tuo tarpu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nuorašo įteikimas vienam iš proceso dalyvių savaime nereiškia, jog nuorašą gavo ir kitas proceso dalyvis. Todėl, nesant papildomų duomenų, konkrečiai patvirtinančių, kad atsakovas valstybės įmonė Registrų centras (Centrinis registratorius) taip pat gavo skundžiamos teismo nutarties nuorašą 2010 m. spalio 1 d., vien tik teismo nutarties nuorašo pateikimas valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui (teritoriniam registratoriui) neįrodo, jog skundžiamos teismo nutarties nuorašas atsakovui buvo įteiktas 2010 m. spalio 1 d. ir jog atsakovas praleido atskirojo skundo padavimo terminą.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad atsakovo atskirojo skundo objektas yra tinkamas, nes pagal šį atskirąjį skundą būtent ir yra pakeičiama pirmosios instancijos teismo nutartis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 22 d. nutarties dalį, kuria teismas sprendė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, pakeisti ir šios nutarties rezoliucinėje dalyje procesinį sprendimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės išdėstyti taip:

„Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SSPC-Technika“ prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo atmesti.“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys Dainius Raižys Skirgailė Žalimienė