Kauno apygardos teismo nutartis

2010-12-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-82-175-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-12-17
Bylos Nr.
1A-82-175-2010
Teisminio proceso Nr.
80-1-00028-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algerdas Urbšys (pirm.), Algirdas Jaliniauskas, Jurgis Kiškis
Nuteistasis
G. B.
Nukentėjusysis
A. M., D., D. J., V. V., A.
Advokatai
Antanas Danielius, Vita Neverauskaitė

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-82-175/2010

Teisėjas Audrius Grauželis (Proceso Nr. 80-1-00028-2007)
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.4.6.3.4.; 2.4.7.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 17 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, Rūtai Baltušninkaitei, Audronei Stankevičiūtei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam G. B., jo gynėjai advokatei Vitai Neverauskaitei, nukentėjusiesiems A. M., D. J., V. V., atstovams advokatams Antanui Danieliui, Laimai Razvickienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B., nukentėjusiųjų A. M., D. J., V. V. apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 11 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 281 str. 5 d. laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams. Pritaikius LR BK 75 str. 1 d., 2 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams bei įpareigojant G. B. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. M. padarytą turtinę 10364,04 Lt žalą, ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš G. B. priteista 10364,04 Lt A. M. turtinei žalai atlyginti bei D. J. ir V. V. kiekvienai po 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. nuteistas už tai, kad 2007 m. birželio 2 d. apie 20 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), kelyje (duomenys neskelbtini) 94 km., vairuodamas jam priklausantį automobilį Mazda 626, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė kelių eismo taisyklių 53 p., 199 p. reikalavimus (galiojo iki 2008-04-09), tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sankryžoje su šalutiniu keliu, sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi M. J. vairuojamam motociklui Kawasaki ZXR750, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su kuriuo susidūrus, eismo įvykio metu nuo patirtų sužalojimų žuvo motociklo vairuotojas M. J., o motociklo keleivė S. M. nuo patirtų sužalojimų mirė 2007-06-03 VŠĮ Prienų ligoninės reanimacijos skyriuje.

Šalies argumentai

Nuteistasis G. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2009-11-11 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį bei civilinius ieškinius byloje atmesti. Apelianto nuomone, nuosprendis priimtas netinkamai vertinant byloje esančius įrodymus, nepašalinus prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų ir netinkamai pritaikius materialinės teisės normas. Teismas nuosprendyje net nevertino, kokias kelių transporto eismo saugumo taisykles pažeidė G. B., kokias taisykles pažeidė kiti eismo dalyviai ir kiek šie pažeidimai yra priežastiniame ryšyje su eismo įvykio pasekmėmis. G. B. kaltinamas pažeidęs KET 53 ir 199 punktus. Įrodymai, ar G. B. vairuojamas automobilis kirto ar ne ašinę kelio liniją, yra prieštaringi: fotolentelėse teisiamojo automobilis beveik ant ašinės linijos, eismo įvykio schemoje po įvykio smarkiai kirtęs ašinę liniją. Liudytojų parodymai, kurie tiesiogiai matė eismo įvykį: L. E. (b.l. 13) paaiškino, kad „automobilis Mazda stovėjo 30 laipsnių kampu, savo juostoje", „punktyrinę kelio liniją automobilis Mazda tikrai nebuvo kirtęs", S. K. (b.l. 137), "Tikrai savo juostoje stovėjo automobilis Mazda", E. Z. (b.l. 138), "Mazda buvo savo pusėje, kol aš buvau už jos". Tiek liudytojų parodymai, tiek fotolentelių medžiaga neatitinka byloje padarytoms specialistų išvadoms dėl susidūrimo vietos, kad motociklas ir automobilis susidūrė važiuojamosios kelio dalies dešinėje pusėje, žiūrint Prienų kryptimi.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas neatsižvelgė į tai, kad tiek specialisto išvadą, tiek ekspertizės aktą atliko tas pats asmuo, į eksperto nedidelį darbo stažą bei padarytus aiškius netikslumus atliekant specialius skaičiavimus. Kaip antai: į skaičiavimo formules įrašyti klaidingas keleivės kūno nuotolis nuo galimos susidūrimo vietos, įrašytas atstumas 42,2 m., tačiau 2007-06-02 Eismo įvykio plane šis atstumas daug didesnis (apie 60 m). Nuo į formules, modelius, įvestų skaičių tiesiogiai priklauso ir išvados. Negalėdamas pašalinti šių prieštaravimų teismas turėjo skirti papildomą teismo ekspertizę.

Pirmos instancijos teismas visiškai nevertino kito eismo įvykio dalyvio M. J. KET pažeidimų ir jų priežastinio ryšio su įvykio padariniais. M. J. neturėjo teisės vairuoti motociklo, be to, ši transporto priemonė neturėjo techninio paso. Tuo M. J. pažeidė KET 59 ir 60 punktus. Iš LTAĮA „(duomenys neskelbtini)" pažymos (t. 1, b.l. 110) matyti, kad M. J. vairuotam motociklui Kawasaki atliekant techninę apžiūrą likus mėnesiui iki autoįvykio, buvo nustatyti dideli trūkumai: garso signalas, stovėjimo stabdžio svirtis, protektoriaus rašto gylis. Jei M. J. būtų laikęsis šių pagrindinių KET nuostatų ir nebūtų jų pažeidęs, eismo įvykio nebūtų. Be to, M. J. pažeidė kitus ne mažiau svarbius KET reikalavimus: 53 p. Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui; KET 64 p. Vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, KET 164 p. Vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, KET 172 p. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, taip pat pasirinkti saugų greitį, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, krovinio ir transporto priemonės ypatumus, jų būklę, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę. Iš byloje surinktų įrodymų motociklo greitis susidūrimo metu gerokai viršijo ne tik KET nustatytą leistiną greitį, bet ir tuo labiau reikalaujamą saugų greitį atsižvelgiant į visas subjektyvias aplinkybes. Specialistas išvadoje ir ekspertizės akte nurodo, kad M. J. nebūtų galėjęs išvengti susidūrimo, net jei būtų vairavęs motociklą leistinu 90 km/h greičiu, tačiau nei specialistas, nei teismas neatkreipė dėmesio, kad šis eismo dalyvis neturėjo reikiamo vairuotojo stažo ir privalėjo vairuoti maksimaliu 70 km/h greičiu, privalėjo atsižvelgti į savo nepatyrimą ir pasirinkti saugų greitį. Be to, KET 173 p. numato, kad jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Šių M. J. taisyklių nesilaikymas ir sukėlė eismo įvykį. Be to, eismo įvykio ekspertizės akte pateikiamos išvados yra tik prielaida teisinei išvadai.

Teismui pateikti įrodymai dėl oro sąlygų (t. 1, b.l. 172), liudytojo A. U. parodymai (t. 1, b.l. 83, 84, 133) duoda pagrindą išvadai, kad M. J. į veidą galėjo šviesti saulė, todėl vairuojamos transporto priemonės nesuvaldymą galėjo nulemti ir objektyvūs veiksniai, dėl kurių vairuotojas dar atidžiau turėjo rinktis saugų greitį. Dėl to, apelianto nuomone, šį eismo įvykį sąlygojo nukentėjusiojo M. J. nusikalstamas nerūpestingumas ir KET reikalavimų nesilaikymas, todėl G. B. veiksmuose nėra BK 281 str. 5 d. numatytos nusikaltimo sudėties.

Spręsdamas civilinių ieškinių klausimą, teismas neįskaitė draudimo išmokų į neturtinės žalos apimtį. Teismas neužklausė draudimo kompanijos (AB „Lietuvos draudimas") dėl žalos atlyginimo išmokėjimo nukentėjusiems asmenims.

Net jei G. B. būtų pripažintas kaltu dėl autoįvykio, šioje byloje daugiau nei pakanka įrodymų, kad žalos atsiradimą nulėmė M. J. didelis neatsargumas (nusikalstamas nerūpestingumas). Šių aplinkybių teismas visiškai nevertino ir nemotyvavo jų atmetimo. Pagal CK 6.282 str. 1 d., kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, - ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas.

Anot apelianto, teismas neatsižvelgė į G. B. sunkią materialinę padėtį. G. B. darbo užmokestis yra tik priskaičiuojamas, bet ne išmokamas. Nepilnametė duktė turi didelių sveikatos sutrikimų, dėl kurių šeima patiria būtinųjų papildomų išlaidų.

Teismas neteisingai pritaikė CK 6.284 str. 1 d., pagal kurį fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Šie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Civilinius ieškinius pareiškę asmenys nepriklauso šių asmenų kategorijai.

Šalies argumentai

Nukentėjusysis A. M. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2009-11-11 nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti kito rajono pirmosios instancijos teismui. Pasak apelianto, nuosprendis priimtas neištyrus, neišaiškinus visų bylos aplinkybių, teismas buvo šališkas. Apeliantas abejoja atliktų ekspertizių teisingumu, kadangi atliekant pakartotinę ekspertizę ekspertas motociklo „Kawasaki ZXR 750" greitį išvadoje nurodė beveik dvigubai didesnį. Eksperto išvada, kad automobilis „Mazda 626" įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, nėra kategoriška. Jis nurodo, kad toks eismo įvykio mechanizmas yra tikėtinas. Kad G. B. būtų išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą prieš į jo vairuojamą automobilį atsitrenkiant M. J. vairuojamam motociklui, nėra jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų. Ekspertas nepateikė aiškaus paskaičiavimo, kiek galėjo nurodytu greičiu važiavęs ir atsitrenkęs motociklas su dviem keleiviais nublokšti automobilį. Motociklas „Kawasaki ZXR 750", kurio svoris su dviem keleiviais buvo apie 364 kg, sudarė trečdalį automobilio svorio. Tad tokiu greičiu atsitrenkus į automobilį šis būtų pakankamai nublokštas net prarandant sąlytį su asfaltu, tačiau ekspertas teigia, kad sąlytis su žeme nebuvo prarastas, nors tam argumentų nepateikia. Teisme buvo nesvarstomas klausimas, kokia transporto priemonių padėtis buvo susidūrimo momentu. Prašyti paskirti dar vieną ekspertizę nebuvo galimybės dėl teismo užimtos pozicijos kuo greičiau baigti bylos nagrinėjimą.

Liudytojas A. U. teigė, kad niekas prieš jį nevažiavo išskyrus motociklą. Tačiau bylos nagrinėjimo metu teisme buvo gauta duomenų, kad į eismo įvykio vietą ta pačia kryptimi kaip ir atvažiavo M. J. vairuojamas motociklas, pirmas atvažiavo kitas asmuo. Nors šis asmuo jau miręs, tačiau savo įspūdžius jis buvo papasakojęs tėvui, bet teismas prašymą iškviesti šį liudytoją į teisiamąjį posėdį atmetė, tuo pažeisdamas įrodymų tyrimo tvarką, rungtyniškumo principą, ir toliau bylą nagrinėjo vienpusiškai, neobjektyviai. Dėl to teisėjui ir teismui buvo reiškiamas nušalinimas. Juolab, kad teisminio nagrinėjimo metu teismo salėje dalyvaudavo dvi kadencijas buvęs Prienų rajono meru G., kuris konsultuodavo nukentėjusiąją D. J.. Apelianto nuomone, šis asmuo savo dalyvavimu darė poveikį teismui.

Teisminio nagrinėjimo metu liko neatsakyta į klausimą, ar motociklo vairuotojui švietė į akis saulė ir jį akino ar ne. Liudytojas A. U. nurodė tuo metu važiavęs užsileidęs vairuotojo kabinoje viršuje esantį skydelį. Iš meteorologinės tarnybos yra gautos dvi viena kitai prieštaraujančios pažymos dėl saulės apšvietimo. Anot apelianto, jeigu saulė švietė į akis, tuomet motociklo vairuotojas apakintas saulės spindulių atsitrenkė į automobilį nepažeidusį kelio eismo taisyklių ir jį nubloškė. Motociklo stabdymo požymių neužfiksuota.

Visiškai neįvertintas faktas, kad motociklo vairuotojas neturėjo teisės vairuoti motociklą, t.y., kad jis nemokėjo reikiamai vairuoti motociklo, motociklas turėjo daug defektų, buvo techniškai netvarkingas. Teismas atsisakė tenkinti prašymą apklausti motociklo vairuotojo tėvą, kuris būtų pateikęs svarbių žinių apie motociklo būklę, vairuotojo asmenybę, charakterį, jo važiavimo manierą, įgūdžius.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas atsisakė tenkinti prašymą išreikalauti duomenis apie gan uždaros, mįslingos ir slaptos „gotų" organizacijos veiklą, kuriai priklausė motociklo vairuotojas. Nebuvo nustatinėjama kokie santykiai buvo motociklo vairuotojo ir keleivės prieš šią kelionę, ar tai negalėjo būti siekta savižudybės.

Teismas neįvertino dviejų liudytojų parodymų, pravažiavusių pro automobilį „Mazda" atsitrenkimo į jį momentu. Teismas nurodo, kad liudytojo S. K. parodymai nepagrįsti ir prieštarauja kitiems esantiems byloje įrodymams, tačiau kokiems nenurodo. Anot apelianto, jokių įrodymų, kad automobilis prieš į jį atsitrenkiant motociklui buvo įvažiavęs į priešingą eismo juostą, nėra.

Teismo šališkumą nagrinėjant šią bylą rodo ir tai, kad nuosprendyje bet kokie nepalankūs motociklo vairuotojui faktai yra beveik nenurodyti, o jeigu ir nurodyti tai labai aptakiai, atsargiai, lyg tai būtų nereikšmingi faktai ir neturėję jokios įtakos autoįvykiui kilti. Nuosprendyje net vengta nurodyti, kiek po atsitrenkimo nuskrido motociklo keleivė, kas išryškina motociklo greitį, kuris visaip bandomas mažinti, švelninti. Pagal autoįvykio pasekmes nepagrįstai nurodytas gan mažas motociklo greitis. Autoįvykio tyrimas buvo vienpusiškas, šališkas, buvo tiriami ir nagrinėjami tik vienos autotransporto priemonės, t.y. automobilio vairuotojo veiksmai, kas rodo išankstinę nuostatą apkaltinti automobilio vairuotoją, o motociklo vairuotoją pateikti teigiamai, visiškai neminint ir nevertinant jo padarytų pažeidimų.

Šalies argumentai

Nukentėjusioji D. J. apeliaciniu skundu prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2009-11-11 nuosprendį pakeisti, priteisiant jai iš kaltinamojo G. B. 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir visas jos bylinėjimosi išlaidas. Nukentėjusioji taip pat prašo prijungti prie baudžiamosios bylos TV3 laidos „Karas keliuose" vaizdo įrašą, jį peržiūrėti ir vertinti kaip daiktinį įrodymą. Šis daiktinis įrodymas, anot apeliantės, patvirtina tai, kad po tragiškos sūnaus žūties jai buvo padaryta dar viena moralinė žala - viešai televizijoje ji buvo apkaltinta nesąžiningumu ir spaudimo darymu ikiteisminiam tyrimui. Tai jai sukėlė ir paaštrino patirtą dvasinį skausmą, ją sukrėtė emociškai, kadangi be prokuroro ar tyrėjo leidimo buvo leista garsinti ikiteisminio tyrimo medžiagą, ją televizijoje komentuoti ir daryti savo išvadas, kaltinti jos sūnų, kurio veiksmų dar neįvertino teismas. Ji buvo viešai pažeminta, po laidos pablogėjo jos reputacija.

Nukentėjusioji mano, kad jos prašoma 100 000 Lt neturtinė žala yra pakankamai maža lyginant su teismų praktika tokio pobūdžio bylose, todėl turėtų būti tenkinama pilnai. Jos nuomone, vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios turi būti vertinamos, atsižvelgiant į patirto praradimo dydį, praradimo įtaką tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimos santykiams. Nukentėjusioji nurodo, kad prarado vienintelį sūnų, kuris šeimoje buvo dvasinis ramstis. Jis buvo labai pažangus ir perspektyvus gimnazijos, vėliau aukštosios mokyklos studentas, gabus matematikai ir muzikai. Nepaaiškinama teismo nuostata priteisti vienodas 30 000 Lt sumas ir jai, ir žuvusiosios Sandros motinai. Teismas nuosprendyje nemotyvuoja tokio savo sprendimo - sulyginimo abiejų neturtinių žalų, nors jos buvo prašomos priteisti skirtingų dydžių. Teismas, įvertindamas prašomą neturtinę žalą pinigais, turėjo vadovautis ne tik LR CK 6.250 str., bet ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojama teismų praktika.

Nukentėjusioji V. V. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Prienų rajono apylinkės teismo 2009-11-11 nuosprendį: priteisti iš kaltinamojo G. B. jos naudai 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė tvirtina, kad po nukentėjusiojo A. M. inicijuotos TV3 laidos „Karas keliuose", kurioje jis, kaltinamasis ir jo žmona viešai pagarsino ikiteisminio tyrimo duomenis, dar padidėjo dvasinis skausmas. Tačiau sprendžiant neturtinės žalos klausimą į tai nebuvo atsižvelgta. Nukentėjusioji nurodo, kad prarado dukrą, su kuria siejo stiprus dvasinis ryšys, po dukros netekties jai prasidėjo depresija, nemiga, ligos. Apeliantei nesuprantamas teismo sprendimas jai ir nukentėjusiajai D. J. priteisti vienodas 30 000 Lt pinigines sumas. Anot nukentėjusiosios, teismas nesivadovavo protingumo, teisingumo principu, suvienodindamas neturtines žalas be jokio motyvo, nors jos prašoma priteisti suma buvo 200 000 Lt, o D. J. tik 100 000 Lt.

Nukentėjusioji D. J. atsikirtime į nuteistojo G. B. apeliacinį skundą prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Anot nukentėjusiosios, kaltinamojo teiginiai, kad teismas nevertino, kokias kelių transporto eismo saugumo taisykles pažeidė G. B., kokias taisykles pažeidė kiti eismo dalyviai ir kiek šie pažeidimai yra priežastiniame ryšyje su eismo įvykio pasekmėmis, kad neišsiaiškino kirto kaltinamojo automobilis ašinę kelio liniją ar jos nekirto, yra neteisingi, prieštaraujantys byloje surinktiems įrodymams, teismo išanalizuotiems priimtame nuosprendyje. Teismas vadovavosi teismo ekspertų išvadomis, o ne eksperto M. Možaiko amžiumi, jo patirtimi ar kitomis savybėmis. Kaltinamasis ir jo gynėja ikiteisminio tyrimo metu ir baigus tyrimą jokių pretenzijų, priekaištų, esminių prašymų nebuvo pateikę, su surinkta ir siunčiama į teismą baudžiamosios bylos medžiaga yra sutikę, neprašę papildomų tyrimų, papildomų veiksmų atlikimo. Kaltinamasis neprašė teismo skirti papildomą autotechninę ekspertizę, nešalino „nepatyrusio" eksperto, neįvardino teismui kitų ekspertų, galinčių atlikti pakartotinę ekspertizę. Tai reiškia, kad, baigus įrodymų tyrimą, sutiko su jau atliktos ekspertizės išvadomis, o nepatenkintas jam paskirta bausme pareiškė priekaištus dėl nepilno įrodymų ištyrimo.

Nukentėjusioji nesutinka su kaltinamojo motyvais dėl jos žuvusio sūnaus neteisėtų veiksmų eismo įvykio metu. Nors jos sūnus būtų buvęs nubaustas už vairavimą be teisių, galbūt ir greičio viršijimą, tačiau ekspertų pasisakyta, kad kaltinamasis, važiuodamas pagrindiniu keliu, sukdamas į kairę nepraleido jos sūnaus vairuojamo motociklo, tad nėra skirtumo, ar jos sūnus turėjo vairuotojo pažymėjimą, ar turėjo 2 metų vairavimo stažą ar jo neturėjo, turėjo važiuoti 90 km/h ar 70 km/h greičiu. Nesuprantamas kaltinamojo teiginys: „teismas turėjo įvertinti tai, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, jog kiti eismo dalyviai nepažeis kelių eismo taisyklių ir nesukels pavojaus eismo saugumui". Kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę daug metų, turėdamas didelį vairuotojo patyrimą, nei karto nebaustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, neatliko vienintelio veiksmo - sukdamas į kairę neįsitikino visiškai, šimtu procentų, kad pagrindinis kelias yra laisvas ir jis turi galimybę saugiai, laisvai kirsti kelią, judėti į kairę kelio pusę.

Nukentėjusioji nurodo, kad LR BPK 110 str. suteikia jai teisę būti pripažinta civiline ieškove, reikalauti nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, ką ji ir darė. Ji neteko savo mylimo, pirmagimio sūnaus, kurio netektis jai yra su niekuo nesulyginama. Tad neturtinė žala 100 000 Lt yra menkavertė lyginant su netektimi. Niekuo nepagrįstas teiginys, kad teismas neatsižvelgė į jo prašymą sumažinti atlygintinos žalos dydį. Neturtinės žalos sumažinimas 70 000 Lt buvo kaltinamojo prašymo patenkinimas, o ne priešingai.

Be to, nukentėjusioji atsikirtime išreiškia alternatyvų prašymą: grąžinti apeliantui G. B. jo apeliacinį skundą, surašytą nesilaikant baudžiamojo proceso nustatytų reikalavimų, kadangi jame netiksliai nurodyti straipsniai, kuriais remdamasis apeliantas prašo patenkinti jo apeliacinį skundą. Apeliaciniame skunde nenurodyta Prienų rajono apylinkės teisme nagrinėta baudžiamoji byla, kurioje 2009-11-11 buvo priimtas nuosprendis; apeliantas skunde neteisingai nurodęs savo pavardę, neteisingai nurodytos liudininkės ir nukentėjusiosios pavardės.

Teismo posėdyje prokurorė, nukentėjusiosios V. V., D. J., jos atstovė prašo nuteistojo ir nukentėjusiojo A. M. apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusiųjų apeliacinius skundus tenkinti. Nuteistasis G. B. prašo jo apeliacinį skundą tenkinti, kitus apeliacinius skundus atmesti. Jo gynėja prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusiojo A. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, nukentėjusiųjų D. J. ir V. V. apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusysis A. M. ir jo atstovas prašo nukentėjusiojo ir nuteistojo apeliacinius skundus tenkinti, kitus apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. B. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nukentėjusiųjų A. M., D. J., V. V. apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl apeliacinių skundų argumentų, kuriais ginčijamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl įvykio aplinkybių ir įrodymų vertinimo

Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai ištyręs bei tinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas LR BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, pagrįstai pripažino G. B. kaltu padarius LR BK 281 str. 5 d. numatytą nusikalstamą veiką.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad G. B. pažeidė kelių eismo taisyklių 53 p., 199 p. reikalavimus, tai yra nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sankryžoje su šalutiniu keliu, sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi M. J. vairuojamam motociklui Kawasaki ZXR750. Teismas taip pat pripažino, kad kelių eismo taisykles pažeidė ir motociklo vairuotojas M. J., vairuodamas motociklą neturėdamas tam teisės ir viršydamas leistiną greitį. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad būtent G. B. padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su eismo įvykio, kurio metu žuvo du žmonės, kilimu. Tokias išvadas teismas padarė atsižvelgęs į specialisto išvadą, ekspertizės aktą, eksperto paaiškinimus, liudytojų parodymus. Teisėjų kolegija sutinka su tokiomis apylinkės teismo išvadomis.

Nuteistojo G. B. ir nukentėjusiojo A. M. apeliaciniuose skunduose ginčijama aplinkybė, kad G. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 199 punkto reikalavimus ir teigiama, kad G. B. vairuojamas automobilis nebuvo kirtęs kelio ašinės linijos ir nepastojo kelio M. J. vairuojamam motociklui. Teigiama, kad būtent dėl M. J. padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų kilo eismo įvykis. Tad šioje byloje pirmiausia reikia nustatyti, ar G. B. buvo kirtęs kelio ašinę liniją ar ne, kurioje kelio dalies vietoje kilo eismo įvykis. Įrodymai šioje dalyje yra prieštaringi. Kaltinamasis G. B. ir kartu vykusi jo žmona B.M. B. tvirtino, kad G. B. nebuvo kirtęs kelio ašinės linijos. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, liudytojas L. E. parodė, kad paties eismo įvykio momento nematė, jis tik nurodė, kad jam važiuojant (duomenys neskelbtini) alėja, jį gražiai aplenkė motociklas ir po to motociklas grįžo į savo eismo juostą. Motociklas važiavo apie 120 km/h greičiu. Liudytojas A. U. negalėjo kategoriškai patvirtinti, kad automobilis Mazda eismo įvykio metu buvo kirtęs kelio ašinę liniją, tačiau nurodė, kad aplenkęs liudytojo vairuojamą automobilį motociklininkas grįžo į savo eismo juostą, ir šiam nutolus apie 300 metrų, jis pamatė motociklo stabdžius ir dūmus. Daugiau automobilių tarp jo vairuojamo automobilio ir motociklo nebuvo, o susidūrimas įvyko ties sankryža. Motociklas važiavo apie 120 km/h greičiu. Liudytojai S. K. ir E. Z. taip pat nei patvirtino, nei paneigė aplinkybę, kad automobilis Mazda kirto ašinę kelio liniją. Liudytojas E. Z. tvirtino, kad kol jis buvo už Mazdos, ši buvo savo eismo juostoje, o kai jis lenkė Mazdą, buvo jos šone, negali pasakyti, kur ji buvo. Liudytojas S. K. teigė, kad prasilenkiant Mazda stovėjo prie posūkio į kapus savo juostoje. Tačiau pats kaltinamasis pripažino, kad jo vairuojamas automobilis po truputį judėjo. Tad liudytojo S. K. parodymai šiuo atveju neatitinka net paties kaltinamojo parodymų. O be to reikia atsižvelgti ir į tai, kad lenkiant G. B. automobilį, S. K. sėdėjo E. Z. vairuojamo automobilio keleivio vietoje, tad neatmetama tikimybė, jog jis galėjo ir nepastebėti, kokioje padėtyje tuo metu G. B. vairuojamas automobilis.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir atliekant įrodymų tyrimą, buvo apklausti liudytojai A. S., P. L., O. K., K. J.. Liudytojas K. J. negalėjo nurodyti jokių reikšmingų bylai aplinkybių. Liudytojas A. S. parodė, kad 2007 m. birželio mėn. apie 20 val. jis važiavo link Birštono. Priekyje važiavo balta mašina, o prieš šią Mazda, kuri rodė posūkį link kapinių. Pilka mašina pralenkė Mazdą iš dešinės pusės, o tada buvo smūgis ir jis pamatė Mazdą jau už linijos, o motociklą griovyje. Paties susidūrimo momento jis nematė. Mazda rodydama posūkį šiek tiek judėjo, bet dar nebuvo pervažiavusi ištisinės linijos. Liudytojas tvirtino, kad Mazda nekirto ašinės linijos, nes jeigu būtų kirtusi, tai nebūtų reikėję norint ją aplenkti žvyrkeliu apvažiuoti iš dešinės. Liudytojas patvirtino, kad byloje esančiuose nuotraukose ten, kur stovi mašina, ten ir susidūrimas įvyko. Liudytojas O. K. parodė, kad 2007 m. su draugu važiavo link Prienų, priekyje važiavo dar viena mašina. Bevažiuojant juos dideliu 180-200 km/h greičiu aplenkė motociklas. Motociklas taip pat aplenkė priekyje važiavusią mašiną ir nespėjęs grįžti į savo juostą, trenkėsi į priekyje buvusį automobilį, kuris rengėsi sukti į kapines. Mazda nekirto ašinės linijos. Liudytojas P. L. parodė, kad gyvena šalia tos vietos, kur buvo eismo įvykis. Išgirdęs garsą, jis atėjo ir fotografavo įvykio vietą. Paties eismo įvykio momento liudytojas nematė. Liudytojas parodė, kad byloje esančiose nuotraukose vaizdai iš įvykio užfiksuoti teisingai. Mazdos priekiniai ratai buvo užkirsti, nepasukami, pagal automobilį tiesiai užsifiksavę. Automobilis Mazda buvo užmestas nuo smūgio. Liudytojo nuomone, jis dar sankryžos nebuvo privažiavęs normaliai, kai įvyko susidūrimas.

Vertinant visų tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų parodymus, negalima padaryti kategoriškos išvados, kad kaltimasis G. B. nebuvo kirtęs kelio ašinės linijos, ir kad M. J. įvažiavo į priepriešinę eismo juostą lenkdamas kitus automobilius, kaip kad nurodoma apeliaciniuose skunduose. Liudytojai O. K., P. L., A. S. apklausti praėjus daugiau nei trims metams po autoįvykio. Liudytojas P. L. paties eismo įvykio tiesiogiai nematė, tik po to atėjo į eismo įvykio vietą. Liudytojai A. S., S. K., E. Z. važiavo iš paskos Mazda automobilio. Šie liudytojai paties susidūrimo momento nematė. Todėl jų tvirtinimas, kad Mazda automobilis nebuvo kirtęs ašinės kelio linijos, vertinamas kritiškai. Liudytojas O. K. parodė, kad jį aplenkęs motociklas nespėjo grįžti į savo eismo juostą ir trenkėsi į sukti norėjusį automobilį. Šio liudytojo parodymai visiškai prieštarauja nuosekliems liudytojo A. U., važiavusio ta pačia kryptimi, kaip ir O. K. parodymams, kuris aiškino, kad motociklininkas jį aplenkė tvarkingai ir grįžo į savo eismo juostą. Tarp jo ir motociklo kitų automobilių nebuvo. Po to, kai motociklas jį aplenkė, jis pamatė stabdžių šviesas ir dūmus. O. K. parodymai taip pat prieštarauja liudytojo L. E. parodymams. L. E., taip pat kaip ir A. U. nurodė, kad motociklas važiavo apie 120 km/h greičiu, tuo tarpu O. K. nurodė beveik dvigubai didesnį motociklo greitį (180-200 km/h). Be to, ir ekspertizės akte nurodytas motociklo greitis yra daug artimesnis liudytojų A. U., L. E. nurodytam motociklo greičiui. Šios aplinkybės leidžia abejoti liudytojo O. K. parodymų patikimumu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinant liudytojų parodymus, reikia atsižvelgti į liudytojų parodymų subjektyvųjį aspektą, suvokiant autoįvykio kaip objektyviosios tikrovės reiškinio ypatumus. Objektyviosios tikrovės reiškiniai žmogaus atmintyje fiksuojami per sąmonės psichinius procesus, todėl kiekvienu atveju individo padarytos išvados yra nulemtos ne tik individualių tikrovės suvokimo psichologinių veiksnių, bet ir konkrečių aplinkybių, kuriomis vyko autoįvykio mechanizmo ir jo atskirų detalių fiksavimas. Vertinant liudytojų parodymus, reikia atsižvelgti į tai, kad jie patys važiavo transporto priemonėse (judėjo), dėmesys galimai buvo sukoncentruotas ne į sukantį automobilį, o į kelią, viskas įvyko per labai trumpą laiko atkarpą — kelias sekundes, įvykis liudytojams buvo netikėtas, sukėlė jiems tam tikrą emocinį sukrėtimą. Įvykio aplinkybių vaizdas laikui bėgant žmogaus atmintyje kinta priklausomai nuo naujos informacijos gavimo ir apdorojimo bei kitų aplinkybių. Šis eismo įvykis buvo plačiai aptarinėjamas. Apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojai neslėpė, kad mieste buvo kalbama apie šį įvykį. Be to, apie tai buvo parodyta televizijos laida. Todėl liudytojų parodymai šios kategorijos bylose turi būti itin kruopščiai patikrinami bei gretinami su specialistų ir ekspertinių tyrimų duomenimis. Todėl norint nustatyti objektyvią tiesą, remiamasi byloje esančiais rašytiniais įrodymais: įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, ekspertizės aktu. Ekspertizių tyrimuose, modeliuojant autoįvykio mechanizmą, buvo remiamasi objektyviais autoįvykio vietoje užfiksuotais pėdsakais.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2007-12-04 specialisto išvadoje Nr. 11-1826 (07) nurodyta, kad iš užfiksuotų ir nuotraukose matomų sugadinimų seka, kad motociklas „Kawasaki ZXR 750“ priekine dalimi (ratu, šakėmis) kontaktavo su automobilio „Mazda 626“ frontalinės plokštumos viduriu. Eismo įvykio plane yra užfiksuota automobilio „Mazda 626“ priekinio dešinio rato 0,45 m ilgio skersinio slydimo žymė. Šios žymės pradžia nurodo automobilio „Mazda 626“ ir motociklo „Kawasaki ZXR 750“ susidūrimo vietą. Specialisto išvadoje konstatuota, kad motociklas „Kawasaki ZXR 750“ ir automobilis „Mazda 626“ susidūrė važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, žiūrint Prienų m. kryptimi, ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) kapines, t.y. apie 1,0 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešinio krašto, žiūrint Prienų m. kryptimi, ir apie 1,6 m atstumu nuo įvažiavimo į (duomenys neskelbtini) kapinių važiuojamosios dalies kairiojo krašto, žiūrint kapinių kryptimi. Automobilio „Mazda 626“ vairuotojo G. B. veiksmai, - sankryžoje su šalutiniu keliu, sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančiam ir prie jo artėjančiam motociklo vairuotojui M. J. bei sudarė jam kliūtį, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (t. 1, b.l. 47-51).

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kilus papildomiems klausimams, dėl automobilio ,,Mazda 626“, kurį vairavo G. B., ir motociklo „Kawasaki ZXR 750“, kurį vairavo M. J., susidūrimo, buvo nutarta atlikti autotechninę ekspertizę.

Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-12-04 ekspertizės akte Nr. 11-1888 (08) konstatuota, kad motociklas „Kawasaki ZXR 750“ ir automobilis „Mazad 626“ susidūrė važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, žiūrint Prienų m. kryptimi, ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) kapines. Tikėtinas toks eismo įvykio mechanizmas: motociklas „Kawasaki ZXR 750“, vairuojamas M. J., važiavo Prienų m. kryptimi apie 99 km/h greičiu. Tuo metu priešinga kryptimi nuo Prienų m. važiavo ir į kairę link (duomenys neskelbtini) kapinių suko automobilis „Mazda 626“, kurį vairavo G. B.. Automobiliui „Mazda 626“ įvažiavus į priešpriešinę eismo juostą ir judant apie 22 km/h greičiu, sankryžoje su šalutiniu keliu, jis susidūrė su apie 99 km/h greičiu atvažiuojančiu nuo Vilniaus m. pusės motociklu „Kawasaki ZXR 750“. Motociklas „Kawasaki ZXR 750“ priekine dalimi (ratu, šakėmis) kampu kontaktavo su automobilio „Mazda 626“ priekinės dalies viduriu, kai tarp transporto priemonių išilginių ašių buvo apie 30° kampas. Susidūrimo metu motociklas gylėjo į automobilio „Mazda 626“ priekinę dalį, nuo ko pastarasis automobilis slysdamas pasisuko prieš laikrodžio rodyklę ir po to transporto priemonės išsiskyrė. Automobilio „Mazda 626“ greitis prieš susidūrimą buvo apie 22 km/h. Automobilio priekinio dešinio rato pėdsakas nurodo, kad motociklui susidūrus su juo, automobilis slysdamas pasisuko prieš laikrodžio rodyklę ir nebuvo praradęs sąlyčio su žeme.

Taigi specialisto išvada ir ekspertizės aktas patvirtina, kad eismo įvykis visgi įvyko automobiliui „Mazda 626“ kirtus kelio ašinę liniją. Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas patvirtino savo išvadą, paaiškino, kad tokie rezultatai gauti atliekant modeliavimą. Padėtys buvo nustatytos pagal fotonuotraukas ir pagal sugadinimus. Smūgis tikrai nebuvo „kakta į kaktą“, buvo kampas pagal sugadinimus. Abejodami ekspertizės akto teisingumu apeliantai G. B. ir A. M. teigia, kad į formules buvo įrašytas mažesnis motociklo keleivės nukritimo atstumas. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, šis netikslumas nedaro ekspertizės akto niekiniu, juolab, kad specialisto išvadoje, ekspertizės akte konstatuota, kad susidūrimo vieta nustatyta pagal fotonuotraukas ir transporto priemonių sugadinimus. Tai patvirtino ir teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas. Įvertinus paminėtus duomenis, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 199 punkto reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, konstatavo, kad kelių eismo taisykles pažeidė tiek nuteistasis, tiek motociklo vairuotojas. Kadangi kelių eismo taisykles pažeidė abu eismo dalyviai: tiek G. B., tiek M. J., būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Konstatuojant priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių pasekmių, būtina nustatyti, kad kaltininko veika buvo ne tik būtina kilusių padarinių sąlyga, bet ir šių pasekmių priežastis, t.y. reiškinys, dėl kurio įvyksta kitas reiškinys. Eismo dalyvio veika, kuria padaromas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, autoavarijos priežastis yra tuo atveju, jeigu analogiškoje situacijoje laikantis taisyklių reikalavimų įvykis nebūtų įvykęs.

Ekspertizės akte konstatuota, kad automobilio „Mazda 626“ vairuotojo G. B. veiksmai, - sankryžoje su šalutiniu keliu, sukdamas į kairę, nedavė kelio priešinga kryptimi važiuojančiam ir prie jo artėjančiam motociklui „Kawasaki ZXR 750“, vairuojamam M. J., bei sudarė jam neišvengiamą kliūtį, - techniniu požiūriu sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Ekspertai konstatavo, kad nėra jokių objektyvių duomenų, kurie įgalintų teigti, kad motociklo „Kawasaki ZXR 750“ vairuotojo M. J. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį šio eismo įvykio kilimui. (t. 2, b. l. 63-70). Teismo posėdyje apklaustas ekspertas M. Možeiko patvirtino savo išvadą. (t. 2, b. l. 139-142).

Nors specialisto išvadoje ir ekspertizės akte yra nurodyti skirtingi motociklo „Kawasaki ZXR 750“ greičiai, tačiau tai paaiškinama tuo, kad teikiant specialisto išvadą nebuvo pateikti išsamūs bylos duomenys. Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas M. Možeiko paaiškino, kad surašant specialisto išvadą buvo gauta minimaliai duomenų. Nebuvo turima duomenų apie tai, ar Mazda prieš įvykį stovėjo, ar važiavo. Tad šie skirtumai nedaro šių įrodymų niekiniais ir neduoda pagrindo abejoti šių įrodymų patikimumu. Kadangi, nebuvo transporto priemonių slydimo pėdsakų, ekspertai negalėjo atsakyti, kokiu greičiu motociklas važiavo iki susidūrimo. Kolegija sprendžia, kad netikėti specialisto išvada ir autotechninės ekspertizės išvadomis bei teisiamajame posėdyje apklausto eksperto paaiškinimais nėra pagrindo, kadangi ekspertai yra būtent šios srities specialistai, turintys tinkamą išsilavinimą bei patirtį, kurie savo tyrimams atlikti naudoja atitinkamas aprobuotas metodikas. Be to, pažymima, kad tiek specialisto išvadoje, tiek ekspertizės akte konstatuota, kad techniniu požiūriu eismo įvykio kilimą sąlygojo automobilio „Mazda 626“ vairuotojo veiksmai – sukdamas į kairę nedavė kelio motociklininkui ir sudarė šiam neišvengiamą kliūtį. Tai, jog šių ekspertizių rezultatai yra nepalankūs kaltinamajam, nereiškia, kad šios išvados yra neobjektyvios ir nepakankamai tikslios bei turi būti atmestos kaip netinkami įrodymai.

Pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų S. K., M.B. B., L. E., A. Z. bei apeliacinės instancijos teisme apklaustų liudytojų A. S. ir O, K. parodymuose yra tam tikrų prieštaravimų, tačiau eismo įvykis yra užfiksuotas dokumentuose, kurie buvo pateikti ekspertams ir jie pritaikę specialias žinias bei įvertinę įvykio situaciją pateikė teismui išvadas, todėl nuteistojo nurodyti liudytojų parodymai, kad neva M. G. B. nebuvo kirtęs ašinės linijos, paneigia šiuos jų aiškinimus.

Tokiu būdu eksperto išvada patvirtina apylinkės teismo padarytą išvadą, jog ne motociklo vairuotojo M. J. veiksmai, o automobilio Mazda 626 vairuotojo G. B. veiksmai buvo pagrindinė sąlyga, dėl kurios kilo eismo įvykis, kurio metu susidūrė motociklas Kawasaki ZXR 750 ir automobilis Mazda 626, ir įvykio metu žuvo motociklo vairuotojas M. J. ir keleivė S. M.. Būtent G. B. sukdamas į kairę nedavė kelio M. J., sudarė šiam neišvengiamą kliūtį ir dėl to kilo eismo įvykis.

M. J. elgesys, prieštaraujantis Kelių eismo taisyklių reikalavimams, o būtent važiavimas viršijant leistiną greitį, taip pat buvo pasekmių atsiradimo sąlyga, nes negalima atmesti galimybės, kad tuo atveju, jeigu jis būtų laikęsis Kelių eismo taisyklių reikalavimų, autoavarijos pasekmės būtų kitokios. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad M. J. veiksmai, nors ir neatitikę Kelių eismo taisyklių reikalavimų, patys savaime nebūtų sukėlę kokių nors pasekmių, jeigu šių taisyklių nebūtų pažeidęs ir G. B., pagrindinė autoavarijos priežastis yra nuteistojo G. B. padaryti kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimai.

Byloje nėra duomenų, kad tai, jog M. J. vairavo motociklą neturėdamas tam teisės, būtų galėję sąlygoti eismo įvykio kilimą. Iš byloje esančio rašto dėl transporto priemonių techninės apžiūros matyti, kad 2007-05-02 atliekant motociklo „Kawasaki ZXR 750“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirminę techninę apžiūrą nustatė šiai transporto priemonei trūkumus: garso signalas, stovėjimo stabdžio svirtis, protektoriaus rašto gylis. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad 2007-06-02 vykusio eismo įvykio metu nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti. Ekspertizės akte konstatuota, kad iš esamų duomenų negalima spręsti apie motociklo „Kawasaki ZXR 750“ techninę būklę prieš eismo įvykį, kadangi transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose neužfiksuoti vairo mechanizmo ir stabdžių sistemos sugadinimų (protokoluose tik užfiksuota: „neįmanoma nustatyti po eismo įvykio“). Be to, nėra pagrindo išvadai, kad paminėti transporto priemonės trūkumai galėjo nulemti eismo įvykio kilimą. Be to, kelio danga eismo įvykio metu buvo sausa, tad protektoriaus rašto gylis šiuo atveju negalėjo įtakoti eismo įvykio.

Nuteistasis G. B. apeliaciniame skunde teigia, kad M. J. į veidą švietė saulė ir dėl to jis galėjo nesuvaldyti motociklo, dėl ko kilo eismo įvykis. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais nuteistojo teiginiais. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykis kilo ne dėl to, jog M. J. būtų nesuvaldęs motociklo, o dėl to, kad M. B., sukdamas į kairę, nedavė kelio M. J. vairuojamam motociklui. Be to, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme pateikta Lietuvos Hidrometeorologijos tarnybos pažyma apie tai, kad advokatui A. Danieliui išduotoje Kauno meteorologijos stoties pažymoje Nr. 85 pateikta informacija apie 2007 m. birželio 2 d. orus, kuria ir galima vadovautis vertinant eismo įvykį. (t. 3, b. l. 96). Kauno meteorologijos stoties pažymoje Nr. 85 konstatuota, kad 2007 m. birželio 2 d. saulė nešvietė, kadangi visą parą buvo ištisinis debesuotumas (t. 2, b.l. 48).

Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, daroma išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino G. B. kaltu padarius LR BK 281 str. 5 d. numatytą nusikalstamą veiką, kadangi tarp jo padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Dėl teismo šališkumo

Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir dėl to bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Teismo šališkumas apeliaciniuose skunduose siejamas su tuo, kad teismas neteisingai vertino įrodymus bei priėmė sprendimą, kurio teisingumu abejoja nuteistasis G. B. ir nukentėjusysis A. M.. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokie argumentai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti teismo šališkumą. Byloje nėra duomenų, galinčių rodyti ją nagrinėjusio konkretaus teisėjo asmeninį tendencingumą. Teiginiai dėl teismo šališkumo grindžiami nuorodomis į tendencingą įrodymų vertinimą, prašymų atmetimą, apkaltinamojo nuosprendžio pagrindimą tik nepalankiais G. B. bylos duomenimis. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad prašymas paskirti autotechninę ekspertizę buvo patenkintas. A. M. sutiko su pateiktu ekspertizės aktu. Buvo priimami proceso dalyvių teikiami dokumentai. Nuosprendyje išdėstyti visi teismo procese patikrinti įrodymai, atlikta analizė, atskleidžianti jų turinį bei nustatytas faktines aplinkybes, motyvuotai paneigti kaltinimui prieštaraujantys įrodymai. Tai, kad teisiamajame posėdyje dalyvavo buvęs rajono meras, taip pat nėra pagrindas abejoti teismo nešališkumu. Teismo posėdžiai yra vieši, išskyrus LR BPK numatytus atvejus, todėl juose gali dalyvauti to pageidaujantys asmenys.

Dėl turtinės žalos

Pirmosios instancijos teismas patenkino nukentėjusiojo A. M. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir priteisė iš G. B. nukentėjusiajam A. M. 10364,04 Lt. G. B. nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį ir jo, kaip transporto priemonės valdytojo, civilinė atsakomybė buvo apdrausta. Pagal CK 6.254 str. 2 d., esant draudiminiam įvykiui, draudimo įmonė privalo atlyginti žalą nukentėjusiajam neperžengiant draudimo sumos ribų. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateiktas AB „Lietuvos draudimas“ pranešimas apie nuostolių atlyginimą, iš kurio matyti, kad 2010-08-16 priimtas sprendimas dėl S. M. laidojimo ir paminklo pastatymų išlaidų A. M. kompensavimo 10364,04 Lt sumai. (t. 3, b.l. 119). Kadangi nukentėjusiajam A. M. padarytą turtinę žalą atlygino draudimo bendrovė, iš nuosprendžio turi būti pašalintas sprendimas priteisti iš G. B. 10364,04 Lt A. M. turtinei žalai atlyginti. Tuo pačiu naikinama baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. M. padarytą turtinę 10364,04 Lt žalą.

Dėl neturtinės žalos

Nukentėjusioji D. J. dėl sūnaus žūties pareiškė 100 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusioji V. V. dėl dukters žūties – 200 000 Lt civilinį ieškinį. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius ir priteisdamas po 30 000 Lt nurodė išsamius šio sprendimo motyvus. Teismas atsižvelgė, kad nusikaltimas, kurio metu žuvo nukentėjusiųjų vaikai, padarytas esant neatsargiai kaltės formai ir pagrįstai konstatavo, kad esant neatsargiai kaltės formai neturtinės žalos dydis yra mažesnis negu esant tyčiai. Teismas įvertino nuteistojo ir jo šeimos turtinę padėtį. G. B. automobilį vairavo būdamas blaivus. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, taip pat svarbi aplinkybė, kad motociklo vairuotojas M. J. irgi grubiai pažeidė kelių eismo taisykles, t.y. vairavo motociklą neturėdamas tam teisės, viršydamas leistiną greitį, be to, jo vairuojama transporto priemonė buvo be techninės apžiūros. Jei M. J. būtų nepažeidęs kelių eismo taisyklių reikalavimų, eismo įvykio pasekmės galėjo būti švelnesnės. Motociklo keleivė S. M., žinodama, kad M. J. neturi teisės vairuoti transporto priemonės, vis dėlto su juo kartu važiavo.

Teismų praktika neturtinės žalos atlyginimo srityje dar tik formuojasi, todėl ji ne visada vienoda. Kolegijos manymu, teismo nukentėjusiesiems dėl artimų žmonių mirties priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis esmingai nesiskiria nuo neturtinės žalos, priteisiamos kitose analogiškus padarinius sukėlusiose bylose. Nors nukentėjusiosios teigia, kad priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti yra per mažos, o nuteistasis, – kad per didelės, tačiau kolegija laiko, kad jos atitinka teismų praktiką panašių kategorijų bylose.

Spręsdama apeliacinių skundų argumentų, jog pagal teismų praktiką patirti išgyvenimai dėl artimo žmogaus gyvybės atėmimo vertinami didesnėmis sumomis nei sprendė šioje byloje apylinkės teismas, pagrįstumo klausimą, kolegija pažymi, kad pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kurioje žūsta asmenys, jų artimiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama neturtinės žalos nuo 10 000 Lt iki 150 000 Lt (kasacinės bylos Nr. 2K-303/2010, Nr. 2K-271/2010, Nr. 2K-173/2010, Nr. 2K-89/2010, Nr. 2K-73/2010, Nr. 2K-457/2009, Nr. 2K-442/2009, Nr. 2K-422/2009, Nr. 2K-399/2009, Nr. 2K-377/2009, Nr. 2K-353/2009, Nr. 2K-322/2009, Nr. 2K-264/2009, Nr. 2K-237/2009, Nr. 2K-196/2009, Nr. 2K-188/2009, Nr. 2K-141/2009, 2K-560/2008, 2K-503/2008). Žymiai didesnės sumos nei nagrinėjamojoje apeliacinėje byloje yra priteisiamos tėvams, eismo įvykio metu žuvus jų mažamečiams vaikams, asmenims, kurie eismo įvykių metu netenka visos savo šeimos.

Kadangi neturtinė žala atlyginama dėl žmogaus žūties, esant analogiškoms aplinkybėms dėl vieno žmogaus žūties priteistina pinigų suma negali žymiai skirtis nuo pinigų sumos, priteistinos dėl kito žmogaus žūties tame pačiame eismo įvykyje. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai abejoms nukentėjusiosioms priteisė vienodas sumas neturtinės žalos atlyginimui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatant neturtinės žalos dydį ir jo priteisimą nukentėjusiosioms, teismas pakankamai atsižvelgė į CK 6.250 str. 2 d. nustatytus reikšmingus kriterijus, LR CK 6.282 str. 1 d. reikalavimus, atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, vertino visumą aplinkybių, be to, atsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kolegija konstatuoja, jog nukentėjusiųjų D. J. ir V. V. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo išnagrinėti nepažeidžiant materialinių ir procesinių teisės normų bei teismų praktikos šios kategorijos bylose. Keisti nuosprendžio dalį dėl nukentėjusiosioms nustatytų atlygintinų neturtinės žalos dydžių tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Abi nukentėjusiosios savo civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos grindžia taip pat ir tuo, kad per televiziją buvo parodyta laida „Karas keliuose“, kurioje buvo pagarsinti ikiteisminio tyrimo duomenys, susiję su eismo įvykiu, kurio metu žuvo jų vaikai. Nukentėjusiosios tvirtino, kad tai joms sukėlė dar didesnį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusiųjų prašymas sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, įvertinti ir šią aplinkybę ir remiantis tuo padidinti neturtinės žalos dydį, negali būti tenkinamas. Neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, kai ji padaryta tiesiogiai dėl nusikaltimo. LR CPK 6.250 str. 2 d. yra nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: neturtinės žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijai. Į šiuos neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus teismas atsižvelgė. Tuo tarpu aplinkybės, kad per televiziją rodytoje laidoje nukentėjusios buvo apkaltintos nesąžiningumu, spaudimo darymu ikiteisminiam tyrimui ir t.t., negali būti vertinamos sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimo. Įvykio aplinkybių pagarsinimas vykstant ikiteisminiam tyrimui ar šmeižimas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, pateiktas AB „Lietuvos draudimas“ pranešimas dėl žalos atlyginimo, iš kurio matyti, kad dėl 2007-06-02 eismo įvykio yra išmokėta visa maksimali Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme numatyta suma neturtinei žalai atlyginti – 1726,40 Lt: 2009-11-27 V. V. yra išmokėta 863,20 Lt, 2010-01-18 D. J. yra išmokėta 863,20 Lt draudimo išmokos neturtinei žalai atlyginti. (t. 3, b.l. 31). G. B. su AB „Lietuvos draudimas“ buvo sudaręs civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Pagal LR CK 6.254 str. 2 d., jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. AB „Lietuvos draudimas“ turėjo būti įtraukta į bylą kaip civilinis atsakovas, tačiau tai nebuvo padaryta ir visa neturtinės žalos suma priteista tik iš nuteistojo. Kadangi po nuosprendžio priėmimo AB „Lietuvos draudimas“ visgi išmokėjo nukentėjusiosioms išmokas neturtinei žalai atlyginti, šiomis sumomis mažintinos D. J. ir V. V. iš G. B. priteistų neturtinių žalų dydžiai.

Nepagrįsti nuteistojo teiginiai, kad nukentėjusiosios V. V. ir D. J. negalėjo reikšti civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo, nes nepriklauso LR CK 6.284 str. 1 d. nurodytiems asmenims. Nurodytoje LR CK 6.284 str. 1 d. normoje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenumatytų pateiktame sąraše, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas. Čia išvardinti tik tie teisę į neturtinės žalos atlyginimą turintys subjektai, kurie su nukentėjusiuoju (maitintoju) iki jo mirties buvo susieti išlaikymo ryšiais. Todėl šią normą sistemiškai aiškinant su deliktinės atsakomybės taisyklėmis, bendrosiomis nuostatomis (CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 1.138 str. 6 p., 6.250, 6.263 ir kt. str.) teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 str. 1 d. nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis ir t.t.), neatsižvelgiant į jų darbingumą (kasacinės bylos Nr. 2K-151/2006, 2K-853/2007, 3K-3-351/2007 ir Kt.). Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama į šių asmenų santykius su nukentėjusiuoju iki jo mirties. Šie santykiai turėtų būti nuolatinio pobūdžio, nuoširdūs, artimi, emociškai tvirti. Tarp nukentėjusiųjų ir jų žuvusių vaikų buvo artimi, nuoširdūs santykiai, todėl dėl vaikų žūties motinos neabejotinai patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir pagrįstai reiškė civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Proceso išlaidos

LR BPK 106 str. 2 d. numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusios D. J. interesus baudžiamosios bylos nagrinėjime gynė advokatė L. Razvickienė. Teismui pateikta 2010-01-25 sąskaita Nr. 001/10 už teisines paslaugas, iš kurios matyti, kad nukentėjusioji D. J. už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 7000 Lt (t. 3, b.l. 32). Atsižvelgiant į bylos nagrinėjimo trukmę, į tai, kad nukentėjusiosios atstovė ne tik susipažino su byla, dalyvavo teismo posėdžiuose, teikė konsultacijas, tačiau rengė ir procesinius dokumentus, nukentėjusiosios D. J. turėtos išlaidos atstovo pagalbai apmokėti yra pakankamai pagrįstos ir realios. Ši suma priteistina iš nuteistojo nukentėjusiajai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 4 p.,

nutaria:

nuteistojo G. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

pakeisti 2009 m. lapkričio 11 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendį:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš G. B. priteista A. M. 10364,04 Lt turtinei žalai atlyginti.

Panaikinti G. B. paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės 10364,04 Lt žalos A. M. atlyginimą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Sumažinti D. J. iš G. B. priteistą neturtinę žalą iki 29 136,80 Lt.

Sumažinti V. V. iš G. B. priteistą neturtinę žalą iki 29 136,80 Lt.

Priteisti iš G. B. nukentėjusiajai D. J. 7000 Lt advokatės paslaugoms apmokėti.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nukentėjusiųjų A. M., D. J., V. V. apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkas Algerdas UrbšysTeisėjai Algirdas JaliniauskasJurgis Kiškis