- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- 1A-417-1053/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-23148-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Kolyčienė, Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš
- Kaltinamasis
- V. S.
- Nukentėjusysis
- Y. S.
- Advokatai
- Antonas Kviatkovskis
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.4Kišenvagystė (BK 178 str. 2 d.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgitos Kolyčienės ir Valerijaus Laušo (Valerij Lauš),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Irenos Pavliukevič apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį išteisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 115 straipsnio 3 dalies 1 punktu atmestas nukentėjusiojo Y. S. civilinis ieškinys dėl 1 000 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. V. S. buvo kaltinama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2020 m. gegužės 26 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) priėjo prie nukentėjusiojo Y. S., sėdėjusio ant akmens slenksčio, atsisėdo jam ant kelių, abejomis rankomis apkabino nukentėjusįjį ir iš striukės kairės pusės vidinės kišenės pagrobė Y. S. priklausančius 1000 Eur, tokiu būdu pagrobė 1 000 Eur ir padarė turtinę 1 000 Eur žalą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu V. S. išteisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorė I. Pavliukevič (toliau – prokurorė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendį, kuriuo V. S. išteisinta, ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį, V. S. pripažinti kalta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir skirti jai 2 metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant 2 metams, įpareigoti ją per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo. Prokurorė prašo civilinį ieškinį dėl 1 000 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai.
2.1. Prokurorė skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, kaip įrodymais rėmėsi tik kaltinamosios, siekiančios išvengti baudžiamosios atsakomybės, parodymais, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas ir padarė nepagrįstą išvadą, kad nesurinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių V. S. dalyvavimą padarant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką.
2.2. Prokurorė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog išteisintosios telefono numerio išklotinėse pateikiami duomenys įrodo, kad vagystės laiku išteisintosios telefonas veikė stoties rajone, o tuomet, kai Y. S. išsiskyrė su išteisintąja, jos telefonas jau veikė jos namuose. Tik atnaujinus įrodymų tyrimą, išteisintoji nurodė, kad jos telefonas ne visada yra su ja, nes jį iš jos vakare išeidamas paima jos draugas A. Ž., ir gražina tik ryte. Prokurorės nuomone, tokius išteisintosios parodymus paneigia minėti telefono numerio išklotinių duomenys. Nei viena iš liudytojų bei pati išteisintoji iki įrodymų tyrimo atnaujinimo nei karto neužsiminė apie išteisintosios draugą, kuris 2020 m. gegužės 26 d. lankėsi pas išteisintąją bute. Teismas nustatė, kad V. S. reguliariai būna stoties rajone, tai patvirtina administracinių nusižengimų registro duomenys, faktas, kad nukentėjusysis po įvykio praėjus beveik trims savaitėms, sutiko ją stoties rajone.
2.3. Prokurorė skunde nepritaria teismo išvadai, jog nukentėjusysis apklausų metu negalėjo nurodyti tikslaus laiko, kada buvo apvogtas. Nors nukentėjusysis iš pradžių nurodė 2020 m. gegužės 25 d., o vėliau patikslino – 2020 m. gegužės 26 d., ši aplinkybė neleidžia jo parodymų vertinti kaip nenuoseklių ar netikslių, kadangi natūralu, jog atvykus policijos pareigūnams iš susijaudinimo jis galėjo suklysti, dėl įvykio, kuris įvyko prieš tris savaites, laiko. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė tikslų nusikalstamos veikos laiką, kuris atitinka telekomunikacijų srauto duomenis.
2.4. Prokurorės skunde išteisintosios parodymus vertina kaip nenuoseklius ir keliančius abejonių, kadangi ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, jog nusikalstamos veikos padarymo metu ji buvo ligoninėje, vėliau nurodė, kad ligoninėje buvo gegužės pabaigoje, o galbūt ir 13 ar 14 dieną, kas yra didelis laiko intervalas. V. S. iškelta versija, kad nusikalstamos veikos metu ji buvo ligoninėje, yra kategoriškai paneigta VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pažyma.
2.5. Prokurorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino liudytojų T. S., J. K., ir I. L. parodymų kaip abejotinų. Šios liudytojos nurodė, kad V. S. 2020 m. gegužės 13 d. grįžusi iš ligoninės visą mėnesį dėl prastos savijautos praleido namie. Šie parodymai vertintini kaip nepatikimi ir išskirtinai palankūs išteisintajai, kadangi jie yra paneigti telefono numerio išklotinėmis, pačios išteisintosios parodymais, kad galimai gegužės 29 dieną ji su pažįstamu taksistu vyko į parduotuvę „Senukai“ įsigyti klijų buto remontui, taip pat VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pažyma, kurioje nurodoma, kad V. S. ligai gydant ambulatoriškai judėjimo apribojimai įprastai netaikomi. Minėtų liudytojų parodymai galimai buvo suderinti ir yra neabejotinai šališki ir palankūs išteisintajai.
2.6. Pažymėtina, kad Y. S. gana tiksliai apibūdino jį apvogusios moters išvaizdą, t. y. nurodė tokią detalę kaip auskaras lūpoje, nors tą dieną kai jis ją vėl pamatė ir iškvietė policiją, auskaro lūpoje pas ją nebuvo.
2.7. Prokurorė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas kritikuoja nukentėjusiojo elgesį dėl to, kad jis nesikreipė į policiją iš karto po to, kai pasigedo pinigų. Nukentėjusysis paaiškino, kad taip pasielgė žinodamas, kad jį apvogusi moteris yra prostitutė ir norėdamas ją pats surasti ir geruoju išreikalauti pavogtus pinigus, be to būdamas užsienio pilietis norėjo išvengti formalių šio įvykio nagrinėjimo procedūrų, kurios pareikalautų laiko ir finansinių sąnaudų.
2.8. Prokurorė skunde teigia, kad teismui abejonių sukėlė ir pats vagystės mechanizmas, t. y. ar buvo įmanoma nukentėjusiojo nurodytu būdu ištraukti iš jo striukės vidinės kišenės dalį jo piniginėje buvusių pinigų jam to nepajuntant. Nukentėjusysis nurodė, kad stoties rajone sutikta V. S. jam siūlė seksualines paslaugas, jie kalbėjosi, po to jis prisėdo ant akmenų šalia šaligatvio, o ši atsisėdo jam ant kelių ir rankas sukišo po jo striuke, nes jai neva pasidarė šalta, jie kurį laiką sėdėjo, buvo apsikabinę, bučiavosi, moteris neva ėjo paimti rakto nuo buto, kuriame ketino pratęsti susitikimą. Šie parodymai patvirtina, kad jis priėmė pasiūlymą ir ketino pasinaudoti jos paslaugomis, todėl tokiomis aplinkybėmis įvykęs fizinis kontaktas yra visiškai tikėtinas ir natūralus. V. S. savo aktyviais veiksmais ir atsižvelgiant į teikiamų paslaugų pobūdį nukreipusi nukentėjusiojo dėmesį galėjo įkišti ranką į vidinę kišenę ir neištraukdama piniginės, iš jos ištraukti tiek kupiūrų, kiek užčiuopė. Be to, nukentėjusysis nurodė, jog jam sutikus V. S. antrą kartą ji jo nepažino ir pradėjo prie jo kabinėtis, siūlė savo paslaugas, jį glebėsčiuodama čiupinėjo kišenes, t. y. elgėsi taip kaip įprasta šia veikla besiverčiančioms moterims, kurios siekia sudominti potencialų klientą.
2.9. Prokurorė pažymi, kad V. S. praeityje 9 kartus teista, taip pat ir už visiškai identišką veiką, t. y. būdama stoties rajone, apkabinusi nukentėjusįjį per liemenį, atsegė šiam už nugaros kabėjusią rankinę ir įkišusi į ją ranką pagrobė jam priklausančią piniginę su joje buvusiais daiktais ir grynaisiais pinigais. Šioje byloje nukentėjusysis nurodė, kad prie jo priėjusi V. S. pradėjo glaustytis, sakė, kad jis labai šaunus, o šalia stovėjusi kita mergina atkreipė jo dėmesį, ko pasekoje jis buvo apvogtas. Šios aplinkybės rodo, kad V. S. yra linkusi daryti tokio tipo nusikaltimus.
2.10. Prokurorė skunde pažymi, kad nors išteisintoji savo kaltės nepripažino, jos parodymai vertintini kritiškai. Nustatinėti asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovaujantis vien tik įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo paaiškinimais nėra teisinga. Gindamasis nuo pareikšto kaltinimo ir suvokdamas gresiančią baudžiamąją atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų analizuojamo įvykio aplinkybių, todėl jo parodymai turi būti vertinami kitų objektyvių duomenų kontekste. Nurodytų aplinkybių bei byloje esančių duomenų visuma leidžia daryti išvadą, kad V. S. kaltė padarius nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta.
3. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė jos apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintoji V. S. ir jos gynėjas advokatas prašė prokurorės skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
4. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsajas, tokiu būdu pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, dėl ko, spręsdamas V. S. kaltės klausimą, padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai ją išteisino pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendis naikintinas ir V. S. atžvilgiu priimtinas naujas – apkaltinamasis – nuosprendis.
Dėl įrodymų vertinimo
5. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nukentėjusiojo J. S. parodymus vertino kaip nenuoseklius ir nurodė, kad jų nėra galimybės patikrinti. Su šiomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
5.1. Dėl esminių įvykio aplinkybių nukentėjusiojo parodymai viso baudžiamojo proceso metu išliko nuoseklūs (tiek paaiškinimai atvykusiems pareigūnams (t. 1, b. l. 8), tiek protokolas pareiškimas (t. 1, b. l. 14), tiek apklausa ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 20), tiek rašytinis paaiškinimas (t. 1, b. l. 27, 30), tiek parodymai teisiamojo posėdžio metu (t. 1, b. l. 175-177)). Jis parodė, kad (duomenys neskelbtini) susitiko merginą, kuri pasiūlė jam seksualines paslaugas. Jis prisėdo ant bortelio, mergina atsisėdo jam ant kelių, šildėsi savo rankas po jo striuke, jie glamonėjosi ir bučiavosi. Sutarė pratęsti bendravimą. Mergina kažkam skambino dėl rakto, jos prašymu jis užėjo į „McDonalds“ nupirkti gėrimo, išėjęs merginos neberado. Laukė apie 40 min, nesulaukęs taksi išvažiavo namo. Ryte pastebėjo, kad dingo pinigai.
5.2. Šiuos nukentėjusiojo parodymus, kaip teisingai nustatė pirmos instancijos teismas, visiškai patvirtina jo telefono numerių duomenų išklotinės, iš kurių matyti, kad jo telefonai 2020 m. gegužės 26 d. nuo apie 22 val. iki apie 24 val. veikė stoties rajone (kur yra ir nusikalstamos veikos padarymo vieta), o nuo 00.59 val. veikė (duomenys neskelbtini) (kur jis tuo metu gyveno) (t. 1, b. l. 138-142, 198).
5.3. Taip pat nukentėjusiojo parodymus ir faktą, kad mergina, apie kurią jis davė parodymus, buvo būtent V. S., patvirtina V. S. telefono numerių skambučių išklotinės (t. 1, b. l. 199). Iš jų matyti, kad įvykio dieną nuo 21.06 val. iki 23.08 val. kaltinamosios telefonas veikė nusikalstamos veikos padarymo vietoje (duomenys neskelbtini), o nuo 23.19 val. iki kitos dienos ryto – jau prie V. S. gyvenamosios vietos. Pažymėtina, kad 22.54 val. fiksuojamas išeinantis skambutis iš V. S. telefono, kas visiškai sutampa su nukentėjusiojo parodymais apie tai, kad jiems sutarus dėl paslaugų teikimo, mergina kažkam skambino.
5.4. Nors V. S. teigė, kad jos telefoną galėjo turėti jos vaikinas A. Ž., šie jos parodymai teisėjų kolegijos neįtikina. Pažymėtina, kad iki įrodymų tyrimo atnaujinimo (buvo atnaujintas būtent dėl to, kad nutarta apklausti nukentėjusiąją dėl telefono) nei kaltinamoji, nei liudytojos T. S., J. K. (gyvenančios su V. S.), I. L. (kaimynė) nei karto neužsiminė apie V. S. vaikiną, kuris esą padėjo daryti remontą. Nors apeliacinėje instancijoje baigiamųjų kalbų metu V. S. nurodė, kad ji vaikino neminėjo, nes jos niekas apie tai neklausė, teismo šis teiginys neįtikina. Liudytoja T. S. pirmosios instancijos teisme net pora kartų nurodė, kad moterys remontą darė vienos be vyrų. Liudytoja I. L. parodė, kad ji padėjo daryti remontą, remontą darė ji su V. S. dukra, apie jokį joms padėjusį vyrą neužsiminė. Be to, V. S. teigė, kad jos vaikinas ryte atvažiuodavo pas ją padėti daryti remontą, o vakare išvažiuodavo paėmęs jos telefoną, kurį grąžindavo atvažiavęs ryte. Tokius V. S. parodymus paneigia jau aptarti jos telefono išklotinių duomenys, iš kurių matyti, kad telefonas jos namuose atsidūrė ne ryte (kada jį tariamai turėjo grąžinti jos vaikinas), o tarp 23.08 ir 23.19 val. Prokurorei apeliaciniame skunde tai pažymėjus, apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu V. S. jau teigė, kad tą dieną jos vaikinas grįžo nakvoti pas ją. Taigi V. S. pozicija dėl jos telefono nėra nuosekli, o teiginį, kad jos telefonas įvykio metu galėjo būti ne su ja, o kitu asmeniu, paneigia pirmiau aptarti kiti bylos duomenys.
5.5. Apeliacinės instancijos teismas nepritaria skundžiamame nuosprendyje daromai išvadai, kad byloje remtis minėtais telefonų išklotinių duomenimis neleidžia teisinis reglamentavimas ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika.
5.5.1. Pažymėtina, kad teismo cituojamame Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime Nr. C-746/18 nuspręsta išaiškinti, kad draudžiamos nacionalinės teisės normos, leidžiančios valdžios institucijų prieigą prie visų srauto duomenų ar vietos nustatymo duomenų, galinčių suteikti informaciją apie elektroninių ryšių priemonės naudotojo pranešimus arba jo naudojamų galinių įrenginių vietą ir leisti padaryti tikslias išvadas apie jo privatų gyvenimą, nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ir baudžiamojo persekiojimo už jas tikslais, neribojant šios prieigos taikymo vien procedūroms, kuriomis siekiama kovoti su sunkiais nusikaltimais arba užkirsti kelią didelėms grėsmėms visuomenės saugumui, neatsižvelgiant į laikotarpio, už kurį prašoma prieigos prie minėtų duomenų, trukmę ir turimų duomenų už tokį laikotarpį kiekį ar pobūdį. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat pažymėjo, kad prieiga prie visų srauto ar vietos nustatymo duomenų iš tikrųjų gali leisti padaryti tikslias ar net labai tikslias išvadas apie asmenų, kurių duomenys saugomi, privatų gyvenimą, kaip antai šių asmenų kasdienio gyvenimo įpročius, nuolatinę ar laikiną gyvenamąją vietą, kasdienį ir kitokį judėjimą, vykdomą veiklą, socialinius ryšius ir lankomą socialinę aplinką. Kuo ilgesnis laikotarpis, už kurį prašoma prieigos, iš principo tuo didesnis yra kiekis duomenų, susijusių su elektroninių ryšių priemonės naudotojo perduotais elektroniniais pranešimais, buvimo vietomis ir kelionėmis, kuriuos elektroninių ryšių paslaugų teikėjai gali saugoti, taigi sudaroma galimybė iš peržiūrėtų duomenų padaryti daugiau išvadų apie šio naudotojo privatų gyvenimą. Taigi būtent siekdamos įvykdyti proporcingumo reikalavimą, pagal kurį nukrypimai nuo asmens duomenų apsaugos ir jos apribojimai neturi viršyti to, kas griežtai būtina, kompetentingos nacionalinės institucijos kiekvienu konkrečiu atveju turi užtikrinti, kad tiek nurodytų duomenų kategorija ar kategorijos, tiek laikotarpis, dėl kurio prašoma prieigos prie šių duomenų, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, būtų apriboti tuo, kas griežtai būtina nagrinėjamo tyrimo tikslais. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas taip pat nurodė, kad pagrindinių teisių suvaržymas, kurį lemia viešosios valdžios institucijos prieiga prie visų srauto ar vietos nustatymo duomenų, galinčių suteikti informaciją apie elektroninių ryšių priemonės naudotojo pranešimus arba apie jo naudojamų galinių įrenginių buvimo vietą, bet kuriuo atveju yra didelis, neatsižvelgiant į laikotarpio, už kurį prašoma prieigos prie minėtų duomenų, trukmę ar turimų duomenų už tokį laikotarpį kiekį ar pobūdį, kai, kaip pagrindinėje byloje, visi šie duomenys gali leisti padaryti tikslias išvadas apie atitinkamo asmens ar asmenų privatų gyvenimą.
5.5.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys telefonų išklotinių duomenys neleidžia padaryti tikslių išvadų apie V. S. privatų gyvenimą. Pažymėtina, kad išklotinės (gautos už pakankamai trumpą laikotarpį (apie 12 val.)) tik patvirtina tokias aplinkybes apie V. S. privatų gyvenimą, kurios ir taip buvo žinomos iš kitų bylos duomenų: kad V. S. lankėsi stoties rajone (tai patvirtina Administracinių nusižengimų registro duomenys, kad ji bausta už vertimąsi prostitucija (duomenys neskelbtini) ir kad po to grįžo į savo gyvenamąją vietą (kuri žinoma iš Gyventojų registro duomenų, pačios V. S., liudytojų parodymų).
Žemesnės instancijos teismas
5.5.3. Be to, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sprendime Nr. C-746/18 pažymėjo, kad pagal veiksmingumo principą nacionalinis baudžiamųjų bylų teismas, vykstant baudžiamajam procesui, pradėtam dėl nusikalstamomis veikomis įtariamų asmenų, privalo neatsižvelgti į informaciją ir įrodymus, gautus atliekant su Sąjungos teise nesuderinamą bendrą ir nediferencijuotą srauto ir vietos nustatymo duomenų saugojimą arba suteikiant kompetentingai institucijai prieigą prie šių duomenų, taip pažeidžiant šią teisę, jeigu šie asmenys negali veiksmingai pateikti pastabų dėl šios informacijos ir įrodymų, kurie priklauso teisėjams nežinomai sričiai ir gali daryti lemiamą įtaką faktinių aplinkybių vertinimui. Šiuo atveju kaltinamoji ir jos gynėjas turėjo teisę susipažinti su bylos medžiaga, teismo posėdžio metu teismas informavo apie gautus telefonų išklotinių duomenis ir tai, kad jie parodo, kad telefono veikimas užfiksuotas stotyje, vėliau V. S. gyvenamojoje vietoje, dėl to buvo atnaujintas įrodymų tyrimas, V. S. buvo apie tai apklausta. Taigi apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaltinamoji ir jos gynėjas turėjo galimybę veiksmingai pateikti pastabas dėl šių įrodymų, kaip to reikalauja Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika.
5.5.4. Taigi teismas telefonų išklotinių duomenis, esančius byloje, pripažįsta leistinais įrodymais ir jais vadovaujasi. Pažymėtina, kad ir pirmos instancijos teismo pozicija dėl šių įrodymų leistinumo nėra nuosekli: nors nurodo, kad jais vadovautis teismas negali, tačiau tame pačiame nuosprendyje detaliai analizuoja telefonų išklotinių duomenis ir daro išvadas apie nukentėjusiojo ir kaltinamosios buvimo vietą ir laiką.
5.6. Nukentėjusiojo J. S. parodymus apie įvykio aplinkybes taip pat patvirtina ir liudytojo M. K. parodymai, kurių pirmos instancijos teismas apskritai nevertino. Šis liudytojas parodė, kad J. S. jam pasakojo, kad stotyje prostitutė paėmė jo pinigus. Tai atitinka nukentėjusiojo nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes. Liudytojas teigė, kad J. S. jam apie tai pasakojo dar pas jį dirbdamas, o dirbo apie tris mėnesius iki birželio mėnesio, taigi nukentėjusysis apie įvykį liudytojui turėjo papasakoti dar iki V. S. sulaikymo. Tai patvirtina, kad Y. S. negalėjo išsigalvoti nusikalstamos veikos V. S. sulaikymo metu 2020 m. birželio 13 d. Liudytojas M. K. nesuinteresuotas duoti melagingus parodymus, J. S. jam pažįstamas tik kaip pas jį tris mėnesius dirbęs asmuo, daugiau, liudytojo teigimu, kontaktų jie neturėjo, taigi teismas neturi jokio pagrindo juo netikėti.
5.7. Žinoma, negalima nesutikti, kad nukentėjusiojo parodymuose yra tam tikrų nesutapimų, tačiau teisėjų kolegija, vertindama juos kartu su kitais bylos duomenimis, pripažįsta juos neesminiais ir neleidžiančius atmesti nukentėjusiojo parodymų kaip nenuoseklių:
5.7.1. Nukentėjusysis Y. S. V. S. sulaikymo metu (2020 m. birželio 13 d. apie 23.25 val., b. l. 8) pareigūnams žodžiu nurodė, kad buvo apvogtas 2020 m. gegužės 25 d. Tačiau po poros valandų jau policijos įstaigoje protokole pareiškime jis nurodo įvykio datą 2020 m. gegužės 26 d. (b. l. 14). Analogiškos pozicijos dėl nusikalstamos veikos padarymo laiko nukentėjusysis nuosekliai laikėsi viso ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Teismo vertinimu, vienkartinis trumpalaikis apsirikimas viena diena nėra esminis ir gali būti suprantamas dėl nukentėjusiojo susijaudinimo, kurį jis galėjo patirti moters, galimai jį apvogusios, sulaikymo momentu. Pažymėtina, kad tai, jog įvykis įvyko nukentėjusiojo nurodytą 2020 m. birželio 26 d. dieną, patvirtina jau aptarti telefonų išklotinių duomenys.
Žemesnės instancijos teismas
5.7.2. Lygiai tas pats pasakytina ir dėl nukentėjusiojo nurodomos pagrobtos pinigų sumos: jis nuo pat pirminio susitikimo su pareigūnais nuosekliai teigė, kad buvo pagrobta 1000 Eur (tarnybinis pranešimas, protokolas pareiškimas, nukentėjusiojo apklausa). Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis taip pat nurodė, kad pagrobta 1000 Eur, tik vėliau, klausiamas nebe pirmą kartą, pradėjo dvejoti, ir skaičiuodamas, kiek buvo likę pinigų, nurodė, kad dingo 1100 Eur. Visgi galutinai nurodė, kad reikalauja 1000 Eur turtinės žalos, taigi dėl pagrobtos sumos išliko nuoseklus. Natūralu, kad ne kiekvienas asmuo nuolatos žino tikslią su savimi turimą grynųjų pinigų sumą, ir skaičiuodamas, kiek pinigų buvo pagrobta, gali apsirikti (šiuo atveju skirtumas tarp nurodomų 1000 ir 1100 Eur nėra itin esminis). Priešingai, pačios V. S. parodymai apie tai, kiek pinigų iš jos reikalavo nukentėjusysis prieš iškviesdamas policiją, skiriasi. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu, ji du kartus nurodė, kad vyriškis reikalavo 1000 Eur, o teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad nukentėjusysis ją sutikęs reikalavo 700 ar 800 Eur. Nukentėjusysis tuo tarpu nuosekliai nurodė, kad nuo pat pradžių, dar prieš iškviesdamas pareigūnus, iš V. S. reikalavo 1000 Eur.
5.8. Tai, kad nukentėjusysis J. S. galėjo su savimi turėti jo nurodytą pagrobtą pinigų sumą, patvirtina apeliacinės instancijos teismo papildomai išreikalauti duomenys apie jam išmokėtas pinigų sumas (2020 m. gegužės 1 d. mokėjimo nurodymas, kad Y. S. išmokėta 9743,45 zlotai (t. 2, b. l. 82), 2020 m. gegužės 1 d. komandiruotės atsiskaitymas, kad J. S. gavo 2145 Eur (t. 2, b. l. 76)) ir liudytojo M. K. parodymai. Šis parodė, kad dokumentai apie darbo užmokestį būdavo gaunami apie 15 mėnesio dieną, galėjo būti, kad pinigai buvo išmokėti ne tą dieną, kai buvo pasirašyta, o šiek tiek vėliau. Šie duomenys patvirtina, kad J. S. galėjo su savimi turėti 1000 Eur ir neprieštarauja jo parodymams apie tai, kad pagrobtus pinigus gavo kaip darbo užmokestį 3-4 dienos iki įvykio.
5.9. Faktą, kad V. S. ne vien bendravo su nukentėjusiuoju dėl seksualinių paslaugų teikimo, bet ir pagrobė jo pinigus, netiesiogiai patvirtina ir jau aptarti telefonų išklotinių duomenys. Nukentėjusiojo telefono veikimas stoties rajone paskutinį kartą fiksuojamas 00.02 val., o jau 00.59 val. fiksuojamas jo gyvenamojoje vietoje. Tuo tarpu V. S. telefono veikimas netoli nusikalstamos veikos padarymo paskutinį kartą fiksuojamas 23.06, o jau 23.19 fiksuojamas prie jos gyvenamosios vietos. Tai patvirtina nukentėjusiojo pasakojimą, kad jis susitarė su mergina dėl seksualinių paslaugų, jos prašymu užėjo į „McDonalds“ nupirkti jai gėrimo, išėjęs jos neberado. Tai, kad nukentėjusysis tikėjosi tolimesnio bendravimo ir nežinojo apie tai, kad V. S. pasišalino ir nebegrįš, patvirtina faktas, kad jis dar pakankamai ilgą laiką (ne mažiau 40 min) laukė merginos ir tik po to išvažiavo namo. Kita vertus, iš aptartų duomenų taip pat matyti, kad V. S., jos prašymu nukentėjusiajam trumpam palikus ją vieną, turėdama galimybę iškart pasišalino, apie tai jo neinformavusi. Tai papildoma aplinkybė, sustiprinanti teismo įsitikinimą, kad ji padarė nusikalstamą veiką.
5.10. Įvertinęs aptartus įrodymus ir juos sugretinęs, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priešingai, nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, o jų tikrumą patvirtina kiti aptarti bylos duomenys.
6. Priešingai nei nukentėjusiojo, pačios V. S. parodymai nėra nuoseklūs, jų nepatvirtina, arba netgi paneigia kiti byloje surinkti įrodymai. Dalis jos parodymų jau buvo aptarta (dėl draugo, kuris esą naudojosi jos telefonu, ir sumos, kurios reikalavo nukentėjusysis), toliau teisėjų kolegija vertina kitus jos parodymus.
6.1. V. S. sulaikymo metu pareigūnams teigė, kad įvykio metu (t. y. 2020 m. gegužės 26 d.) galėjo gulėti ligoninėje (t. 1, b. l. 8). Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad iš ligoninės išėjo gegužės 15 d., buvo operuota, negalėjo vaikščioti (t. 1, b. l. 65). Pirmos instancijos teismo posėdyje (t. y. jau susipažinusi su bylos medžiaga, taip pat ir toliau aptariamais ligoninės dokumentais) ji parodė, kad iš tiesų buvo operuota 2019 metais, o 2020 m. gegužę ligoninėje gulėjo dėl žarnyno uždegimo, operuota nebuvo. Taigi V. S. parodymai apie buvimą ligoninėje nėra nuoseklūs.
6.2. V. S. teigė, kad išėjusi ligoninės negalėjo vaikščioti, taigi įvykio metu esą buvo namuose. Šiuos jos parodymus paneigia VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės raštas ir pažyma, kad V. S. dėl žarnų nepraeinamumo gydėsi ligoninėje 2020 m. gegužės 10-13 d., operuota nebuvo, apie judėjimo apribojimus dokumentuose įrašų nėra, įprastai šiai ligai judėjimo apribojimai netaikomi (t. 1, b. l. 80-82), taip pat tos pačios ligoninės dokumentų išrašas, kuriame nurodyta, kad po gydymo būklė pagerėjo, skausmai regresavo, pilvas neskausmingas (t. 1, b. l. 42). Taip pat V. S. parodymus apie sunkią būklę paneigia jos pačios parodymai, kad gegužės mėnesį važiavo į parduotuvę pirkti klijų (ko nebūtų daręs asmuo, negalintis pakilti iš lovos dėl pilvo skausmų). Taip pat juos dalinai paneigia aplinkybė, kad V. S. praėjus mėnesiui nuo išleidimo iš ligoninės buvo nukentėjusiojo sutikta ir pareigūnų sulaikyta stoties rajone pakankamai vėlyvu metu (t. 1., b. l. 3, 8), teigė ėjusi iš kazino.
6.3. V. S. teigė, kad jos buvimą namuose gali patvirtinti jos mama, dukra ir kaimynė. Liudytoja J. K. (dukra) ikiteisminio tyrimo metu apklausta pirmą kartą parodė, kad yra įsitikinusi, jog mama visą gegužės mėnesį nebuvo išėjusi iš namų (t. 1, b. l. 44), tačiau apklausta antrą kartą parodė, kad būdavo išėjusi ir teigti, kad mama buvo namie, negali (t. 1, b. l. 48). Teisiamojo posėdžio metu J. K. taip pat negalėjo neginčijamai patvirtinti, kad V. S. įvykio metu buvo namuose. Liudytoja T. S. (mama) apklausiama pirmą kartą parodė, kad dukra visą mėnesį negalėjo vaikščioti, ji pati visą laiką buvo namuose ir dukrą prižiūrėjo (t. 1, b. l. 35), tačiau apklausiama antrą kartą parodymus duoti atsisakė, nurodė, kad nenori meluoti ir neprisimena, ar dukra visą laiką buvo namuose (t. 1, b. l. 38). Teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad V. S. visą gegužę buvo namie, savaitę gulėjo lovoje, vėliau padėjo daryti remontą. Liudytoja I. L. (kaimynė) ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad V. S. po operacijos gegužės mėnesį negalėjo vaikščioti, kai ji užeidavo V. S. gulėdavo lovoje, negalėdavo pasikelti dėl pilvo skausmų, tačiau negali garantuoti dėl kiekvieno jos žingsnio (t. 1, b. l. 52, panašiai parodė ir teisiamajame posėdyje). Teismas pažymi, kad šių liudytojų parodymai taip pat nėra nuoseklūs, nei viena iš jų negali neginčijamai patvirtinti, kad būtent įvykio metu V. S. buvo namuose. Be to, šios liudytojos yra V. S. mama, dukra ir draugė, taigi jos nėra nešališkos byloje ir galimai suinteresuotos duoti V. S. palankius parodymus. Taip pat jų parodymus apie sunkią V. S. būklę ir negalėjimą išeiti iš namų paneigia jau anksčiau šio nuosprendžio 6.2 punkte aptarti ligoninės duomenys.
7. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimą, kad moteris, pagrobusi iš nukentėjusiojo pinigus, buvo būtent V. S., stiprina ir aplinkybė, jog nukentėjusysis nurodė tokią smulkią detalę, kaip auskaras prie jį apvogusios moters lūpos. Pažymėtina, kad sulaikymo momentu auskaro V. S. neturėjo, taigi nukentėjusysis negalėjo sugalvoti šios aplinkybės sulaikymo metu. V. S. patvirtino, kad yra nešiojusi auskarą lūpoje, ir nors teigė dar iki įvykio jį išsiėmusi, tai nepaneigia, kad įvykio metu ji galėjo būti įsivėrusi auskarą.
8. Pirmosios instancijos teismui abejonių sukėlė nukentėjusiojo nurodytas vagystės mechanizmas – teismas nurodė, kad susitikus visai nepažįstamiems žmonėms tarp jų nėra jokio pasitikėjimo, taigi abejojo, kaip V. S. galėjo ištraukti pinigus iš Y. S. vidinės kišenės. Apeliacinės instancijos teismas su tuo nesutinka ir pažymi, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamosios buvo tariamasi dėl seksualinių paslaugų teikimo, nukentėjusiojo teigimu, V. S. buvo atsisėdusi jam ant kelių, jie bučiavosi, buvo apsikabinę, mergina buvo pakišusi rankas jam po striuke šildytis. Kad V. S. galėjo pateikti tokį pasiūlymą, netiesiogiai patvirtina administracinių nusižengimų registro išrašas, iš kurio matyti, kad ji bausta už vertimąsi prostitucija. Akivaizdu, kad tarp asmenų buvo artimas, intymus ir kurį laiką užtrukęs fizinis kontaktas, nepaisant to, kad jie buvo nepažįstami. Y. S. parodė, kad pinigai buvo 50 Eur kupiūromis, taigi 1000 Eur turėjo sudaryti nemažas kupiūrų pluoštas, kurį nesunku užčiuopti ir galima ištraukti neišimant piniginės iš kišenės. Kad V. S. turi gebėjimų padaryti panašias veikas, patvirtina ir duomenys apie jos ankstesnį teistumą dėl to, kad apkabinusi vyriškį pagrobė iš rankinės jo piniginę (1 t., b. l. 90).
9. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, aplinkybė, kad nukentėjusysis ne iš karto kreipėsi į pareigūnus dėl vagystės, o bandė savarankiškai surasti jį apvogusią moterį, negali paneigti nusikalstamos veikos padarymo fakto ir užkirsti kelią baudžiamosios atsakomybės taikymui. Pažymėtina, kad pagal nukentėjusiojo pasakojimą jis su išteisintąja tarėsi dėl seksualinių paslaugų pirkimo, t. y. veikos, kuri užtraukia administracinę atsakomybę, be to, Y. S. yra užsienietis, Lietuvoje gyvenęs tik laikinai, taigi galima suprasti jo nenorą iškart kreiptis į teisėsaugos institucijas ir siekį išvengti formalių procedūrų, galimų finansinių išlaidų ir norą savarankiškai išspręsti susidariusią situaciją.
10. Taigi byloje esančių ir teisiamajame posėdyje ištirtų bei apeliacinės instancijos teisme nustatytų ir įvertintų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visuma teisėjų kolegijai leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad byloje pareikštas kaltinimas V. S. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį pasitvirtino, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).
11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nustato, kad V. S. 2020 m. gegužės 26 d. apie 23.00 val. (duomenys neskelbtini) priėjo prie nukentėjusiojo Y. S., sėdėjusio ant akmens slenksčio, atsisėdo jam ant kelių, abejomis rankomis apkabino nukentėjusįjį ir iš striukės kairės pusės vidinės kišenės pagrobė Y. S. priklausančius 1000 Eur, tokiu būdu pagrobė 1 000 Eur ir padarė turtinę 1 000 Eur žalą. Šiais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.
Dėl bausmės ir kitų klausimų
12. Skirdamas bausmę V. S. teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei, jo pobūdį ir sukeltas pasekmes (nusikalstama veika padarytą žalą), kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
13. V. S. padarė vieną apysunkį nusikaltimą nuosavybei, padaryta 1000 Eur turtinė žala, veika padaryta tiesiogine tyčia. Byloje nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių. Vertindamas V. S. asmenybę, teismas pažymi, kad ji nedirbanti, anksčiau teista, daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei, taip pat veikas, susijusias su disponavimu narkotinėmis medžiagomis (t. 1, b. l. 84-100), ne kartą bausta administracine tvarka, paskirtos baudos nesumokėtos (t. 1, b. l. 103-107). Teigiamai vertintina tai, kad V. S. gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms (t. 1, b. l. 167). Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad teisinga, atitinkanti padarytą nusikalstamą veiką ir V. S. asmenybę, bausmė yra laisvės atėmimas, kurio trukmė nustatyta trumpesnė nei įstatymo sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Į bausmę įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikotarpis nuo 2020 m. birželio 13 d. 23.25 val. iki 2020 m. birželio 14 d. 14.57 val. (t. 1, b. l. 56-58).
14. Teismas, įvertinęs tai, kad V. S. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvena su pilnamete dukra, dalyvauja metadono programoje, bylos duomenimis, turi sveikatos problemų, mano esant pagrindą taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymą V. S. atidėti 2 metų laikotarpiui. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. S. įpareigojama būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., kai tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, tęsti gydymąsi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms.
15. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis Y. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1000 Eur turtinės žalos (t. 1, b. l. 31-32), pirmosios instancijos teisme papildė civilinį ieškinį reikalavimu dėl neturtinės 1000 Eur žalos (t. 1, b. l. 168-169). Nurodė, kad neturtinę žalą sudaro kelionė į Lietuvą, pragyvenimas, maistas, kiti nepatogumai, tai, kad bylos nagrinėjimas sutrukdė kitus jo planus. Apeliacinės instancijos teismas pripažino V. S. kalta dėl 1000 Eur vagystės iš Y. S., taigi 1000 Eur turtinė žala nukentėjusiajam padaryta kaltinamosios nusikalstama veika, šioje dalyje civilinis ieškinys tenkinamas. Dėl neturtinės žalos teismas pažymi, kad kelionės išlaidos, kurias nurodė Y. S., priskirtinos proceso išlaidoms ir turėtų būti pagrindžiamos įrodymais (bilietais, kvitais ir pan.), o tokių nukentėjusysis nepateikė. Kita vertus, teismui nekyla abejonių, kad tapęs nusikalstamos veikos auka, praradęs didžiąją dalį savo uždarbio svetimoje šalyje, vėliau turintis atvykti iš kitos valstybės į teismo posėdžius, nukentėjusysis patyrė nepatogumų, streso ir nerimo, kurie peržengia įprastus išgyvenimus ir pripažintini neturtine žala. Tačiau teismas nemato pagrindo priteisti neturtinę žalą visa nukentėjusiojo prašoma apimtimi ir dėl jo patirtų išgyvenimų priteisia 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
16. V. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 66) –naikintina pradėjus bausmės vykdymą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės Irenos Pavliukevič apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 9 d. nuosprendį, kuriuo V. S. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį:
V. S. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į V. S. paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laikotarpį nuo 2020 m. birželio 13 d. 23.25 val. iki 2020 m. birželio 14 d. 14.57 val. (vieną parą).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą V. S. atidėti 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., kai tai nesusiję su darbu ar lankymusi gydymo įstaigose, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, tęsti gydymąsi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms.
V. S. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.
Nukentėjusiojo Y. S. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti Y. S. iš V. S. 1000 Eur turtinei žalai atlyginti ir 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.