Telšių apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ atstovui O. M.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. B. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Kristena“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (arba (duomenys neskelbtini)) turi nuo 1995 m. Garažas statytas 1992 m., ji įsigijo jau pastatytą garažą. 2020 m. vasario mėn. UAB „Kristena“ vadovas M. G. šalia garažo masyvo išsinuomojo iš Telšių rajono savivaldybės apie 0,5 ha ploto kaimyninį žemės sklypą ir sugalvojo jį aptverti. Tvorą pradėjo tverti 2020 m. vasarą, tvėrė neturėdamas leidimo, žemės valdytojo sutikimo, savavališkai atkasė jos garažo pamatus ir tą tvorą įtvirtino į jos garažo sieną, nebuvo palikta praėjimo. Su tvora buvo peržengta sklypo riba apie 1 m, bet jos garažo pamatų buvo atkasta 5-6 m. Ten buvo talpa vandeniui surinkti, neaišku kur ji dingo. Tuo metu ji jokių pretenzijų M. G. nereiškė, nenorėjo nervintis, slaugė sergantį sutuoktinį. Garažu daugiausiai rūpinosi jos sutuoktinis, kuris (duomenys neskelbtini) mirė. Po sutuoktinio mirties, 2020 m. gruodžio mėn. su sūnumi nuėjo į garažą ir pamatė, kad garažas yra paplūdęs vandeniu, ištižę ten buvę baldai, sudužę indai. Pradėjo aiškintis priežastis, paaiškėjo, kad yra pažeistas drenažas. Garaže buvo daug vandens, apie 20-30 cm, sėmė rankomis, traukė su siurbliuku, buvo ilgas darbas, nuomojo džiovinimo įrangą. Samdė graderistą, atkasė drenažą ir už kelių metrų nuo tvoros pradžios rado pažeidimus, sutrupintą drenažą. Drenažo pažeidimas buvo rastas valstybinėje žemėje. Pakeitė drenažą, po to vanduo į garažą smarkiai nebesisunkė, tik tiek, kiek pateko per nukastą gruntą. Šiai dienai yra patyrusi 1311,90 Eur nuostolius. Reikėjo tvarkyti elektros instaliaciją, kuri susigadino dėl drėgmės; tvarkė pamatą; pabalino garažo lubas. Visus garažo tvarkymo darbus organizavo ji su sūnumi A. B. Jos sūnus gyvena ir dirba užsienyje, pirmiausiai atliko vandens pašalinimo darbus, o kitus darbus jau vėliau, kuomet sūnus galėjo. Ji buvo atsivedusi M. G. į apsemtą garažą, bet jis nieko nesakė, tik gūščiojo pečiais, nenorėjo pripažinti savo klaidos. Vėliau teikė pretenziją, bet jai žalos neatlygino. Ji kvietė komisijas, kad užtikrintų praėjimą aplink garažą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei Z. B. nuosavybės teise priklauso garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (ankstesnis to paties garažo adresas (duomenys neskelbtini)) (1 failas, e. b. l. 4; 2 failas, e. b. l. 58-60). Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, nuo 2019 m. spalio 2 d. šis sklypas yra išnuomotas atsakovei UAB „Kristena“ (1 failas, e. b. l. 5-6).

2021 m. kovo 5 d. antstolis V. Drungilas konstatavo faktines aplinkybes, apžiūrint ieškovės garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (1 failas, e. b. l. 7-41).

2022 m. rugsėjo 30 d. M. G. surašytas Telšių rajono savivaldybės administracijos administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už tai, kad įrengiant tvorą apie savo sklypą buvo savavališkai perkasamas dirvožemis iki gretimame sklype esančios garažų masyvo sienos, dėl nukasto grunto laikinai buvo apsunkintas praėjimas aplink garažą. Pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį M. G. skirta bauda, su pažeidimu asmuo sutiko, baudą sumokėjo (1 failas, e. b. l. 42, 43-45).

Iš UAB „Žilevana“ sąskaitų matyti, kad 2022 m. liepos 14 d. ieškovė pirko bituminę polimerinę mastiką už 17,30 Eur, 2022 m. liepos 10 d. pirko bituminę polimerinę mastiką ir šepetį balinimui už 37,25 Eur (1 failas, e. b. l. 46, 47, 48, 49). 2021 m. rugsėjo 24 d. už garažo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio elektros remonto darbus ir medžiagas MB „Elektroratas“ Z. B. sumokėjo 407,77 Eur (1 failas, e. b. l. 50-51). 2021 m. kovo 15 d. už transporto paslaugas ir ekskavatoriaus paslaugas, suteiktas adresu (duomenys neskelbtini), ieškovė E. K. sumokėjo 290 Eur (1 failas, e. b. l. 52). 2021 m. sausio 5 d. iš UAB „Kerpita“ pirktos alkūnės, vamzdžiai, lauko grotelės už 146,80 Eur sumą (1 failas, e. b. l. 53). 2021 m. sausio 7, 8, 11 d. išrašytos Ramirent sąskaitos už drėgmės surinktuvo ir elektrinio šildytuvo nuomą bendrai 88,58 Eur sumai (1 failas, e. b. l. 54, 55, 56, 57). 2021 m. sausio 7 d. iš UAB „Makveža“ pirkta ilgiklis ritė už 39,95 Eur, 2023 m. sausio 25, 27 d. pirktas tinko mišinys, giluminis gruntas, priemonės jų naudojimui už bendrai 43 Eur sumą (1 failas, e. b. l. 58, 61, 62, 63, 64). 2021 m. kovo 16 d. garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad Z. B. už elektros energiją sumokėjo 35,55 Eur (1 failas, e. b. l. 59). Už faktinių aplinkybių konstatavimą antstoliui V. Drungilui ieškovė sumokėjo 205,70 Eur (1 failas, e. b. l. 60).

2022 m. gruodžio 22 d. ieškovė pateikė atsakovui reikalavimą dėl 1268,54 Eur nuostolių atlyginimo (1 failas, e. b. l. 66).

Atsakovės nuomojamame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), drenažo sistemos nėra (1 failas, e. b. l. 167-168).

Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2021 m. birželio 23 d. raštu informavo ieškovę apie jos skundo pagrindu atlikto patikrinimo statytojo UAB „Kristena“ žemės sklype, (duomenys neskelbtini), rezultatus. Inspekcija nurodė, kad tvoros ant atraminės sienelės dalies statybai šalia žemės sklypo nesuformuotoje valstybinėje žemėje statytojas neturėjo Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo. Žemės sklypo pietinėje pusėje tvoros dalis pastatyta peržengiant sklypo ribą ir tvoros konstrukcijos pritvirtintos prie esamo garažo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pastato. Po pakartotinio patikrinimo nustatyta, kad 0,95 m ilgio tvoros ir atraminės sienelės dalys, pastatytos valstybinėje žemėje šalia garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ esančio pastato, yra nugriautos. Tvorai ant atraminės sienelės statybą leidžiantis dokumentas neprivalomas. Statomos tvoros statyba nelaikoma savavališka, statytojas pašalino nustatytus pažeidimus, t. y. nugriovė tvoros dalį, pastatytą valstybinėje žemėje (2 failas, e. b. l. 5-8).

Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. birželio 22 d. atlikusi UAB „Kristena“ žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) patikrinimą nustatė, kad žemės sklypo pietinėje pusėje sklypą juosianti tvora pastatyta už žemės sklypo ribos, galimai pažeistas Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktas (2 failas, e. b. l. 9, 10-15, 16-18). 2021 m. lapkričio 24 d. atlikto žemės naudojimo patikrinimo metu nustatyta, kad galimai pažeistas Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 7 punktas, pasiūlyta pašalinti vartelius, palikti praėjimą, sutvarkyti atkastus pamatus (2 failas, e. b. l. 19-20, 21-24, 25).

Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. gruodžio 16 d. raštu informavo ieškovę, kad dėl tvoros pastatymo buvo nustatyti tam tikri pažeidimai, nustatyti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje požymiai, asmuo įpareigotas demontuoti vartelius ir įrengti praėjimo takelį iki 2022 m. birželio 1 d. (2 failas, e. b. l. 26-27). 2022 m. birželio 16 d. atliktas pakartotinis patikrinimas, nustatyta, kad pažeidimai nepašalinti, tebėra įrengti varteliai, pažeista sklypo riba. M. G. įsipareigojo vartelius pašalinti (2 failas, e. b. l. 28-32).

Nacionalinė žemės tarnyba 2022 m. rugpjūčio 23 d. rašte nurodė, kad atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pakartotinį patikrinimą ir nustatė, kad tvora įrengta tikrinto žemės sklypo ribose, tačiau vykdant jos įrengimo darbus galimai savavališkai buvo perkasamas susistovėjęs dirvožemis iki garažų masyvo sienos ir pagal pateiktas garažo naudotojos pastabas galimai sunaikinti melioracijos įrenginiai, bei dėl nukasto grunto apsunkintas praėjimas aplink garažą (2 failas, e. b. l. 33-34, 35-43).

Aiškinamajame rašte, projekte nurodoma, kad 20 boksų garažai projektuojami (duomenys neskelbtini) gatvės garažų masyve. Po garažais numatomi rūsiai. Rūsio apsaugai nuo gruntinio vandens įrengti drenažą (2 failas, e. b. l. 44-52). Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtina, kad garažas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti (2 failas, e. b. l. 82-85).

Fotonuotraukose užfiksuoti drenažo darbai (2 failas, e. b. l. 53-57).

Apžiūros akte užfiksuota garažo apžiūra, įvertintos drėgmės kaupimosi priežastys (2 failas, e. b. l. 144-154, 194-199).

Liudytojas A. B. paaiškino, kad yra ieškovės sūnus. Jo mama turi garažą, esantį (duomenys neskelbtini). 2021 m. sausio 1 d. nuėjo į garažą ir rado jo rūsį patvinusį iki pusės blauzdos. Vandens nėra niekada buvę. Garažo rūsyje jis lankosi retai. Lietuvoje jis būna du kartus per metus, prieš tai garaže buvo buvęs 2020 m. rugsėjo mėn. Nepamena ar tuomet buvo nuėjęs į garažo rūsį. Pamatęs vandenį, ėmė ieškoti priežasčių, skambino į UAB „Telšių vandenys“, bet ten neturėjo reikiamos technikos vandeniui ištraukti. Savo jėgomis siurbė vandenį su varikliuku, tai truko porą dienų. Garažo rūsyje buvo laikomi baldai, indai, ratlankiai, padangos, vaisiai, daržovės. Kadangi buvo nukasti pamatai, kilo mintis, kad gali būti pažeistas drenažas. Jis žinojo kur yra drenažo vamzdžio galas, tai yra 20-30 metrų nuo mamos garažo pakalnėje. Drenažas baigiasi kokie 5 metrai už kaimyno tvoros pabaigos. Nuėjęs iki drenažo galo, pamatė, kad vanduo neteka. Palei kaimyno tvorą buvo minkšta žemė, svyruojanti, todėl kilo įtarimas, kad ten pažeistas drenažas. Pagal skelbimus pasisamdė ekskavatorininką su technika, šis apžiūrėjo, pasitarė kur kasti atkasė ir pamatė, kad tvoros pamatas (stulpas) yra įsmeigtas tiesiai į drenažą. Pažeidimo vieta buvo valstybinėje žemėje, tiesiai po kaimyno tvora, ant tvoros kampo. Tvoros pamatai buvo 1,5 m, o gal ir didesniame gylyje. Tvoros stulpas pažeidė drenažą. Atkasė pažeidimo vietą, kasė toliau į šoną, kol rado sveiką drenažo vamzdžio dalį, pakeitė pažeistą dalį. Buvo pažeista maždaug 30 cm drenažo vamzdžio, jis buvo suskilęs, tvoros kuolas buvo tiesiai įsmigęs į drenažą. Atkasus tą vietą, radus sveikąją drenažo dalį, pradėjo smarkiai bėgti vanduo, jis pats stovėjo toje duobėje, su lopeta bandė semti tą vandenį, padėti ekskavatoriui. Aiškių nuotraukų sugadinto, sutrupinto drenažo nebuvo įmanoma padaryti, nes į tą vietą nuolat plūdo vanduo iš sveikosios drenažo dalies. Stovint duobėje, duobės kraštai jam buvo kažkur krūtinės lygmenyje, tai vadinasi drenažas buvo maždaug 1,50-1,60 m gylyje ir tvoros stulpas buvo tame pačiame gylyje. Pats matė, kad tvoros strypas turėjo kontaktą su drenažo vamzdžiu. Drenažas ėjo valstybinėje žemėje, į UAB „Kristena“ naudojamą žemės sklypą nepateko. Visas drenažo vamzdis ėjo grynai palei atsakovės tvorą, gal 10-15 cm atstumu, bet grynai kur tvoros kampas, ten drenažas pasisuka į kairę ir būtent ten pataikė. Žiūrint nuo mamos garažo, drenažas yra dešinėje atsakovės tvoros pusėje, tęsiasi tiesiai maždaug 20-30 m ir tuomet užsisuka link atsakovės pusės į kairę, į pakalnę, ten baigiasi dar už kokių 3-5 m. Po drenažo sutvarkymo garažas iš karto paliko sausas. Tvarkė garažo pamatus, hidroizoliavo. Nuo drėgmės neveikė elektra garažo rūsyje, teko tvarkyti elektros instaliaciją. Tvarkė tik tiek elektros instaliacijos, kiek buvo būtina atstatyti gedimui rūsyje. Garažas visada buvo tvarkingas ir prižiūrimas. Bendravo su M. G., išsikvietė jį į garažą dar tuomet, kai siurbė vandenį, sakė jam, kad turbūt yra nulaužtas drenažas ir jis tai padarė. M. G. sakė „gal darbininkai statydami tvorą pažeidė“, o paskui atkasus pažeidimo vietą, buvo atėjęs, bendravo su ekskavatorininku. Ekskavatorininkas nesutinka ateiti į teismą liudyti. Paskui mama kreipėsi pas advokatę Telšiuose, kuri susisiekė su M. G. ir šis pripažino žalą, žadėjo atlyginti. Tuo tikslu mama net atsidarė banko sąskaitą, tačiau paskui M. G. žalos atlyginti nebesutiko. Paskui ir advokatė nebesutiko ruošti dokumentų, mama ieškojo kitos advokatės. Dokumentų, kuriuose būtų užfiksuota drenažo vieta jis nėra matęs, kai kreipėsi į UAB „Telšių vandenys“ ten irgi tokių dokumentų nebuvo, tačiau mamos advokatė rado Registrų centre duomenis, kad garažas priduotas su drenažu. Garaže vandentiekio nėra.

Byloje ginčas kilo dėl atsakomybės už vykdant tvoros įrengimo darbus padarytą žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-248/2019, 77 punktas). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2019 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1089-701/2019, 33 punktas).

Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, taip pat ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju ieškovė nurodo, jog atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė teisės aktų (Žemės įstatymo 21 straipsnio) ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimais.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad statytojas UAB „Kristena“ 2020 m. įrenginėjo tvorą ant atraminės sienelės, nuomos teise valdomame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini). Šis žemės sklypas pietinėje pusėje ribojasi su Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ garažais, o garažas, esantis (duomenys neskelbtini) (ankstesnis adresas (duomenys neskelbtini)) priklauso ieškovei. Iš garažų masyvo projektinės medžiagos, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ieškovės garažas yra pats paskutinis, už jo daugiau garažų nėra. Į bylą ieškovės pateikta projektinė medžiaga patvirtina, kad ieškovės garažo statybai 1992 m. buvo rengiamas projektas, garaže numatytas įrengti rūsys, o rūsio apsaugai nuo gruntinio vandens numatomas įrengti drenažas (tai nurodyta tiek projekto aiškinamajame rašte, tiek projekto grafoje „pastabos“). Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtina, kad garažas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tenkina nustatytus reikalavimus ir tinka naudoti. Atsakovė ginčijo aplinkybę, kad ieškovės nurodomas drenažas egzistuoja, tačiau drenažo egzistavimą paneigiančių įrodymų nepateikė. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad atsakovės nuomos teise valdomame žemės sklype, (duomenys neskelbtini), nėra drenažo ir ši aplinkybė nėra reikšminga, kadangi ieškovė niekada neteigė, jog drenažas buvo ir atsakovės sklype. Ieškovės, liudytojo A. B. teigimu, drenažas faktiškai egzistavo šalia jos garažo esančioje valstybinėje žemėje, į kurią įrenginėdama tvorą, pažeisdama teisės aktų reikalavimus, neturėdama Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo 0,95 m atstumu įžengė atsakovė. Nors atsakovė teigė, kad liudytojo A. B. paaiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai, nes jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, tačiau teismas šio liudytojo parodymais remiasi, kadangi juos patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Liudytojas A. B. detalizavo, kad jokiuose dokumentuose nematė pažymėto drenažo, tačiau faktiškai drenažas egzistavo, tęsėsi nuo ieškovės garažo tiesiai apie 20-30 m, tuomet šiek tiek užsisuko į kairę ir baigėsi dar už kokių 3-5 metrų pakalnėje, jo vamzdis buvo išvestas į griovį. Tokias liudytojo nurodomas faktinio drenažo vamzdžio egzistavimo aplinkybes patvirtina ir antstolio V. Drungilo faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pateiktos fotonuotraukos. Iš fotonuotraukos Nr. 14 matyti, kad nuo ieškovės garažo dešinėje pusėje yra UAB „Kristena“ tvora, ji tęsiasi tiesiai į pakalnę. Fotonuotraukose Nr. 23-24 užfiksuotas tvoros kampas. Fotonuotraukose Nr. 27-28 matyti, kad už minėtos tvoros kampo (žiūrint nuo ieškovės garažo, o ne iš nuotraukos darytojo pozicijos) kairiau pakalnėje, griovyje yra išlindęs drenažo vamzdis. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, jog ieškovė įrodė aplinkybę, kad valstybinėje žemėje esančioje prie jos garažo drenažo vamzdis egzistavo.

Atsakovė neigia atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus, neatlikusi giluminių žemės darbų, galėjusių pažeisti drenažą, bei jokiais savo veiksmais nesukėlusi nuostolių ieškovei, o vien ta aplinkybė, kad įrengiant tvorą buvo pažeista jos nuomojamo žemės sklypo riba ir pietinėje pusėje 0,95 m įžengta į valstybinę žemę, savaime nereiškia jokio nuostolių atsiradimo ieškovei. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Nacionalinės žemės tarnybos atliktų patikrinimų metu nustatyta, kad atsakovė, įrengdama tvorą ant atraminės sienelės, nuomojamo sklypo pietinėje pusėje pažeidė sklypo ribą 0,95 m, tvoros konstrukciją įtvirtino į ieškovės garažo sieną, nepaliko praėjimo aplink garažą, taip pat buvo nukastas dirvožemis nuo ieškovės garažo pamatų. Teismas sutinka su atsakovės pozicija, kad vien nuomojamo žemės sklypo ribų peržengimas 0,95 m, įrengiant tvorą, savaime nereiškia, jog tuo ieškovės garažui buvo padaryta žala. Tačiau šiuo atveju, ieškovė tuo savo reikalavimo ir negrindė. Ieškovė nuo pat pradžių įrodinėjo, jog jos garažo rūsys patvino dėl nukastų pamatų ir sugadinto drenažo.

Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktas įpareigoja žemės savininkus ir kitus naudotojus savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Šiuo atveju, kad gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, konstatuota tiek Nacionalinės žemės tarnybos atliktų patikrinimų metu, tiek UAB „Kristena“ vadovui M. G. surašant administracinio nusižengimo protokolą už savavališkai perkastą dirvožemį. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, ieškovės, Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovo O. M., liudytojo A. B. paaiškinimų matyti, kad ieškovės garažo pamatų dalis (garažo gale ir dešiniame šone) yra atvira, su nukastu gruntu, šių asmenų teigimu, nukasta pamatų dalis sudaro 5-6 m ilgį. Akivaizdus pamatų dirvožemio nukasimas matyti iš antstolio V. Drungilo faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo fotonuotraukų Nr. 9, 11, 17, 20. Sutiktina su ieškovės argumentais, kad tokie UAB „Kristena“ veiksmai galėjo lemti tai, jog per nukastus pamatus ir esant sugadintam drenažui, paviršinis vanduo į jos garažo rūsį galėjo lengviau prasisunkti.

Visgi, esmine nuostolių atsiradimo aplinkybe, ieškove įvardija drenažo vamzdžio sugadinimą. Kaip minėta, vien tai, jog atsakovė, statydama tvorą, pažeidė savo nuomojamo sklypo ribą, nepatvirtina, jog dėl to atsirado nuostoliai ieškovei. Visgi, statydama tvorą (nors jai nereikėjo nei statybą leidžiančio dokumento, nei projekto) atsakovė turėjo būti itin atidi ir rūpestinga, įsitikinti, jog kirsdama savo nuomojamo žemės sklypo ribas, nepažeis kitų asmenų interesų ir nepadarys žalos. Šiuo atveju atsakovė neįrodė, kad statydama tvorą valstybinėje žemėje buvo įsitikinusi, jog ten nėra jokių inžinerinių sistemų. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad tvorą atsakovė valstybinėje žemėje statė be Nacionalinės žemės tarnybos sutikimo, garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, taip pat ir ieškovė patvirtino, kad su jais, kaip besiribojančio su atsakovės nuomojamo žemės sklypo kaimynais, jokios tvoros statymo aplinkybės nebuvo derinamos. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu neatsakė į teismo klausimą, kokiu būdu atsakovė įsitikino, jog valstybinėje žemėje nėra inžinerinių sistemų, teigė tik tai, jog sklype (duomenys neskelbtini) nėra garažo, tačiau, kaip minėta dėl to net nėra ginčo. Tvoros statybai projektas ir statybą leidžiantis dokumentas nebuvo reikalingas, tačiau atsakovė neįrodė teiginių, jog tvoros stulpai buvo gręžiami tik iki 1 metro gylio. Nors atsakovės atstovas teigė, jog tokia yra statybų praktika, tačiau jokių tokią praktiką pagrindžiančių duomenų nepateikė.

Teismo vertinimu, tai, jog statoma tvora turėjo kontaktą su drenažo vamzdžiu patvirtina visuma byloje esančių įrodymų, o būtent: 1) iš faktinio aplinkybių konstatavimo protokolo (fotonuotrauka Nr. 27) matyti, kad drenažo vamzdžio galas išeina už tvoros ribų į dešinę pusę, kas reiškia, jog nutiestas tiesiai, jis neišvengiamai susikirstų su tvora; 2) liudytojas A. B. nurodė, kad drenažas nuo ieškovės garažo eina tiesiai maždaug 10-15 cm atstumu nuo tvoros, tačiau ties tvoros kampu užsisuka į kairę (žiūrint nuo garažo) ir būtent toje vietoje buvo drenažo pažeidimas (tokias aplinkybes jis nurodė ir antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu 2021 m. kovo 5 d.); 3) byloje nėra nustatyta kokiame konkrečiai gylyje yra drenažas, tačiau liudytojas A. B. nurodė, kad drenažas yra maždaug 1,50-1,60 m gylyje ir tokiame pačiame gylyje buvo jį pažeidęs tvoros stulpas; 4) atsakovė neįrodė, kad tvoros pamatai buvo montuojami tik iki 1 m gylyje, liudytojo A. B. teigimu jis aiškiai matė, jog tvoros stulpas buvo įsmigęs į drenažo vamzdį; 5) atsakovės teiginiai, jog drenažą galėjo pažeisti pati ieškovė kasdama su pasamdytu ekskavatoriumi yra nepagrįsti, deklaratyvūs, kadangi nei ieškovei, nei jos sūnui nebuvo jokio tikslo žiemos metu, esant nepalankioms oro sąlygoms atlikti kokius nors kasimo darbus, jeigu jie nebūtų radę užtvinusio garažo rūsio ir nustatę, jog pro drenažo vamzdžio galą, esantį griovyje nebėga vanduo; 6) byloje nėra duomenų apie kokių nors kitų asmenų atliekamus darbus drenažo zonoje, ieškant pažeidimo buvo atkasta konkreti vieta ties drenažo ir tvoros susikirtimu ir ten pažeidimas rastas. Liudytojo A. B. padarytose fotonuotraukose pagal galimybes užfiksuota atkasto pažeidimo vieta, naujai paklotas drenažo vamzdis, fotonuotraukose matyti drenažo vamzdžio užsisukimas ties atsakovės tvora.

Visuma šių įrodymų suformuoja teismo pagrįstą įsitikinimą, kad drenažo vamzdis buvo pažeistas dėl atsakovės pareigos elgtis rūpestingai pažeidimo ir tuo pasireiškė atsakovės neteisėti veiksmai. Atsakovė, prieš atlikdama tvoros įrengimo darbus, turėjo įsitikinti ar valstybinėje žemėje (kurios ribą savavališkai pažeidė) nėra inžinerinių tinklų (drenažo). Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis Nr. 3K-3-412/2008). Teismo vertinimu atsakovė pažeidė tiek anksčiau nurodytų teisės aktų reikalavimus (Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punktą), atliko neteisėtus veiksmus, o jos kaltė pasireiškė neatsargumu, nes nebuvo tiek rūpestinga ir apdairi, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina.

Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta lankstaus priežastinio ryšio samprata. Priežastinio ryšio lankstus taikymas atitinka civilinės atsakomybės tikslą kompensuoti padarytus nuostolius, kurių atsiradimas yra susijęs su veikimu ar neveikimu, dėl kurio šie nuostoliai atsirado (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013). Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus: 1) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo; 2) nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-53/2010). Be to, pagal CK 6.247 straipsnį nereikalaujama, kad skolininko elgesys būtų vienintelė nuostolių atsiradimo priežastis; priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007; 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013).

Teismo vertinimu šiuo atveju egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys, nes žalingi padariniai nebūtų atsiradę, jeigu atsakovė būtų veikusi laikydamasis teisės aktų reikalavimų, apdairiai ir rūpestingai, be to padariniai nėra teisine prasme pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Atsakovė garažo rūsio užtvinimo vandeniu aplinkybės neginčijo. Teismo vertinimu ieškovė įrodė, jog garažo užpylimas vandeniu atsirado tiek dėl galimo paviršinio vandens sunkimosi per atkastus pamatus, tiek dėl sugadinto drenažo vamzdžio. Byloje nenustatyta ir atsakovė neįrodė, kad drenažo vamzdis būtų buvęs pažeistas nepriklausomai nuo jos vykdytų tvoros įrengimo darbų. Taip pat atsakovė neįrodė, kad garažo rūsio užpylimas vandeniu atsirado dėl kokių nors kitų priežasčių. Garažo užtvinimas rūsiu pastebėtas 2020 m. gruodžio mėn. pabaigoje – 2021 sausio mėn. pirmosiomis dienomis, duomenų, kad garažo rūsys yra buvęs užtvinęs daug anksčiau ar nepriklausomai nuo atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), byloje nėra. Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ vadovas patvirtino, kad nuo tada kai jis vadovauja bendrijai (nuo 2018 m.) jokių nusiskundimų iš garažų savininkų, tarp jų ir iš Z. B. ar jos sutuoktinio nėra gavę. Žino, kad kai kurie garažai yra drėgnoki, tačiau apie didesnius susikaupusio vandens kiekius jam neteko girdėti. Jau po garažo rūsio užtvinimo padarinių pašalinimo 2021 m. kovo 5 d. antstolis V. Drungilas konstatavo faktines aplinkybes, garažo ir jo rūsio būklę užfiksavo fotonuotraukose ir jose jokio susikaupusio vandens, kuomet jau sutvarkytas drenažas, nebebuvo, nors faktiškai tebebuvo šaltasis metų laikas ir pavasario metu galimas paviršinio vandens susikaupimas. Kaip minėta ir garažo projektiniuose sprendiniuose nurodyta, jog drenažas įrengiamas būtent rūsio apsaugai nuo gruntinio vandens. Vadinasi, drenažo pažeidimas galėjo lemti gruntinio vandens patekimą į garažo rūsį. Ieškovė į bylą pateikė statinio apžiūros aktą, sudarytą K. J., kuriame taip pat buvo aprašyta statinio (garažo) būklė, galimos drėgmės jame susikaupimo priežastys, tačiau teismas šiuo aktu nesiremia, kadangi jį parengęs asmuo nėra atestuotas specialistas, statinio apžiūros akte nenurodomas konstatuotų faktinių aplinkybių pagrindas. Visgi, teismo vertinimu, byloje esančių duomenų pakanka spręsti, kad jog garažo rūsio užtvinimas vandeniu atsirado tiek dėl galimo paviršinio vandens sunkimosi per atkastus pamatus, tiek dėl sugadinto drenažo vamzdžio, o šiuos neteisėtus veiksmus atliko atsakovė, todėl egzistuoja priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos.

Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija yra kompensacinė. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją.

Ieškovė nurodė, jog šalindama garažo rūsio užtvinimo pasekmes patyrė 1311,90 Eur nuostolius, susijusius su garažo patalpų sausinimu, drenažo vamzdžio remontu, hidroizoliacijos darbų, elektros instaliacijos darbų ir kt. būtinų darbų atlikimu, faktinių aplinkybių konstatavimu. Atsakovė ginčijo nuostolių dydį ir pagrįstumą, teigė, jog garažas yra senas, apleistas statinys ir ieškovė, pasidariusi einamojo remonto darbus, galimai siekia pasipelnyti atsakovės sąskaita. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, ieškovės, liudytojo A. B. paaiškinimus teismas sprendžia, jog garaže atlikti beveik visi darbai buvo būtini atsiradusiems nuostoliams pašalinti. Iš į bylą pateiktų įrodymų matyti, kad 2021 m. kovo 5 d. iš UAB „Kerpita“ pirkti vamzdžiai, praktiškai tuo pačiu metu (2021 m. sausio 7, 8, 11 d.) atsiskaityta su Ramirent už kelių dienų drėgmės surinktuvo ir elektrinio šildytuvo nuomą, 2021 m. sausio 7 d. pirkta ilgiklis ritė (galimai išnuomotai įrangai pajungti). 2021 m. kovo mėn. atsiskaityta už ekskavatorininko paslaugas. Ieškovė yra senyvo amžiaus, vieniša moteris, jos sutuoktinis, daugiausiai rūpinęsis garažu, mirė (duomenys neskelbtini), todėl akivaizdu, jog savo jėgomis ji negalėjo itin operatyviai atlikti remonto darbų, tam buvo reikalinga sūnaus, gyvenančio ir dirbančio užsienyje, pagalba. Visų pirma buvo iš garažo rūsio pašalintas vanduo, sutvarkytas drenažas, po kurio vanduo į garažo rūsį itin smarkiai nebesisunkė, tik tiek kiek pateko per nukastus pamatus. 2021 m. kovo 16 d. garažų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad Z. B. už elektros energiją sumokėjo 35,55 Eur. Teismo posėdžio metu O. M. patvirtino, kad ieškovė daug elektros energijos išnaudojo būtent dėl drėgmės surinktuvų naudojimo. Liudytojas A. B. nurodė, kad į Lietuvą grįžta du kartus per metus – vasaros laikotarpiu ir žiemą. 2021 m. rugsėjo mėn. buvo sutvarkyta elektros instaliacija būtent garažo rūsyje, tai nurodyta paslaugas suteikusios MB „Elektroratas“ sąskaitoje. Garažas pastatytas 1992 m., iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotų fotonuotraukų tikrai negalima spręsti, jog tai apleistas, nenaudojamas statinys. Matyti, kad garaže buvo laikomi įvairūs ieškovės daiktai, liudytojo A. B. teigimu garažo rūsyje būdavo veikianti elektra, ten laikyti baldai, indai, padangos automobiliui, daržovės. Dėl susikaupusio vandens, pernelyg didelės drėgmės galėjo būti pažeista elektros instaliacija, todėl teismas išlaidų dydį už elektros instaliacijos remontą garažo rūsyje laiko pagrįstu ir įrodytu. 2022 m. liepos mėn. ieškovė pirko bituminę polimerinę mastiką, kas buvo reikalinga pamatų hidroizoliacijos darbų atlikimui. Ieškovės pateiktos sąskaitos, kvitai patvirtina, kad nuostolių šalinimo darbai buvo atlikti keliais etapais, pagal sūnaus sugrįžimo į Lietuvą laikotarpius ir galimybes. Pirktų medžiagų ir paslaugų kiekis nesuteikia pagrindo manyti, jog tai buvo pertekliniai, su nuostolių atsiradimu nesusiję ar vien tik garažo būklės pagerinimui skirti darbai, kaip teigė atsakovė. Žalą 1063,20 Eur sumai (17,30 Eur + 37,25 Eur + 407,77 Eur + 290 Eur + 146, 80 Eur + 88,58 Eur + 39,95 Eur +35,55 Eur) sudaro tiesioginiai ieškovės patirti nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

Visgi, dalis žalos, teismo vertinimu nėra pagrįsta, o būtent: 2023 m. sausio 25, 27 d. UAB „Makveža“ kvituose nurodyta, jog buvo pirktas tinko mišinys, giluminis gruntas, pirštinės ir t.t. už bendrai 43 Eur sumą. Neaišku, kaip šios išlaidos yra susijusios su nuostolių pašalinimu, nes nuo nuostolių atsiradimo jau buvo praėję daugiau nei dveji metai, ieškovė neįrodė kaip šios pirktos priemonės yra susijusios su nuostolių pašalinimu, kokiu tikslu šios priemonės buvo naudotos. Be to, jau 2022 m. gruodžio 22 d. ieškovė kreipėsi į atsakovę su reikalavimu atlyginti žalą, vadinasi tuomet traktavo, kad visas nuostolių dydis jai jau yra žinomas. UAB „Makveža“ prekės pirktos jau po reikalavimo pateikimo, duomenų apie kokius nors naujai atsiradusius nuostolius nėra pateikta. Teismas pažymi, jog žalos turi būti atlyginama tik tiek, kiek buvo objektyviai būtina nuostoliams pašalinti. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog dalis žalos - 43 Eur dydžio nėra įrodyta.

Taip pat ieškovė į nuostolių atlyginimo sumą įskaičiavo faktinių aplinkybių konstatavimo išlaidas - 205,70 Eur, tačiau šios išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su nuostolių pašalinimu ir yra priskiriamos su bylos nagrinėjimu susijusioms išlaidoms (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas), dėl kurių teismas pasisako spręsdamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-449/2007).

Byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovė dėl savo nerūpestingumo pažeidė teisės aktuose nustatytas pareigas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), šis pažeidimas sąlygojo žalos atsiradimo faktą (pamatų atkasimą ir drenažo vamzdžio sugadinimą) (6.249 straipsnio 1 dalis), dėl ko yra pagrindas konstatuoti, kad tarp neteisėtų atsakovės veiksmų (neveikimo) ir žalos yra priežastinis ryšys. Žalos dydį 1063,20 Eur sumai pagrindžia į bylą pateikti įrodymai. Dėl to, teismas sprendžia, kad yra nustatytos visos būtinos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, numatytos CK 6.246-6.249 straipsniuose, todėl ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė patyrė 1930,70 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 31 Eur žyminis mokestis, 205,70 Eur už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 1694 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos de didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovės išlaidos už advokato teisinę pagalbą šioje byloje neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą. Įvertinus advokato darbo maksimaliam užmokesčiui apskaičiuoti aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamus vidutinius mėnesinis bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualių įmonių), įvertinus bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, apimtis, turinį, spręstina, jog mažinti prašomų priteisti advokato atstovavimo išlaidų nėra pagrindo.

Ieškinio reikalavimai tenkinti iš dalies (netenkinta dalis dėl 43 Eur tiesioginių nuostolių priteisimo), tenkinta 96 proc. ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovei priteistinos 1853,47 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Atsakovė patyrė 2904,01 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Įvertinus advokato darbo maksimaliam užmokesčiui apskaičiuoti aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamus vidutinius mėnesinis bruto darbo užmokesčius šalies ūkyje (be individualių įmonių), įvertinus bylos sudėtingumą, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, apimtis, turinį, spręstina, jog mažinti prašomų priteisti advokato atstovavimo išlaidų nėra pagrindo ir nuo nurodytos sumos skaičiuotina atmestiems ieškinio reikalavimams tenkanti, iš ieškovės atsakovei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma. Netenkinta 4 proc. ieškinio reikalavimų, todėl iš ieškovės atsakovei priteistinos 116 Eur bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis). Atlikus priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovės ieškovei priteistinos 1737,47 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Kristena“, kodas 302629685, nuostolių atlyginimą 1063,20 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt tris Eur 20 ct), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. rugpjūčio 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas 1737,47 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus trisdešimt septynis Eur 47 ct) ieškovei Z. B., gim. (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.