Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė,

teismo posėdyje išnagrinėjus Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro Nėrijaus Puškoriaus (toliau - prokuroras) skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutarties, kuria buvo panaikintas prokuroro nutarimas laikinai apriboti S. S., gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teisę į 2012 m. sausio 25 d. kratos bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rastus ir paimtus 7000,00 Lt (septynis tūkstančius litų) grynųjų pinigų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK ONTV atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-01571-11 dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 249 str. 2, 3 d., 180 str. 1, 2, 3 d., 181 str. 2 d., padarymo. Šiame ikiteisminiame tyrime R. S. įtariamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 249 str. 3 d., 180 str. 1, 2, 3 d., 22 str. 1 d., 181 str. 2 d. Atliekant ikiteisminį tyrimą, 2012 m. sausio 25 d. buvo atlikta krata įtariamojo R. S. gyvenamojoje vietoje - bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklausančiame S. S.. Kratos metu buvo rasti ir paimti grynieji pinigai – 7000,00 Lt.

Prokuroras, siekdamas užtikrinti galimą civilinį ieškinį, turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą, 2012 m. vasario 1 d. priėmė nutarimą laikinai apriboti nuosavybės teisę, kuriuo visiškai apribojo S. S., gyvenančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teises į 2012 m. sausio 25 d. kratos metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, seife rastus ir paimtus grynuosius pinigus - 7000,00 Lt.

S. S., nesutikdama su šiuo prokuroro nutarimu, pateikė skundą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas 2012 m. kovo 5 d. nutartimi skundą tenkino. Savo sprendimą teisėjas motyvavo tuo, kad pateiktoje medžiagoje nėra patikimų duomenų, kurie leistų teigti, kad įtariamasis R. S. gyvena pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir kratos metu seife rasti pinigai priklauso jam. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. S. ir S. S. išsituokę, R. S. buvo deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki 2003 m. balandžio 23 d. Taip pat S. S. ir jos dukra R. S. gauna pastovų darbo užmokestį bei su individualia veikla susijusių pajamų. Pareiškėja nėra šioje byloje įtariamoji, ji nėra materialiai atsakinga už R. S. veiksmus, todėl negali būti subjektu, kuriam gali būti taikoma ši procesinė prievartos priemonė.

Skunde nurodoma, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau tekste - BPK) 357 str. bei Lietuvos Respublikos BK 72 str. nuostatos įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir teismą užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Lietuvos Respublikos BK 72 str. nuostatos numato, jog turi būti konfiskuojamas bet kokio pavidalo turtas, esantis pas kaltininką ar kitus asmenis, jei šis turtas buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. To paties Lietuvos Respublikos BK straipsnio 4 d. 2, 3 p. nurodyta, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą ar ne, jeigu šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį arba jei šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys faktiniai duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kratos metu seife rasti ir paimti pinigai – 7000,00 Lt, priklauso R. S. bei šie pinigai galimai gauti iš nusikalstamos veikos. Tokius duomenis pagrindžia tiek R. S. pateikti įtarimai, tiek pinigų radimo vieta, taip pat yra duomenys, kad R. S. gyveno minėtame bute, nors ir ne pastoviai. Vien tas faktas, kad R. S. oficialiai išsiskyręs ir formaliai nedeklaravęs savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesudaro pagrindo teigti, kad jis negyveno nurodytu adresu ir negalėjo laikyti minėtame bute savo daiktų, tame tarpe ir grynųjų pinigų.

Skunde nurodoma ir tai, kad aplinkybes, ar turtas buvo įsigytas nusikalstamu būdu, ar turtas buvo nusikaltimo padarymo priemonė ar rezultatas, taip pat ar turtą būtina konfiskuoti nustato tik teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą o ne prokuroras, priimdamas nutarimą laikinai apriboti nuosavybės teises. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra tik procesinė prievartos priemonė, skirta užtikrinti civilinį ieškinį, galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro skundas tenkintinas.

Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip procesinė prievartos priemonė, yra susijusi su asmens konstitucine teise – teise į nuosavybės neliečiamumą. Todėl nurodyta priemonė gali būti taikoma tik esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 1 d. numatyta, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (Lietuvos Respublikos BK 72 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-06-22 nutartyje Nr. 2K-445-2007 pasisakė, kad baudžiamasis įstatymas numato galimybę konfiskuoti turtą, esantį ne tik pas kaltininką, bet ir pas kitus asmenis. Tai atitinka nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos BK 72 str. 3 d. 2 p., kur nustatyta, kad kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims perduotas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tie asmenys patraukti baudžiamojon atsakomybėn, jeigu įgydami turtą, jie žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, jog šis turtas, pinigai ar už juos naujai įgytos vertybės yra gautos iš nusikalstamos veikos. Iš minėtos normos turinio matyti, kad kalbama apie turto perdavimą kitiems asmenims. Dėl to laikytinas nepagrįstu pirmos instancijos teismo teiginys, neva S. S. negali būti subjektu, kuriems gali būti taikoma procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas, siekiant užtikrinti galimą civilinį ieškinį, turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą.

Kaip matyti iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, R. S. yra įtariamas tuo, kad jis, dalyvaudamas paties vadovaujamo nusikalstamo susivienijimo veikloje, padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 249 str. 3 d., 249 str. 3 d. 180 str. 1 d., 249 str. 3 d. 180 str. 2 d. Skundą nagrinėjantis teismas, susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys faktiniai duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad kratos metu seife rasti ir paimti grynieji pinigai – 7000,00 Lt, galimai priklauso R. S., bei kad šie pinigai galimai gauti iš nusikalstamų veikų. Minėtus duomenis, kaip ir nurodoma prokuroro skunde, pagrindžia R. S. pateikti įtarimai, jis įtariamas nusikalstamo susivienijimo organizavimu ir vadovavimu jam, kasos, į kurią nusikalstamo susivienijimo nariai įnešdavo pinigines lėšas, gautas iš nusikaltimų, valdymu, šių piniginių lėšų disponavimu, bei faktas, kad raktai nuo seifo, kuriame laikyti ir kratos metu paimti pinigai, buvo rasti galimai R. S. priklausančios striukės kišenėje. Duomenis, kad R. S. nors ir nepastoviai, tačiau vis dėlto gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, patvirtina ikiteisminio tyrimo metu gautas 2012 m. gruodžio 15 d. tarnybinis pranešimas. Minėtą faktą patvirtino ir pats įtariamasis savo 2012 m. vasario 6 d. skunde Vilniaus apygardos teismui dėl suėmimo, kuriame nurodė, kad nors ir nedirbo, tačiau turėjo pajamų, pakankamų pragyvenimui, gyveno su žmona, nors buvo išsiskyręs. Minėtas įtariamojo skundo teiginys yra užfiksuotas ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus minėtą R. S. skundą. Dėl to apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagrįsti prokuroro skunde nurodyti argumentai, kad vien faktas, jog R. S. oficialiai išsiskyręs ir formaliai nedeklaravęs savo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nesudaro pagrindo teigti, kad jis negyveno nurodytu adresu ir negalėjo laikyti minėtame bute savo daiktų, tame tarpe ir grynųjų pinigų.

Pažymėtina ir tai, kad nors bylos medžiagoje šiuo metu nėra duomenų, kurie teisėsaugos institucijoms leistų neginčijamai konstatuoti, jog kratos metu rastos piniginės lėšos priklauso būtent R. S., o ne jo sutuoktinei, kuri dirba ir turi teisėtas pajamas, ar kad šios lėšos buvo neabejotinai įgytos iš nusikalstamos veiklos, tačiau esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, aplinkybė, ar kratos metu įtariamojo R. S. buvusios sutuoktinės gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rasti ir paimti 7000,00 Lt yra gauti iš nusikalstamos veikos, būtent ir yra ikiteisminio tyrimo įrodinėjimo dalykas. Be to, klausimą, ar yra pagrindas tokį turtą konfiskuoti, galutinai išsprendžia tik teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą. Akcentuotina, ir tai, kad nuosavybės teisių apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė ir prokuroro nutarimu gali būti panaikinama, jeigu ji tampa nebereikalinga.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartis laikytina nepagrįsta ir dėl to naikintina.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prokuroro skundą tenkinti. Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos prokuratūros 2012 m. vasario 1 d. nutarimą laikinai apriboti S. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į turtą - grynuosius pinigus 7000,00 Lt (septynis tūkstančius litų), taikant visišką nuosavybės teisės apribojimą - uždraudžiant nurodytą turtą valdyti, jį naudoti ir juo disponuoti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.