Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-08-01 · Administracinė byla Nr. eI-3123-473/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-08-01Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-11-06Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-08-01
Bylos Nr.
eI-3123-473/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01704-2018-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolanta Malijauskienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Violeta Balčytienė
Pareiškėjas
S. K. R.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 8.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-3123-473/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01704-2018-6Procesinio sprendimo kategorija: 8.3.1; 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugpjūčio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Malijauskienės ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei L. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. K. R. (S. K. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas S. K. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (1 t., b. l. 1–3), prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. (15/5-10)11U-605(00640) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos piliečiui S. K. R., panaikinimo“.

Paaiškino, kad pareiškėjas buvo ir šiuo metu yra Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto nuolatinių bakalauro studijų vadybos ir verslo administravimo programos 1 kurso studentas.

Nurodė, kad Departamentas skundžiamu sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nustatęs, kad dėl pareiškėjo kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo ir dėl pareiškėjo antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje yra pateiktas įspėjimas draudimo atvykti ir apsigyventi tikslais. Pareiškėjo manymu, šis perspėjimas pateiktas po 2018 m. sausio 5 d., t. y. pareiškėjui turint galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir, kaip nurodoma skundžiamame sprendime, buvo pateiktas tuo metu, kai pareiškėjas sustabdė studijas Vilniaus universitete. Pažymėjo, kad Departamentui priimant sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojantį iki 2020 m. sausio 14 d. nebuvo jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjo atžvilgiu kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą buvo įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad tuo atveju, kai priimamas įspėjimas dėl neįsileidimo asmens atžvilgiu, kuris sprendimo priėmimo metu turi vienos iš Konvencijos dėl Šengeno susitarimo ratifikavusios šalių galiojantį leidimą, įspėjimą dėl neįsileidimo priėmusi šalis privalo konsultuotis su leidimą gyventi išdavusia šalimi, kad nustatytų ar yra pakankamai priežasčių leidimą panaikinti. Nesant konsultacijų tarp šalių iš kurių viena yra suteikusi leidimą laikinai gyventi, o kita priima sprendimą įtraukti įspėjimą dėl neįsileidimo, formalus konstatuojamasis faktas, kad kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo, negali būti teisėtas pagrindas naikinti išduotą, galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Teigė, kad studijas Vilniaus universitete buvo sustabdęs dėl ligos. Departamentas skundžiamame sprendime šį sustabdymą nepagrįstai prilygina studijų nutraukimui. Pareiškėjas pažymėjo, kad studentai turi teisę dėl ligos ar kitų priežasčių išeiti akademinių atostogų neprarandant studento statuso ir teisės tęsti studijas, studijų sustabdymas akademinių atostogų metu ir studijų nutraukimas yra skirtingas, o ne tapačias pasekmes sukuriantys veiksniai ir negali būti tapatinami. Studijų sustabdymo atveju asmuo nepraranda studento statuso ir teisės tęsti studijas. Nutraukus studijas asmuo praranda studento statusą ir atnaujinti studijas gali tik aukštosios mokyklos statuso nustatyta tvarka.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skunde išdėstytus argumentus. Nurodė, kad Departamentas skundžiamame sprendime studijų sustabdymo ir nutraukimo sąvokas sutapatino nepagrįstai. Pareiškėjos manymu, Departamentui informavus Norvegijos Karalystės kompetentingas įstaigas, būtų sudaryta galimybė riboti pareiškėjo atvykimo į Norvegijos Karalystę, neribojant jo patekimo ir gyvenimo Šengeno zonoje. Paaiškino, jog pareiškėjas nuo 2016 m. rugsėjo mėn. studijuoja Vilniaus universitete. Laikotarpiu nuo 2012 m. iki 2016 m. gyveno Norvegijos Karalystėje ir buvo sudaręs santuoką. 2015 m. prasidėjus šeimos krizei, pareiškėjas kreipėsi dėl leidimo gyventi Norvegijoje įforminimo, tačiau 2016 m. su sutuoktine išsiskyrė, todėl leidimo įforminimo procedūros nebetęsė. Patikslino, kad nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. pareiškėjas gyvena Lietuvoje.

Atsiliepimas

Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (1 t., b. l. 13–16) su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškino, kad Vilniaus universitetas kompetentingai migracijos institucijai pateikė oficialius duomenis, jog, vadovaujantis 2018 m. sausio 10 d. Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dekano įsakymu Nr. 210000-DS-266, pareiškėjas yra sustabdęs studijas, t. y. nutraukęs mokymąsi bent iki 2018 m. rugsėjo 1 d. Kadangi leidimo laikinai gyventi išdavimo paskirtis yra tikslinė, t. y. leidimas laikinai gyventis mokymosi pagrindu yra išduodamas todėl, kad užsieniečio nuolatinis buvimas Lietuvos Respublikoje yra būtinas sėkmingam studijų procesui Vilniaus universitete, pareiškėjui buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi.

Atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas nurodo, jog studijuoti, lankytis paskaitose jam trukdė sveikatos būklė, todėl jam buvo reikalinga sustabdyti studijas, tačiau, vos įsiforminęs leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jis išvyko į Norvegijos Karalystę, kur siekė gauti leidimą laikinai gyventi fiktyvios santuokos pagrindu ir taip legalizuoti savo buvimą Norvegijos Karalystėje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, manytina, kad pareiškėjas siekė piktnaudžiauti migracijos procedūromis ir jo tikrieji ketinimai yra kiti – legalizuoti savo buvimą visoje Šengeno erdvėje. Pažymėjo, kad leidimai laikinai gyventi studijų pagrindu yra išduodami būtent su tikslu, kad užsieniečiai atvykę į Lietuvos Respubliką čia mokytųsi. Kuomet studentas yra sustabdęs studijas, mokymosi tikslas nėra įgyvendinamas, vadinasi, jam nėra būtinybės, o tuo pačiu ir pagrindo gyventi Lietuvos Respublikoje.

Pareiškėjui leidimą laikinai gyventi nuspręsta panaikinti dar ir tuo pagrindu, kad dėl jo kita Šengeno valstybė (Norvegijos Karalystė) į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo ir draudimo atvykti į Šengeno erdvę. Priimant ginčijamą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu buvo vadovaujamasi tai dienai aktualiais kompetentingų institucijų pateiktais duomenimis apie pareiškėjo statusą.

Departamento teigimu, ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o užsieniečių kontrolė vykdyta efektyviai. Prieš priimant ginčijamą sprendimą, buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėtos visos esminės su pareiškėju susijusios aplinkybės, o surinktų duomenų užteko sprendimui pagrįsti, t. y. surinkti duomenys patvirtino, kad pareiškėjas šiuo metu yra nutraukęs (sustabdęs) studijas, o apie tai, kad jam draudžiama atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi, yra įtraukti duomenys į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Ginčijamas sprendimas priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2018 m. gegužės 2 d. sprendimo Nr. (15/5-10)11U-605(00640) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos piliečiui S. K. R., panaikinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 22 d. pareiškėjas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai (toliau – ir Valdyba) pateikė prašymą skubos tvarka išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, jog ketina studijuoti mokslo ir studijų institucijoje pagal studijų programą (programas) arba doktorantūroje, t. y. studijuoti Vilniaus universitete (1 t., b. l. 17–26).

Departamentui buvo pateiktas 2017 m. rugsėjo 12 d. Vilniaus universiteto raštas Nr. (3.1)15500-S-285/2, kuriame buvo prašoma išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2020 m. sausio 14 d., atvykusiam studijoms į Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto nuolatinių studijų Vadybos ir verslo administravimo bakalauro programą (1 t., b. l. 38).

Taip pat buvo pateikta 2017 m. gegužės 2 d. pažyma apie studijas Nr. 46979, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas studijuoja Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto bakalauro nuolatinių studijų Vadybos ir verslo administravimo programoje. Numatoma šias studijas baigti – 2020 m. birželio 30 d. (1 t., b. l. 40).

2017 m. lapkričio 17 d. Departamentas pranešimu Nr. (15/4-11)10K-46570 informavo pareiškėją, kad Departamentas 2017 m. lapkričio 17 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2020 m. sausio 14 d. (1 t., b. l. 60).

2017 m. gegužės 2 d. Departamentas priėmė sprendimą Nr. (15/5-10)11U-605(00640) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos piliečiui S. K. R., panaikinimo“, kuriuo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 3 punktu bei 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantį iki 2020 m. sausio 14 d. (1 t., b. l. 78–79).

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas.

Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą.

Pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 3 punktą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu dėl jo kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

Įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai (2 punktas); nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas, taip pat jeigu užsienietis studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje (9 punktas).

Skundžiamame sprendime Departamentas konstatavo, kad dėl pareiškėjo antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje yra pateiktas įspėjimas draudimo atvykti ir apsigyventi tikslais. Teismas neturi pagrindo abejoti šia atsakovo išvada, kadangi iš byloje esančių Šengeno informacinės sistemos duomenų matyti, kad Norvegijos karalystė yra nurodžiusi, kad pareiškėjui draudžiama atvykti į Šengeno erdvę arba joje apsigyventi (1 t., b. l. 70).

Pareiškėjo skunde teigiama, kad prieš priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje panaikinimo privalėjo būti konsultuojamasi su valstybe įtraukusia įspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą dėl pareiškėjo neįsileidimo. Nesant konsultacijų tarp šalių iš kurių viena yra suteikusi leidimą laikinai gyventi, o kita priima sprendimą įtraukti įspėjimą dėl neįsileidimo, formalus konstatuojamasis faktas, kad kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo, negali būti teisėtas pagrindas naikinti išduotą, galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 25 straipsnio 2 dalis nustato, kad esant sutapimui pagal 24 straipsnio perspėjimą dėl trečiosios šalies piliečio, kuriam suteikta teisė laisvai judėti Bendrijoje, perspėjimą vykdanti valstybė narė, pasinaudodama savo SIRENE biuru ir laikydamasi SIRENE vadovo nuostatų, tuoj pat kreipiasi į perspėjimą pateikusią valstybę narę, kad būtų galima nedelsiant nuspręsti, kokio veiksmo imtis.

Iš bylos duomenų (1 t., b. l. 97–98) matyti, kad Norvegijos Karalystė, laikydamasi SIRENE vadovo nuostatų kreipėsi į Lietuvos Respubliką, informuodama, kad Norvegijos Karalystė pareiškėjui taikė 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo 24 straipsnio perspėjimą. Nurodoma, jog pareiškėjas buvo išsiųstas iš Norvegijos Karalystės ir jam yra draudžiama atvykti į Norvegijos Karalystę iki 2023 m. vasario 14 d. Įvertinęs šiuo duomenis, teismas konstatuoja, jog leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui buvo panaikintas remiantis ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir šis panaikinimo pagrindas, taikytas pagrįstai.

Departamentas pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikino ir tuo pagrindu, kad pareiškėjas nutraukė studijas Vilniaus universitete.

Įstatymo 46 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad kai pasibaigia mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpis arba užsienietis nutraukia mokymąsi, studijas, stažuotę ar kvalifikacijos tobulinimą, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Byloje esančiame Vilniaus universiteto Studentų akademinių reikalų skyriaus Studijų administravimo poskyrio 2018 m. balandžio 19 d. rašte Nr. (1.47)15100-S-58 nurodoma, kad 2018 m. sausio 10 d. Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dekano įsakymu Nr. 210000-DS-266 „Dėl studijų stabdymo“ pareiškėjui buvo leista stabdyti studijas dėl ligos nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. (1 t., b. l. 77). Taigi nagrinėjamu atveju, pareiškėjas ne nutraukė savo studijas Vilniaus universitete, o jas sustabdė.

Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 62 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad studentai turi teisę išeiti akademinių atostogų dėl ligos, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba dėl nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, taip pat kartą per studijų laikotarpį dėl asmeninių priežasčių, bet ne ilgesniam kaip vienų studijų metų laikotarpiui, neprarandant studento statuso ir teisės po akademinių atostogų tęsti studijas valstybės finansuojamoje studijų vietoje, jeigu joje studijavo prieš išeidami akademinių atostogų.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes bei pateiktą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad Departamentas nepagrįstai sutapatino studijų sustabdymą ir nutraukimą ir panaikino pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Kadangi sustabdžius studijas pareiškėjas nepraranda studento statuso, nėra išbraukiamas iš studijuojančių universitete sąrašų, nors faktiškai, laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 5 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d., kol sustabdytos studijos, nesimoko, bei turi teisę praėjus šiam laikotarpiui grįžti studijuoti. Todėl šiuo atveju pagrindas, dėl kurio pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje neišnyko.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Departamentas panaikindamas leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nepagrįstai vadovavosi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Tačiau, tai nesudaro pagrindo panaikinti Departamento 2018 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. (15/5-10)11U-605(00640) „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduoto Šri Lankos Demokratinės Socialistinės Respublikos piliečiui S. K. R., panaikinimo“, kadangi leidimas pareiškėjui buvo panaikintas remiantis ir Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir šis panaikinimo pagrindas, kaip jau minėta anksčiau, taikytas pagrįstai. Ši aplinkybė nagrinėjamoje situacijoje laikytina pakankamu įstatyminiu pagrindu panaikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo S. K. R. (S. K. R.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėJolanta MalijauskienėRasa Ragulskytė-Markovienė