Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis E. L. smurtaudamas ir mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei V. S., o būtent: 2025 m. vasario 24 d., apie 0.30 min. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), norėdamas atimti buto raktą tyčia suspaudė nukentėjusiajai V. S. kairės rankos plaštaką, suėmė nukentėjusiajai ranka ne mažiau kaip 3 kartus už kaklo ir ją smaugė, bei sudavė rankomis nukentėjusiajai ne mažiau kaip 4 kartus į veidą ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai V. S. fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. L. parodė, kad kaltinime nurodytu metu buvo pavargęs, išgėręs, susikaupė per daug emocijų. Savo poelgį vertina blogai. Su nukentėjusia, iki įvykio, kartu gyveno apie 9 mėnesiu, po įvykio tarp jų santykiai blogi. Iki tol sutarė neblogai. Nukentėjusiosios atsiprašė. Savo kaltę pripažįsta visiškai. Matė nukentėjusiajai padarytus sužalojimus. Įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau priklausomybės alkoholiui neturi. Pažada, kad daugiau toks elgesys nepasikartos.

Po kaltinamojo E. L. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam ir prokurorui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. L. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

Įtariamojo E. L. 2025 m. vasario 24 d., parodymais, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, jo esmę supranta, savo kaltę pripažįsta visiškai. Galvos traumų neturėjo, psichinėmis ligomis nesirgęs, priklausomybės alkoholiui, narkotinėms ir psichotropinėms medžiagoms neturi, į narkologinę centro įskaitą neįrašytas. Savo veiksmus supranta pilnai. 2025 m. vasario 23 d., buvo namuose, (duomenys neskelbtini), su sugyventine V. S.. Namuose taip pat buvo dvi nepilnametės dukros, t. y. jo dukra M. K. ir jos dukra K. V., jie bendrų vaikų neturi. Visą dieną leido namuose, vakare vaikai nuėjo miegoti, o jis su sugyventine pasiliko pasėdėti, vartojo alkoholinius gėrimus. Ji daug negėrė, o jis išgėrė alaus, vėliau – degtinės. Nepamena kiek buvo valandų, apie 0.00 val. jis su sugyventine sukonfliktavo. Jis buvo miegamajame, o ji – kitame kambaryje. Gal jis kažką ne taip suprato. Ji atvedė jo dukrą M., kuri jau miegojo, pas jį į kambarį Jis supyko, nes ją be reikalingai pažadino. Jis atsikėlė iš lovos, konfliktas tęsėsi svetainėje, jis paprašė namų raktų. Ne viską dėl neblaivumo prisimena, bet rankose ji laikė lyg savo raktus, o jo, kaip suprato, buvo paslėpti. Konfliktas pradėjo aštrėti, peraugo į grumtynes, t. y. pradėjo stumdytis, buvo tikrai įniršęs, mano dėl alkoholio. Tiksliai nepamena, bet jis ją parvertė ant lovos, atsisėdo ant jos pilvo ir pradėjo prieš ją smurtauti, t. y. sugriebė keletą kartų jos rankas, ją tąsė, keletą kartų, tiksliai nepamena kaip ir kiek laiko, ją sugriebęs už kaklo smaugė. Tos grumtynės tęsėsi gan ilgai, ji gynėsi nuo jo, braižėsi, įkando jam į koją. Vėliau viskas persikėlė į prieškambarį, konfliktavo dėl tų raktų, kurių ji jam neatidavė. Stumdėsi, jei gerai prisimena, konfliktavo ir virtuvėje, ir vėl svetainėje, vėl ją parvertė ant lovos, tada pastebėjo, kad jos dešinė akis sužeista. Gal jis ją sužeidė ar netyčia vožtelėjo su alkūne ar kuo, bet to jis tiksliai neprisimena. Raktus lyg ir buvo atėmęs, bet ji vėl juos iš jo pagrobė. Pasibaigus konfliktui, jis netekęs kantrybės nutarė susidėti daiktus ir išeiti iš namų, tačiau atvyko policijos ekipažas. Kas iškvietė policiją jis nežino, bet mano, kad kaimynai. Pareigūnams beveik nieko nepasakojo. Jie jam tikrino neblaivumą, nepamena kiek nustatė. Savo sugyventinei V. tokiais savo veiksmais galėjo sukelti fizinį skausmą, taip pat, galimai yra atsakingas ir už sužalotą akį, nes mano, kad tai galėjo atsitikti grumtynių metu. Su V. bendrą ūkį veda apie keletą mėnesių, rasdavo bendrą kalbą, kartais konfliktuodavo žodžiu. Dėl savo poelgio jis labai gailisi, nėra niekuomet smurtavęs prieš jokią moterį. Mano, kad viskas dėl alkoholio. Supranta, kad pasielgė neteisingai ir neteisėtai, su kalte sutinka visiškai, nuoširdžiai gailisi. Ankščiau prieš V. nėra smurtavęs, jokie ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti, gyveno gražiai (b. l. 85–86).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (b. l. 5).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato įvykio vietos apžiūros protokolu, kad įvykio vieta, (duomenys neskelbtini) (b. l. 8–15).

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 19–21).

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopija (b. l. 28–29).

Duomenų bazės informacija (b. l. 30–34).

2025 m. vasario 24 d. nuketėjusiosios V. S. parodymais, kad 2025 m. vasario 23 d., apie 23.00 val. ji buvo savo namuose, (duomenys neskelbtini), su savo sugyventiniu E. L., kuris visą dieną buvo gana emocingas, piktas dėl nuovargio, jos nuomone, nes atrodė įsitempęs. Namuose buvo jos dukra K. V. ir jo dukra M. K.. Bendrų vaikų jie neturi. Atrodė, kad su sugyventiniu susikalbėjo, nors visą vakarą konfliktavo, pasiūlė jam eiti miegoti. Jis nurodė, kad ketina vežti savo dukrą M. pas močiutę, todėl ji nutarė padėti sudėti jos daiktus. Nuėjo pas M., kuri jau miegojo, ir pasakė, jai kad eitų miegoti kartu su tėčiu, nes jai nusibodo klausytis jo pretenzijų, norėjo ramiai pailsėti. Pasiėmusi antklodę, ketino eiti miegoti, tačiau jos sugyventiniui, gal ne taip pasigirdo, ar ne taip suprato, atėjo ir pradėjo konfliktuoti, aiškindamas, kad ji nustotų žeminti jo dukrą, nors nieko panašaus nebuvo. Ji sutriko. Konfliktas pradėjo augti. Jis sugriebė jos abi rankas ir pradėjo ją tąsyti, sakydamas, kad išsikrausto ir daugiau ji jo nebepamatys, reikalavo buto, kurį ji nuomojasi, raktų. Jis žinojo, kad yra raktų kopija, todėl pradėjo reikalauti bent vienų raktų. Ji pasakė, kad durys neužrakintos, gali eiti nors ir dabar. Jis pareiškė, kad jam būtinai reikalingi raktai ir be jų jis neis. Ji raktus laikė rankoje, todėl prasidėjo grumtynės, jis ją toliau tąsė, griebė ir spaudė už rankų, raktus, kuriuos laikė rankoje, buvo taip suspaudęs, kad sužalojo vieną rankos pirštą. Galiausiai nutempė ją į miegamąjį, parvertė ant lovos, ji dar spėjo išsivaduoti, tačiau jis ir vėl ją parvertęs, savo visa kūno mase, atsisėdo ant jos pilvo srities, prispaudė ją į krūtinės sritį savo kaire ranka prie lovos, o dešinės rankos delnu, sugriebė jos kaklą ir pradėjo ją smaugti. Smaugė apie 15 sekundžių. Ji pajuto, kad vis mažiau įkvepia oro, todėl gindamasi kažkur jam įkando. Akimirką nuo jo atitrūko, bet jis ir vėl ją prispaudė ir vėl pradėjo smaugti. Smaugė apie 30 sekundžių. Ji supanikavo, trūko oro, todėl vėl jam įkando ir nuo jo atitruko. Jis ją pagavęs trečią kartą prispaudė ir smaugė dešine ranka apie 7 sekundes ir ne mažiau 3 kartų, dešinės rankos delnu, trenkė į jos veido sritį. Po šių grumtynių, ji išsivadavo, o jis būdamas agresyvus, pradėjo ieškoti tų raktų, telefono, daiktų. Ji labai išsigandusi, pasakė savo dukrai Kotrynai, kad kviestų policiją, o pati ieškojo rūbų, kad apsirengtų ir spruktų iš namų su dukra. Tiksliai neprisimena, bet lyg, kai ją trečią kartą smaugė, girdėjo, kaip jos dukra laiptinėje šaukė „Policija, policija“. Išgandusi su dukra išbėgo iš namų, be jokių daiktų, todėl būdama lauke, persigalvojo ir nutarė grįžti atgal. Laiptinės trečiame aukšte jau buvo policijos pareigūnai, kuriems papasakojo apie įvykį. Mano, kad policiją iškvietė kaimynai. Sugyventinio fizinį skausmą vertina 10 balų. Namuose, pasižiūrėjusi į veidrodį pamatė, kad jos dešinė akis sužalota, jai ją labai skaudėjo ir dabar skauda. Nepamena kada ji buvo sužalota, galbūt, grumtynių metu. Su sugyventiniu E. L. bendrą ūkį veda apie 9 mėnesius, ankščiau prieš ją nėra smurtavęs, tačiau visokių smulkių žodinių konfliktų būdavo dažnai. Policijos pagalbos dėl smurto artimoje aplinkoje nėra prašiusi, nebuvo tokio poreikio. Užduotį atlikti objektų tyrimą gavo, tačiau užduoties nevykdys. Greitosios medicinos pagalbos ekipažas buvo atvykęs į įvykio vietą, ją apžiūrėjo namuose, tačiau į gydymo įstaigą vykti atsisakė. Civilinio ieškinio tvarka išaiškinta, jo neteiks. Prašo sugyventinį nubausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Daugiau jokių ryšių su juo turėti nenori, šio įvykio netoleruos, nesijaučia saugi, be to, bijo dėl savo dukros sveikatos, toks sugyventinio elgesys pirmą kartą yra toks neadekvatus (b. l. 39–40).

Asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota V. S. vizualinė apžiūra ir vietos kurias paveikus buvo sukeltas fizinis skausmas (b. l. 53–60).

Kaltinamojo E. L. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis smurtaudamas ir mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei V. S., t. y. tyčia suspaudė nukentėjusiajai kairės rankos plaštaką, suėmė nukentėjusiajai ranka ne mažiau kaip 3 kartus už kaklo ir ją smaugė, bei sudavė rankomis nukentėjusiajai ne mažiau kaip 4 kartus į veidą ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje E. L. ir jo gynėjas prašė teismo atleisti E. L. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu kaip susitaikiusį su nukentėjusiąja ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, teismas gali tik tada, kai yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos.

Kaltinamasis E. L. neteistas (b. l. 101–105), nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 111–112), dirba (b. l. 113–115), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktai). Nukentėjusioji V. S. nei turtinės, nei neturtinės žalos atlyginti neprašo.

Visa tai įvertinęs, teismas turi pagrindo manyti, kad E. L. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant baudžiamojo įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, taikytinas BK 38 straipsnis ir E. L. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja V. S..

Atleidžiant kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, siekiant jį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, taip pat įvertinus ir smurto panaudojimo mastą bei intensyvumą, kilusias pasekmes, tikslinga E. L., kaip darbingo amžiaus, dirbančiam asmeniui, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu). Nustatytinas 4 mėnesių terminas įmokai sumokėti, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dar viena iš įstatyme įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių yra įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas). BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad E. L. smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę, todėl, siekiant daryti teigiamą elgesį kaltinamajam, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią programą išklausant per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis)

Kaltinamajam E. L. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina (b. l. 89-91).

Dvi laikmenos, kuriose įrašytas skambutis į BPC bei policijos pareigūnų kūno kamerų įrašai, paliktini prie bylos, kaip bylos medžiagos dalis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

E. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajai V. S. susitaikius bei baudžiamąją bylą E. L. atžvilgiu nutraukti.

Paskirti E. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią jis privalo sumokėti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bei įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią programą išklausant per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti E. L., kad įmoka mokėtina į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, juridinio asmens kodas: 188604955. Mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

E. L. paskirtą kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Išaiškinti E. L., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Dvi laikmenas, kuriose įrašytas skambutis į BPC bei policijos pareigūnų kūno kamerų įrašus, palikti prie bylos, kaip bylos medžiagos dalį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.