Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-09-02 · Civilinė byla Nr. 2-559-880/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-02
Bylos Nr.
2-559-880/2014
Teisminio proceso Nr.
2-44-3-00456-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
J. B.
Suinteresuotas asmuo
M. S.
Trečiasis asmuo
notarė Gražina Zinkevičienė, VĮ registrų centras
Advokatai
Česlovas Bakasėnas
Civilinė byla Nr. 2-539-880/2014(Proceso Nr. 2-44-3-00456-2014-5)Procesinio sprendimo kategorija 49; 42.11.5 (S)
ŠIRVINTŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 2 d.Širvintos
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėjas Linas Zinkevičius,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Bronei Matiukienei,dalyvaujant ieškovei A. K., jos atstovui advokatui Česlovui Bakasėnui,atsakovės J. B. atstovei advokatei D. J.,suinteresuotam asmeniui M. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei J. B., suinteresuotas asmuo M. S., tretieji asmenys notarė Gražina Zinkevičienė ir VĮ registrų centras, dėl pastato dovanojimo sutarties ir pastatų teisinės registracijos panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama panaikinti dovanojimo sandorį, nutraukiant 2003 m. lapkričio 19 d. Pastato dovanojimo sutartį ir pripažinti šią sutartį negaliojančia bei panaikinti įrašą viešajame registre ir pripažinti ieškovei nuosavybės teises į pastatą – garažą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad 2003 m. nutarė dviem savo anūkams – atsakovei ir suinteresuotam asmeniui M. S. padovanoti po vieną garažą, esančius (duomenys neskelbtini). Abu jos turėti garažai buvo įregistruoti kaip vienas bendras garažas su rūsiais, kurio plotas 89,84 m². Pasitariusi su notare, ieškovė nusprendė surašyti vieną dovanojimo sutartį, pagal kurią abu garažus padovanojo atsakovei. Su anūkų tėvais ir anūkais buvo sutarta, kad abu anūkai turės po vieną garažą. Anūkai iki šiol naudojasi garažais, tačiau 2014 m. gegužės mėnesį tapo žinoma, kad atsakovė ruošiasi abu garažus parduoti už 30000 Lt. Ieškovė buvo šokiruota tokiu atsakovės elgesiu, nes atsakovė siekia materialinės naudos sau, nuskriausdama kitą anūką – M. S.. Atsakovė M. S. siūlė pirkti garažą ir toks jos elgesys, ieškovės nuomone, yra prieštaraujantis žmogiškumui, nes pati atsakovė garažo nepirko, nes jis jai buvo padovanotas. Todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu. Ieškovė taip pat nurodė, kad šiuo metu turi penkis anūkus ir jeigu jos padovanotu garažu naudotųsi tik viena anūkė, būtų nesąžininga kitų anūkų atžvilgiu, o pati ieškovė jaustų apmaudą ir neteisybę.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį atsakovė prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo, kad netiesa, jog garažai buvo dovanoti abiems anūkams. Ieškovė nenurodo, kad sudarant dovanojimo sutartį netinkamai išreiškė savo valią. Dovanojant atsakovei garažą, ieškovė tą pačią dieną M. S. padovanojo ūkinį pastatą, tačiau apie tai ieškinyje nutyli. Tai rodo, kad ji apdovanojo abu anūkus. Patį dovanojimo sandorį iniciavo pati ieškovė, nes jo sudarymo metu atsakovė buvo nepilnametė, ieškovė nebuvo sena bei aiškiai suprato sandorio esmę. Nuo sandorio sudarymo praėjo 11 metų, atsakovė leidžia garažais naudotis M. S., su ieškove atsakovės santykiai buvo visada geri, todėl nesuprantami jos teiginiai dėl atsakovės savanaudiškumo, nežmogiškumo. Be to, atsakovė nurodo, kad byloje neįrodyti CK 6.472 straipsnio 1 dalyje numatyti dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindai, nes atsakovė neatliko jokių smerktinų veiksmų, nebuvo jos atžvilgiu šiurkščiai nelojali.

Suinteresuotas asmuo M. S. atsiliepimu į ieškinį prašė jį tenkinti ir nurodė, kad turi būti atstatytos ieškovės nuosavybės teisės į turėtus abu garažus.

Tretysis asmuo VĮ Registrų centras prašė ieškinį spręsti teismo nuožiūra.

Tretysis asmuo notarė Gražina Zinkevičienė nurodė, kad nepamena sandorio sąlygų. Pats sandoris buvo sudarytas pagal šalių valią, atsakovę atstovavo tėvai, nes jai buvo 9 metai, o ieškovei buvo išaiškintos dovanojimo sutarties sudarymo pasekmės ir sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2003 m. lapkričio 19 d. pastato dovanojimo sutartimi ieškovė atsakovei padovanojo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), t.y. garažą, plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 89,84 m². Sutartį pasirašė atsakovės tėvai K. B. ir N. B., nes tuo metu atsakovė buvo nepilnametė (b.l. 8).

Ieškovė prašo panaikinti sandorį CK 6.472 straipsnio 1 dalies pagrindu ir sandorio dėl valios trūkumų neginčija.

CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Pagal teismų praktiką tam, kad būtų panaikintas dovanojimo sandoris remiantis nurodyta teisės norma, būtina konstatuoti bent vieną iš būtinų sąlygų: 1) kad apdovanotasis pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo; 2) kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Taigi CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicijoje nustatytos dvi teisiškai reikšmingų faktų, kuriuos konstatavus, dovanojimas gali būti panaikinamas, grupės.

Ieškovė dovanojimo sutartį prašo panaikinti dėl to, kad atsakovė atliko veiksmus, kurie yra neabejotinai smerktini geros moralės požiūriu. Įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Pagal teismų praktiką geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. S. v. G. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-162/2010). Išvertus iš lotynų kalbos (lot. moralis – dorovinis; moralitaser – būdas, charakteris, tinkamas elgesys) moralė – tai žmonių elgesį reguliuojančios normos, principai. Moralės sąvoka turi keletą reikšmių. Pirmoji reikšmė apibūdina autoritetingas gero ir blogo žmonių elgesio normas, kurias nustato bendruomenė, visuomenė, papročiai, religija, filosofija ar asmeninė sąmonė, t. y. doro, moralaus elgesio normos, grindžiamos atitinkama pasaulėžiūra, kurių atitinkamoje aplinkoje turėtų laikytis konkretūs žmonės. Pagal antrąją reikšmę moralė apibrėžiama kaip dorovingo elgesio idealas, kurį esant tam tikroms sąlygoms labiausiai pageidautinu laiko visi racionalūs žmonės. Moralės normų suvokimas ir elgimasis pagal bendruomenėje nustatytas elgesio normas priklauso ir nuo santykių, kuriems esant aiškinama moralės normų esmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013).

Šiuo atveju ginčas dėl dovanojimo sandorio kilo iš šeimos teisinių santykių, kai dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, yra sudarytas močiutės ir anūkės. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakove sutaria gerai, moka jai už mokslus, jos tarpusavyje nekonfliktuoja. Atsiliepime į ieškinį atsakovė taip pat nurodė, kad su močiute sutaria gerai, yra dėkinga už padovanotą turtą, niekuomet jai neatsisako padėti. Visa tai rodo, kad atsakovė ieškovės atžvilgiu nesielgia netinkamai.

Nors ieškovė nurodo, kad atsakovės noras parduoti padovanotą turtą yra griežtai smerktinas geros moralės požiūriu, teismas su tokia ieškovės pozicija sutikti negali. CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Šiuo atveju tai, kad atsakovė ketina parduoti jai padovanotą turtą, negali būti vertinama kaip nepateisinami pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas veiksmai. Ieškovė turtą padovanojo atsakovei, o ji juo disponuoja savarankiškai ir neprivalo tartis dėl to su ieškove. Garažo pardavimo atveju ieškovei neatsirastų jokių neigiamų pasekmių.

Nesudaro pagrindo priešingai išvadai ir ieškovės argumentas, jog dovanojimo sandoris nesąžiningas kitų anūkų atžvilgiu. Byloje nustatyta, kad anūkui M. S., tą pačią dieną kai atsakovei buvo padovanotas garažas, buvo padovanotas ūkinis pastatas. Nors šiuo metu ieškovė turi daugiau anūkų, tai nesuteikia jai teisės naikinti anksčiau padovanoto turto sandorį.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (LR CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (LR CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (LR CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LR CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų teisė ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant bei vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas, išnagrinėjęs bylą, gali atmesti ieškinį, priešieškinį, skundą, pareiškimą, prašymą.

Šiuo atveju ieškovė neįrodė, jog atsakovė jos atžvilgiu atliko veiksmus, neabejotinai griežtai smerktinus geros moralės požiūriu. Ieškovė taip pat neįrodė, kad dovanojimas buvo atliekamas su sąlyga, kad dalis turto priklauso M. S.. Dovanojimo sutartyje jokios sąlygos neįrašytos, ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad suprato dovanojimo sandorio pasekmes, atsakovė tuo metu buvo nepilnametė (9 metų), todėl negalima teigti, jog ji apgavo ieškovę. Atsižvelgiant į tai ieškinio reikalavimas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo panaikinimo atmetamas, kaip nepagrįstas.

Atmetus ieškinio reikalavimą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, netenkinamas ir ieškinio reikalavimas dėl teisinės registracijos pakeitimo.

Ieškinį atmetus ieškovei bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos. Ieškinį atmetus iš ieškovės atsakovei priteistinos atstovavimo išlaidos. Atsakovė teismui pateikė įrodymus, jog už atstovavimą advokatei sumokėjo 1000 Lt. Ši suma nėra per didelė, nes atstovė surašė atsiliepimą ir dalyvavo teismo posėdyje, todėl atstovavimo išlaidos priteisiamos iš ieškovės. Taip pat iš ieškovės priteistina 21,97 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-289, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti J. B. iš A. K. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) atstovavimo išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš A. K. 21,97 Lt pašto išlaidų.

Įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti civilinėje byloje Nr. 2-539-880/2014 Širvintų rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovės J. B. turtui – garažui, esančiam (duomenys neskelbtini), plane pažymėtam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 89,84 m².

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Linas Zinkevičius