- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-31
- Bylos Nr.
- 2S-174-653/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37625-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Pareiškėjas
- A. N.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (pareiškėjo) A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-4213-779/2018 pagal pareiškėjo A. N. skundą dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas A. N. pateikė teismui skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė išreikalauti iš antstolio vykdomąją bylą Nr. 0174/14/11358 ir pripažinti, kad antstolis savo veiksmais pažeidė įstatymą bei pareiškėjo teises. Pareiškėjas taip pat prašė pritaikyti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 629 str. 1 d. 4 p. pagrindus vykdomajai bylai (vykdomąją bylą nutraukti) bei išspręsti vykdomo išlaidų pagrįstumo klausimą (b. l. 1).
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2018 m. lapkričio 9 d. išsiuntė antstoliui skundą dėl antstolio veiksmų / neveikimo. Kaip galima suprasti iš pareiškėjo skundo turinio, antstolis pareiškėjo procesinį dokumentą vertino kaip prašymą, prašymo nenagrinėjo iš esmės ir pareiškėjo atžvilgiu priėmė patvarkymą Nr. 2-DK-E-12623. Antstolis nevykdė (netenkino) pareiškėjo teisėtų reikalavimų ir nesivadovavo CPK 5210 ir 512 str. Kadangi antstolis atsisakė vykdyti įstatyme nustatytus veiksmus, skundas paduodamas tiesiogiai teismui.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. nutartimi (b. l. 3–4) nustatė pareiškėjui 7 dieną terminą nutarties trūkumams pašalinti: patikslinti skundo dalyką ir nurodyti, kokio antstolio atžvilgiu prašo taikyti įpareigojimus; pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog kreipėsi į antstolį su 2018 m. lapkričio 9 d. skundu (dokumentą su žyma, kad toks pareiškėjo skundas buvo siųstas ir įteiktas antstoliui), kad antstolis priėmė procesinį dokumentą dėl pareiškėjo skundo (antstolio patvarkymą, kuriuo pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu); pateikti skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo; nurodyti išieškotoją, kurio naudai antstolis atlieka išieškojimą vykdomojoje byloje bei kitus asmenis, kurių teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos teismo procesinio sprendimo priėmimas šioje civilinėje byloje.
4. Šalindamas teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartyje nustatytus trūkumus, pareiškėjas teismui nurodė, kad visų pašalinti teismo nutartyje nurodytų trūkumų neturi galimybės dėl laisvės atėmimo bausmės sąlygotų rėžiminių apribojimų. Atsižvelgęs į tai, reikalingą informaciją prašo išreikalauti teismo. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad minėtą vykdomąją bylą vykdo antstolis D. K., o išieškotojas yra SĮ „Susisiekimo paslaugos“ (b. l. 5).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartimi (b. l. 7–8) pareiškėjo A. N. skundą laikė nepaduotu.
6. Teismas nurodė, jog pareiškėjas nepašalino teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartyje nustatytų trūkumų: nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jis kreipėsi į antstolį su 2018 m. lapkričio 9 d. skundu ir kad antstolis priėmė procesinį dokumentą dėl pareiškėjo skundo (antstolio patvarkymą, kuriuo pareiškėjo skundas paliktas nenagrinėtu); nepateikė skundo dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo. Teismas laikė, jog pareiškėjas nenurodė absoliučiai jokių aplinkybių, kurios jam sutrukdė nurodytus dokumentus pateikti. Vien faktas, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas nurodytų dokumentų neturi arba kreipėsi dėl jų gavimo, tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, tokių dokumentų negavo.
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Apeliantas (pareiškėjas) A. N. atskiruoju skundu (b. l. 12–13) prašė teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartį ir pareiškimo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės.
8. Atskirajame skunde teigiama, jog pašalino tiek nutarties trūkumų, kiek leido jo teisinė padėtis. Šalindamas teismo nutartyje nurodytus trūkumus nurodė priežastis, kodėl negali pašalinti visų teismo nustatytų trūkumų, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Teigia, jog nuteistajam reikalinga papildoma apsauga dėl jo padėties pažeidžiamumo juridiniu aspektu. Skundžiama teismo nutartis jį diskriminuoja kaip proceso dalyvį, kadangi kai kurių teismo nustatytų trūkumų negalėtų įvykdyti. Visa teismui reikalinga informacija yra antstolio žinioje, todėl teismas turi būti aktyvus ir pats išsireikalauti reikalingą medžiagą.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir motyvai
Motyvuojamoji dalis
9. Atskirasis skundas netenkintinas.
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
11. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi iš esmės dėl to, kad teismas nevertino aplinkybės, jog jis yra asmuo, nuteistas laisvės atėmimo bausme, todėl negali pašalinti teismo nustatytų trūkumų.
12. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. ir CPK 5 str. 1 d. įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. CPK 22 str. 1 d. įtvirtina visuotinį ginčų dėl teisės priskirtinumą teismui. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 str., 115 str. 3 d.). Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (CPK 2 str.).
13. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tai, jog asmuo turi teisę pareikšti ieškinį (teisę kreiptis į teismą), dar nereiškia, kad jo pareiškimas bus priimtas ir prasidės civilinis procesas. Šią procesinę teisę būtina įgyvendinti laikantis įstatyme nustatytų tinkamo teisės kreiptis į teismą (teisės pareikšti ieškinį) įgyvendinimo sąlygų.
14. CPK 510 str. 2 d. nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė CPK 510 str. 3 d.). Pagal minėto straipsnio 4 dalį, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.
15. Pagal pareiškėjo tiesiogiai teismui paduoto skundo (b. l. 1) turinį matyti, jog pareiškėjas jame nurodė, kad skundą dėl antstolio veiksmų išsiuntė antstoliui, kuris pareiškėjo skundą (prašymą) išnagrinėjo priimdamas patvarkymą. Pareiškėjo teigimu, antstolis nesivadovavo CPK 510 ir 512 str. nuostatomis, todėl pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų teikia tiesiogiai teismui. Taigi, iš išdėstytų argumentų matyti, jog pareiškėjas skundą grindė CPK 510 str. 4 d. nuostatomis, kurios, kaip minėta, įpareigojo pareiškėją kartu su skundu pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Pažymėtina, jog apeliantas atskirajame skunde neginčijo aplinkybių, kad nepašalino visų teismo 2018 m. gruodžio 3 d. nutartyje nustatytų trūkumų, t. y. nepateikė skundo dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo, taip pat dokumento su žyma, kad toks pareiškėjo skundas buvo siųstas ir įteiktas antstoliui bei skunde minimo antstolio patvarkymo Nr. 2-DK-E-12623.
16. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 str. 2 d.), Tačiau toks aktyvus teismo vaidmuo nereiškia, jog pareiškėjas yra atleidžiamas nuo pareigos pagal CPK 510 str. 4 d. pateikti teismui atitinkamus dokumentus. Teismo vertinimu, vien pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, nepateikiant ir nenurodant jokių duomenų, kurie jam sutrukdė teismo prašomus dokumentus pateikti, nesuponuoja teismo pareigos priimti skundą ir išsireikalauti atitinkamus dokumentus, kuriuos turėjo pateikti pareiškėjas. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje, vien faktas, kad pareiškėjas atlieka laisvės atėmimo bausmę, nesudaro pagrindo teigti, jog pareiškėjas nurodytų dokumentų neturi arba kreipėsi dėl jų gavimo, tačiau dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, tokių dokumentų negavo.
17. Atskirojo skundo argumentas apie pareiškėjo diskriminaciją vien todėl, kad jis yra nuteistasis, yra pareiškėjo atstovo subjektyvi ir deklaratyvi nuomonė, nepagrįsta jokiais įrodymais ir neturinti įtakos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.
18. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, palikdamas skundą nenagrinėtą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Apelianto atskirojo skundo argumentais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu
nutaria:
apelianto (pareiškėjo) A. N. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.