Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant J. Ž., dalyvaujant prokurorei E. P., kaltinamajam V. M. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Rusijoje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis „(duomenys neskelbtini) ž.ū.b. santechniku, gyv. (duomenys neskelbtini)., anksčiau teismo neteistas, kaltinamas pagal LR BK 24 str. 6d., 182 str. 2d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. padėjo apgaule kito naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, tai yra veikdamas bendrai kartu su G. D. ir A. J., kurių atžvilgiu 2012 m. rugpjūčio 9 d. Marijampolės rajono apylinkės teisme priimtas apkaltinamasis nuosprendis, siekė G. D. naudai įgyti svetimą turtą, o būtent: G. D. paprašytas už atlygį sudaryti vartojimo kredito sutartį, jis veikdamas sąmoningai, suvokdamas savo veiksmus, AB Šiaulių banko Marijampolės klientų aptarnavimo skyriaus patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), kuriose A. J. dirbdamas AB Šiaulių banko Marijampolės klientų aptarnavimo skyriaus viršininku, 2008 m. kovo 12 d. turėdamas AB Šiaulių banko įgaliojimus ir paprašytas G. D., kuris pateikė žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis apie V. M. gaunamas pajamas, apgaule, remdamasis šiais pateiktais žinomai tikrovės neatitinkančiais duomenimis apie V. M. gaunamas pajamas, pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 40 000 litų sumai su V. M., kuris dalyvaudamas sandoryje ir žinodamas, kad jam kreditas negali būti suteiktas, savo parašais patvirtino tikrovės neatitinkančią savo turtinę padėtį, ir šios sutarties pagrindu tą pačią dieną AB Šiaulių banko Marijampolės klientų aptarnavimo skyriuje G. D. pasiėmė 40 000 litų, tokiu būdu padėjo G. D. naudai apgaule įgyti didelės vertės svetimą – 40 000 litų turtą, ir negrąžinus dalies kredito, padarė AB Šiaulių bankui 29 131,82 litų turtinę žalą.

Kaltinamasis V. M. apklaustas įrodymų tyrimo metu kaltę pripažino dalinai. Paaiškino, kad įvykio laiku S. L. pasiūlė užsidirbti 300 litų, laiduojant, kad kitas asmuo gautu paskolą. Nuvažiavo iki banko, ten nepažįstamam asmeniui padavė savo pasą , užėjęs į banką pasirašė ant visų dokumentų kuriuos padavė pasirašyti banko darbuotojos, pasirašomų dokumentų neskaitė. Galvojo, kad iš banko gaunamus pinigus grąžins prie banko laukęs asmuo. Pinigus paėmė prie banko laukęs asmuo ir iš karto padavė 300 litų, po liudytojo G. D. apklausos tikslino, kad 300 litų perdavė pro kasos langelį. Kas tas laidavimas nelabai žino, kokio dydžio paskola gaunama nesidomėjo ir nežinojo. Veiksmus atliko kadangi trūko pinigų

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo parodymų , teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir V. M. kaltė įrodyta visuma baudžiamojoje byloje surinktų ir įrodymų tyrimo metu ištirtų įrodymų.

Liudytojas G. D. parodė, kad tiksliai paskolos paėmimo aplinkybių nepamena, tačiau patvirtino, kad kaip ir visais atvejais paskolas savo vardu imdavusiems asmenims paaiškino kokią sumą pinigų skolinasi ir už tai gauna piniginį atlygį. Nebuvo , kad sumokėtu 300 litų, sumokėdavo nuo 700 litų iki 2200 litų atlygį. Visais atvejais pinigus prie kasos pasiimdavo asmenys kurių vardu formintos paskolos jie pasirašydavo ir ant kasos dokumentų. Paskolą ėmęs asmuo tikslios sumos gal ir galėjo nežinoti, tačiau visais atvejais turėjo matyti kasoje perduodamų pinigų kiekį.

Iš 2012-08-09 Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjo nutarties, matyti, kad teismas informavo prokuratūrą apie tai, kad be V. M. pagalbos, nuteistųjų G. D. ir A. J. sukurtos nusikalstamos schemos realizavimas būtų neįmanomas, gali būti įvykdęs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. ( 1 t. 4-6 l. ).

Iš Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad 2008 m. kovo 12 d. AB Šiaulių bankas, kurį atstovavo Marijampolės klientų aptarnavimo skyriaus viršininkas A. J. ir V. M. sudarė sutartį 40000,00 litų sumai ( 1 t. 8-11 l. ).

Iš kredito grąžinimo grafiko matyti, kad V. M. kiekvieną mėnesį bankui privalėjo grąžinti po 1081,08 litus ( 1 t. 12 l. ).

Laidavimo sutartimi Nr. 2008-09-18, nustatyta, kad AB Šiaulių bankas, kurį atstovavo Marijampolės klientų aptarnavimo skyriaus viršininkas A. J. ir G. D. sudarė sutartį, pagal kurią laiduotojas savo turtu laiduoja bankui, kad V. M. gautą 40000 litų dydžio kreditą grąžins nustatytais terminais ir sumokės palūkanas, delspinigius ir atliks kitus privalomus mokėjimus ( 1 t. 13-14 l. ).

Kredito paraiška fiziniams asmenims, užfiksuota, kad V. M., dirbančiam ŽŪB “ (duomenys neskelbtini) ” ir vidutiniškai per mėnesį uždirbančiam 2200 litus bei turinčiam 30000 litų vertės automobilį Mitsubishi, automobilio įsigijimui reikalingas 40000 litų kreditas (1 t. 15-18 l. ).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad pagal VĮ “Regitra” duomenis, V. M. sutarties pasirašymo metu 2008-03-12 automoblio Mitsubishi neturėjo ( 1 t. 46 l. ).

Pažyma, nustatyta, kad “ (duomenys neskelbtini) ” žemės ūkio darbuotojui V. M. per 2007 m. gruodžio – 2008 m. vasario mėnesius buvo išmokėta 6358,58 litai pajamų ( 1 t. 19 l. ).

Iš pažymos matosi, kad V. M. tikrintas banko 2008-03-07 ir sutarties pasirašymo metu nuo 1993-12-01 dirbo ŽŪB “ (duomenys neskelbtini) ”, bei pagal SoDra duomenis nuo 2006-10-01 iki 2008-03-07 gavo 12164,59 litus pajamų ( 1 t. 20 l. ).

Iš pažymos apie V. M. valstybinį socialinį draudimą, matyti, kad per 2007 m. lapkričio mėn. – 2008 m. vasario mėn., jam priskaičiuota 6249,37 litų pajamų, nuo kurių skaičiuojamas VSD įmokos ( 3 t. 35 l. ).

Vartojimo kredito kliento (šeimos) mokumo vertinimu nustatyta, kad 2008-03-07 kredito vadybininkė I. K. įvertino, kad V. M. pagal jo gaunamas pajamas: 2150 litus, galima 36 mėnesių terminui suteikti 40000 litų kreditą ( 1 t. 22 l. ).

Ataskaita sprendimui priimti, pagal kurią kreditų vadybininkas J. G. siūlo V. M., automobilio įsigijimui suteikti 40000 litų kreditą 36 mėn. laikotarpiui su 9,5 % metinių palūkanų. Viršininkas A. J. priėmė sprendimą: suteikti 40000 litų kreditą 3 metų laikotarpiui ( 1 t. 21 l. ).

Iš memorialinio orderio Nr. 12133834,matyti, kad AB Šiaulių bankas į V. M. sąskaitą banke pervedė 40000 litų ( 1 t. 27 l. ).

Iš kasos išlaidų orderio Nr. 235143, kurį pasirašęs V. M., matyti, kad 2008 m. kovo 12 d. V. M. AB Šiaulių bankas išmokėjo 39700,00 litų sumą ( 1 t. 28 l. ).

Iš pareiškimų gryniesiems pinigams įmokėti, matosi, kad į V. M. sąskaitą, esančią AB Šiaulių banke, per 12 kartų buvo įnešta 13 895 litai ( 1 t. 29-32 l. )

Teismas konstatuoja, jog kaltinamojo V. M. kaltė, veikiant bendrai, padėjus apgaule G. D. bei A. J. įgyti didelės vertės svetimą turtą, įrodyta neabejotinai, anksčiau paminėtais liudytoju apklausto G. D. parodymais, paties kaltinamojo parodymais, bylos rašytiniais įrodymais. Jo veika kaip padėjėjo kvalifikuota tinkamai, atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 24 str. 6d., 182 str. 2d., požymius.

Teismas pažymi, jog sukčiavimo atveju, kaltininko veiką kvalifikuojant pagal LR BK 182 str., kaltininko tyčia būna nukreipta į nepagrįstą praturtėjimą, siekiant turtinės naudos sau ar kitam asmeniui.

LR BK 182 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą sukčiavimą, t.y., didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą, turtinės prievolės išvengimą arba jos panaikinimą apgaule.

Esminis sukčiavimo požymis yra apgaulės panaudojimas prieš svetimo turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti turtą. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų, tokiu būdu „priverčiant“ juos perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Sukčiavimo dalykas, atliekant bankų įstaigų operacijas, yra banko paskolų piniginės lėšos, kurias siekiama įgyti savo ar kitų naudai, o ne verslui. Kreditinio sukčiavimo atveju, nusikalstamos veikos dalykas yra paskolų suteikimo tvarka ir sąlygos. Nagrinėjamos bylos atveju, apgaulė naudota siekiant gauti paskolą, pinigines lėšas naudoti, ne pagal sutartyje numatytą paskirtį. Vertinant kaltinamojo V. M. kaip padėjėjo ( veikos bendrininko ) padarytus veiksmus, teismas konstatuoja, kad neginčijamai įrodyta, kad jis padėjo kitiems, Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistiems G. D. bei A. J., įgyti didelės vertės vartojamąjį kreditą apgaule. Tokiai teismų praktikai pritaręs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse 2K-35/2009, 2K-231-2011 ir 2K-246/2011.

Kaltinamojo veiką kvalifikuojanti aplinkybė – apgaule įgyto svetimo turto didelė vertė. LR BK 190 str.1d. nustato, kad didelės vertės turtas yra, kuomet jis viršija 250 MGL (32 500,00 lt). Nagrinėjamu atveju, apgaule buvo užvaldyta 40 000 lt. Veikos kvalifikavimui įtakos neturi tai, jog vėliau buvo padengta dalis apgaule įgyto kredito.

Įrodymų tyrimo metu nustatyta, jog V. M. už tai, kad sutiko G. D. padėti ir savo vardu paimti didelės vertės (40 000 lt.) kreditą, kurį iš karto užvaldė ir pasiėmė G. D., gavo piniginį atlygį. Todėl daroma išvada, jog kaltinamasis veikė sąmoningai. Žinojo iš anksto, kad jo vardu imamas kreditas atiteks G. D., su tuo sutiko. Dalyvavo sandorio pasirašyme už atlygį ir tai suvokė. Savo parašais patvirtino tikrovės neatitinkančius dokumentus apie turtinę padėtį, pajamas, melagingą kredito ėmimo tikslą. Tai, kad laiduotojas G. D. kaltinamajam nurodė, jog jam kredito nereikės grąžinti ir jis už jį grąžins kreditą, negali būti vertinama kaip kaltinamojo apgaulė. Kaltinamasis teigė, kad nežinojo kokio dydžio kreditas bus paimtas, nustatytos aplinkybės patvirtinančios, kad visiškai nesidomėjo paskolos gavimo aplinkybėmis, kaltinamojo aiškinimas, kad veikė, kadangi norėjo gauti piniginį atlygį, patvirtina, kad jo tyčia buvo neapibrėžta, tai yra žalos dydžio kaltinamasis nedetalizavo, jį tenkino bet kokios pasekmės, tai yra buvo nesvarbu kokios vertės svetimą turtą padeda užvaldyti kitiems asmenims.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis V. M. nusikalto ir teismo teisiamas pirmą kartą. Padarė sunkų tyčinį nusikaltimą. Dirba. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau kaltinamasis iš esmės pripažino visas faktines aplinkybes, objektyviuosius sukčiavimą apibūdinančius požymius, charakterizuojamas teigiamai, nebaustas administracine tvarka. Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas įvertina dar ir tai, jog V. M. buvo šios veikos bendrininkas, t.y., padėjėjas, įtrauktas į nusikaltimą kito asmens. Įvertinus nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo dalyvavimo aktyvumą nusikaltimo padaryme, teismas sprendžia, kad kaltinamojo vaidmuo antraeilis, jis veikė kaip padėjėjas, įvertinęs kaltinamojo veiksmų pobūdį, išsilavinimą, teismas vertina, jog neadekvačiai įvertino savo veiksmų galimas pasekmes, todėl įvertinus visas nurodytas aplinkybes teismas sprendžia, kad sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, bausmės paskirtis bus pasiekta taikant LR BK 54 str. 3 d. ir skiriant švelnesnę, nei numatyta sankcijoje, bausmės rūšį, t.y., laisvės apribojimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. ir, pritaikius LR BK 54 str. 3 d., nuteisti 1(vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos neatlygintai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą , nuosprendžiui įsitesėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.