Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės, Agnės Stankevičienės ir Faustos Vitkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos patikslintą prašymą atsakovei V G. (jos įstatyminiam atstovui A G.), dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl pilietybės netekimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Bylos nagrinėjimo dalykas Ministerijos prašymas nuspręsti, kad atsakovė V G., gim. (duomenys neskelbtini), neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, paaiškėjus, kad atsakovė ją įgijo pažeidžiant Pilietybės įstatymą.

6. Byloje nustatyta, kad V. G. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo pagal 2010-12-02 priimto Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalį. Duomenys apie vaiko turimą Lietuvos Respublikos pilietybę buvo įrašyti Lietuvos Respublikos gyventojų registre, registruojant vaiko gimimą vadovaujantis Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 3 dalimi , t. y. V. G. Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo gimdama – (duomenys neskelbtini)

7. V. G. motina A. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G. gimimo metu ir šiuo metu yra Rusijos Federacijos pilietė. V. G. tėvas A G., gim. (duomenys neskelbtini) Rusijoje, V. G. gimimo metu turėjo Rusijos Federacijos pilietybę, tai patvirtina 2019-11-21 Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje persiųsti dokumentai dėl A. G. Lietuvos Respublikos paso pakeitimo, taip pat A. G. Rusijos Federacijos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2013-11-30.

2020-01-10 Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos Federacijoje buvo persiųsti dokumentai dėl dukters V. G. įtraukimo į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą. Pateiktame vaiko gimimo liudijime (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad vaiko tėvai A. G. ir A. G. yra Rusijos Federacijos piliečiai, taip pat pateikta įklija, kurioje nurodyta, jog V. G. Rusijos Federacijos pilietybę įgijo pagal 2002-05-21 FZ įstatymo dėl Rusijos Federacijos pilietybės 12 straipsnio 1 dalies „a“ punktą, t. y. vaikas įgyja Rusijos Federacijos pilietybę gimimu, jei vaiko gimimo metu abu arba vienas iš vaiko tėvų yra Rusijos Federacijos piliečiai (nepriklausomai nuo vaiko gimimo vietos).

2022-01-24 Migracijos departamentas per Lietuvos Respublikos ambasadą Rusijos Federacijoje raštu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo A. G., kad turi pateikti pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę ir patikslinti dėl atitikimo Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ar 11 punktų reikalavimams. Migracijos departamentas 2022-08-05 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakydamas į asmens 2022-07-15 el. paštu gautą paklausimą, paaiškino, kad tam, kad būtų priimtas jo pateiktas pranešimas apie įgytą kitos valstybės pilietybę, dokumentų originalai turi būti pateikti sutikrinimui Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai.

2022-09-23 V. G. tėvas pateikė pranešimą apie įgytą kitos valstybės pilietybę Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad 1992-02-06 įgijo Rusijos Federacijos pilietybę ir neatitinka Pilietybės įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ar 11 punktų sąlygų, TSR Sąjungos piliečio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 1998-12-24 (asmens dokumente nurodyta Rusijos pilietybė), Rusijos Federacijos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2004-01-16, Rusijos Federacijos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2009-10-26. Taip pat pateikta Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos pažyma, kurioje nurodyta, kad A. G. Rusijos Federacijos pilietybę įgijo pagal 1991-11-28 priimto įstatymo 13 straipsnio 1 dalį (tiksli Rusijos Federacijos pilietybės įgijimo data nenurodyta, tačiau žinoma, kad minėtas įstatymas galiojo nuo 1991-11-28 iki 1992-02-23), kuriame nurodyta, kad visi TSRS piliečiai įstatymo priėmimo metu gyvenantys Rusijos Federacijos teritorijoje buvo laikomi Rusijos Federacijos piliečiais tuo atveju, jeigu per 1 metus nuo įstatymo priėmimo nepageidavo nebūti Rusijos Federacijos piliečiais.

8. Migracijos departamento turimais duomenimis, Lietuvos Respublikos pilietybę V. G. tėvas įgijo pagal 1991-12-05 priimto Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 25 straipsnį ir 1993-10-05 jam buvo išduotas vaiko kelionės dokumentas (motina pasirašė pasižadėjimą Lietuvos Respublikai 1991-10-29; 1993-04-08 jai buvo išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI)). Duomenų apie kitos valstybės pilietybės įgijimą nebuvo pateikta.

9. V. G. tėvas A. G. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2022-12-23 įsakymu Nr. 1V-811 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“, įsigaliojusiu 202212-24, neteko Lietuvos Respublikos pilietybės.

Migracijos departamentas, įvertinęs surinktą informaciją, kreipėsi į Ministeriją su teikimu „Dėl kreipimosi į Regionų administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus Lietuvos Respublikos pilietybę apgaulės būdu“ (toliau – ir Teikimas), kuriuo siūlė Ministerijai kreiptis į Regionų administracinį teismą dėl atsakovės Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad ji įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę apgaulės būdu.

10. Ministerija, atsižvelgusi į Migracijos departamento Teikimą, 2024 m. lapkričio 26 d. kreipėsi į Regionų administracinį teismą.

11. Konstitucijos 12 straipsnyje nustatyta, kad: Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais (1 dalis); išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis (2 dalis); pilietybės įgijimo ir netekimo tvarką nustato įstatymas (3 dalis).

Pilietybės įstatymo 13 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant. Vaikas, kurio abu tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, gimdamas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų (Pilietybės įstatymo 14 straipsnio 1 dalis).

Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkte nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.

Taip pat Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos, išskyrus asmenis, kurie pagal šio įstatymo 7 straipsnio 1–5, 7, 9 ir 11 punktus gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiai.

12. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, jog Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas dvigubos pilietybės draudimas (Konstitucinio Teismo 1998-11-11, 2003-12-30, 2006-11-13 nutarimai, 2013-03-13 sprendimas). Konstitucinėje jurisprudencijoje taip pat konstatuota, kad pagal Konstituciją negalimas ir toks įstatymo nuostatų, įtvirtinančių galimybę tuo pat metu būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės piliečiu, plečiamas aiškinimas, pagal kurį dviguba pilietybė būtų ne atskiros, ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys (Konstitucinio Teismo 2003-12-30, 2006-11-13 nutarimai). Tokia doktrininė nuostata įtvirtinta ir pilietybės teisinį reguliavimą aiškinančiame Konstitucinio Teismo 2013-03-13 sprendime. Šiame sprendime Konstitucinis Teismas pabrėžė, jog Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies formuluotė „išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus“ reiškia, kad įstatymu, kuriuo reguliuojami pilietybės santykiai, gali būti nustatyti tik išimtiniai atvejai, kada asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, t. y. teisinis reguliavimas turi būti toks, kad dvigubos (daugybinės) pilietybės atvejai būtų tokios pilietybės draudimo, išreikšto formuluote „niekas negali“, išimtis, o ne šį draudimą paneigianti taisyklė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. eA-4691-756/2017).

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė V G., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo nuo gimimo dėl to, jog jos tėvas A G. buvo Lietuvos Respublikos pilietis. Tačiau kaip paaiškėjo vėliau, atsakovės tėvas A G. 1992-02-06 įgijo Rusijos Federacijos pilietybę, todėl pagal tą dieną galiojusio Pilietybės įstatymo 19 str. 2 punktą (Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama įgijus kitos valstybės pilietybę) neteko Lietuvos Respublikos pilietybės. Vidaus reikalų ministro 2022-12-23 įsakymo Nr. 1V-811 „Dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę“ 12-tąja pastraipa A G. neteko Lietuvos Respublikos pilietybės.

Teismas taip pat pažymi, kad ši svarbi aplinkybė nebuvo žinoma atsakovės Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo momentu (t. y. (duomenys neskelbtini)) atitinkamoms Lietuvos valstybės institucijoms, nes atsakovės tėvas nevykdė įstatyme įtvirtintos pareigos pranešti apie įgytą kitos valstybės (šiuo atveju Rusijos Federacijos) pilietybę.

14. Atsakovės tėvas A. G. nurodo, kad 2003 m., kai A G. turėjo sueiti 14 metų, jo tėvai kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą Rusijos Federacijoje dėl Lietuvos Respublikos pilietybės jam suteikimo. Jo tėvas S. G. parašė sutikimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės. Taigi tik 2003 m. įvyko atsakovės tėvo Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas jo abiejų tėvų prašymo pagrindu. Taigi A G. teisėtai įgijo bei turėjo dvigubą pilietybę pagal tuo metu galiojusį (2003 m.) teisinį reglamentavimą, atsakovės gimimo metu jis teisėtai buvo tiek Lietuvos Respublikos, tiek ir Rusijos Federacijos piliečiu, tad atsakovė teisėtai ir pagrįstai įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę gimimu pagal vieno iš tėvų – jos tėvo turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę.

Teismo vertinimu, šių teiginių atsakovės tėvas A G. nepagrindžia įrodymais. TSR Sąjungos piliečio pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 1998-12-24 (asmens dokumente nurodyta Rusijos pilietybė); Rusijos Federacijos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2004-01-16; Rusijos Federacijos pasas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2009-10-26; atsakovės gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad vaiko tėvai A. G. ir A. G. yra Rusijos Federacijos piliečiai, taip pat įklija, kurioje nurodyta, jog V. G. Rusijos Federacijos pilietybę įgijo pagal 2002-05-21 FZ įstatymo dėl Rusijos Federacijos pilietybės 12 straipsnio 1 dalies „a“ punktą; taip pat Rusijos Federacijos kompetentingos institucijos pažyma, kurioje nurodyta, kad A. G. Rusijos Federacijos pilietybę įgijo pagal 1991-11-28 priimto įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, patvirtina, kad atsakovės tėvas A G. 1992-02-06 įgijo Rusijos Federacijos pilietybę, todėl faktinis pagrindas, kad atsakovė gimė iš Lietuvos piliečio, neegzistavo.

15. Pilietybės įstatymo 34 straipsnyje nustatyta, kad teismas vidaus reikalų ministro prašymu sprendžia dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo paaiškėjus, kad asmuo įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pateikęs suklastotus dokumentus ar kitokiu apgaulės būdu, taip pat paaiškėjus šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė negalėjo būti suteikta, atkurta ar grąžinta, arba paaiškėjus, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidžiant šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.

16. Nagrinėjamoje byloje nustačius, kad atsakovės V. G. gimimo metu ((duomenys neskelbtini)) jos tėvas A G. jau buvo netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės (jis pilietybės neteko 1992 m. vasario 6 d.) ir ši reikšminga aplinkybė nebuvo žinoma atsakovės Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo momentu įgaliotoms Lietuvos institucijoms, sudaro pagrindą konstatuoti, kad atsakovė V G. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo nesant tam pagrindo, t. y. jos gimimo metu jos tėvas nebuvo Lietuvos Respublikos pilietis (Pilietybės įstatymo 13 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgdamas į tai bei vadovaudamasis Pilietybės įstatymo 34 straipsniu, teismas konstatuoja, kad V G., gim. (duomenys neskelbtini), netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, nes ją įgijo pažeidžiant Pilietybės įstatymą; atsakovė pilietybės netenka Pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkto pagrindu.

Taigi, Ministerijos prašymas patenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 4 punktas, Pilietybės įstatymo 34 straipsnis).

17. Atsakovės įstatyminis atstovas atsiliepime prašo priteisti atsakovei visas jos patirtas bylinėjimosi ir vertimo išlaidas šioje byloje. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Kadangi Ministerijos prašymas patenkintas, t. y. sprendimas priimtas ne atsakovės naudai, todėl atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

18. Pilietybės įstatymo 36 straipsnyje, be kita ko, nustatyta, kad galutiniai ir neskundžiami administracinių teismų sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo įstatymų nustatyta tvarka skelbiami Teisės aktų registre. Atsižvelgiant į tai, atkreiptinas dėmesys, kad jeigu šis Regionų administracinio teismo sprendimas nebus apskųstas ir įsiteisės, tai jis turi būti nustatyta tvarka paskelbtas Teisės aktų registre.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132–133 straipsniais, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 34 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymą dėl pilietybės netekimo patenkinti.

Pripažinti, kad V G., a. k. (duomenys neskelbtini), neteko Lietuvos Respublikos pilietybės nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 24 straipsnio 7 punkto pagrindu, nes ją įgijo pažeidžiant Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą.

Esant nustatytoms sąlygoms, įsiteisėjusį šį teismo sprendimą dėl pilietybės netekimo teisės aktų nustatyta tvarka paskelbti Teisės aktų registre.

Netenkinti atsakovės įstatyminio atstovo A G. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.