Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Laimutės Jokubauskaitės, teisėjų Alonos Romanovienės, Eglės Kiaurakytės, sekretoriaujant Ramutei Klinkovienei, dalyvaujant pareiškėjai J. G., atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei Kristinai Blinstrubienei, vertėjai Dainai Bžeskienei, 2007-10-09 viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. G. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai.

LR administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 d. numatyta, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pagal LR valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 4 p. nuostatas, galiojusias iki 2007-01-01, nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turėjo teisę gauti Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčių gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje jie gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir kurie negauna iš kitos valstybės panašaus pobūdžio pensijos (išskyrus socialinio draudimo pensiją) ar kitokios nuolatinės kompensacinės išmokos, jei jie Antrojo pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams už buvusios TSRS ribų arba buvo getuose, koncentracijos ar kitokio tipo prievartinėse stovyklose.

Nustatyta, kad VSDFV Klaipėdos m. skyriaus 2000-01-20 sprendimu (b.l. 19, 74) pagal pareiškėjos 2000-01-18 pateiktą prašymą (b.l. 68-71) ir LR Generalinės prokuratūros 1998-01-16 išduotą pažymėjimą (b.l. 73) LR valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 4 p. pagrindu pareiškėjai nuo 2000-01-01 iki gyvos galvos buvo paskirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija.

VSDFV Klaipėdos skyriaus Naujamiesčio pensijų skyriaus 2002-01-23 sprendimu (b.l. 20, 75) pareiškėjai nuo 2002-01-01 sustabdytas šio pensijos mokėjimas, nes pareiškėja buvo išvežta priverstiniams darbams iš Lenkijos Respublikos, t.y. teritorijos pagal pokarines ribas nepriklausiusios buvusiai TSRS, todėl neturi teisės į šią pensiją. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad pareiškėjai, 2002-05-15 pateikus prašymą (b.l. 77-80) skirti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, VSDFV Klaipėdos skyrius atsisakė atnaujinti šios pensijos mokėjimą tais pačiais motyvais (b.l. 83).

Pareiškėja savo skundą grindžia tuo, kad priverstiniams darbams ji buvo išvežta iš buvusios Baltarusijos TSR teritorijos, priklausiusios buvusiai TSRS, - dabartinės Lenkijos Respublikos teritorijos. Ginčas iš esmės kyla dėl LR valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 4 p. nuostatos ,, Antrojo pasaulinio karo metais buvo išvežti priverstiniams darbams už buvusios TSRS ribų” aiškinimo ir taikymo, o būtent, kokiomis buvusios TSRS ribomis reikia vadovautis.

Teismas, atsižvelgdamas į administracinių teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2002-10-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A2-1027-02), pažymi, kad įstatymų leidėjo tikslas, priimant minėtą teisės normą, buvo atlyginti žalą Lietuvos Respublikos piliečiams, Antrojo pasaulinio karo metais priverstiniams darbams išvežtiems už buvusios TSRS ribų. Nuostata, kad asmenys, pretenduojantys gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją, Antrojo pasaulinio karo metais turėjo būti išvežti už buvusios TSRS ribų, tuo pačiu reiškia, kad šie asmenys turėjo būti išvežti iš teritorijos, priklausiusios buvusiai TSRS. Vertinant, kokiomis buvusios TSRS ribomis reikėtų vadovautis, pažymėtina, kad LR valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 4 p. išvežimą priverstiniams darbams sieja su Antrojo pasaulinio karo metais. Antrojo pasaulinio karo metu tiek TSRS, tiek kitų valstybių teritorijos dėl įvairių karo veiksmų per trumpą laikotarpį žymiai keitėsi, dėl kariaujančių valstybių vykdytų okupacijų nebuvo pastovios ir nusistovėjusios, kas neleidžia tiksliai nustatyti, kokios vienos ar kitos valstybės ribos buvo vienu ar kitu Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu, ar išvežimo metu teritorija, iš kurios asmuo išvežtas, priklausė TSRS, o tuo pačiu ir tai, ar tam tikri asmenys turi teisę gauti valstybinę nukentėjusių asmenų pensiją. Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublika buvo įjungta į TSRS sudėtį vėliau nei prasidėjo Antrasis pasaulinis karas, konstatuotina, kad įstatymo leidėjas apibūdino TSRS ribas, nustatytas po Antrojo pasaulinio karo, nes priešingu atveju LR valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 4 p. nuostatomis Lietuvos Respublikos piliečiai iš esmės negalėtų pasinaudoti. Atsižvelgiant į buvusią istorinę situaciją ir į tikslus, kurių siekiama įstatymu, daroma išvada, kad vertinant, ar asmuo turi teisę į valstybinę nukentėjusiųjų asmenų pensiją pagal LR valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 4 p., turi būti vadovaujamasi pokarinėmis TSRS ribomis.

LR Generalinės prokuratūros 1998-01-16 pažymėjimu ir 2002-05-13 pažymėjimu ,,Dėl išvežimo priverstiniams darbams” (b.l. 73, 10, 81) nustatyta, kad pareiškėja nuo 1943-03-18 iki 1945-01-15 buvo išvežta priverstiniams darbams į Vokietiją iš Gabove Grondy km., Augustavo raj., buvusios Baltarusijos TSR teritorijos, o dabar – Lenkijos Respublikos. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2007-08-07 rašte (b.l. 42) taip pat nurodyta, jog minėtas Gabove Grondy kaimas, Antrojo pasaulinio karo metu buvęs Baltarusijos TSR sudėtyje, pagal 1945 m. rugpjūčio mėnesį pasirašytą sutartį dėl Lenkijos-Sovietų Sąjungos pokarinių sienų nustatymo atiteko Lenkijai.

Nustačius, kad pagal TSRS ribas, nustatytas po Antrojo pasaulinio karo, vietovė, iš kurios buvo išvežta pareiškėja, nepriklausė TSRS teritorijai, laikytina, kad pareiškėja neturi teisės į valstybinę nukentėjusiųjų asmenų pensiją pagal LR valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 4 p. redakcijas, galiojusias iki 2007-01-01.

Teismas pažymi, kad teisinis pagrindas pareiškėjai gauti nukentėjusiųjų asmenų valstybinę pensiją atsirado nuo 2007-01-01 įsigaliojus LR valstybinių pensijų įstatymo 11 str. 1 d. 4 p. pakeitimui, kuris nebesieja teisės į šią pensiją su tuo, iš kokios ir į kokią teritoriją asmuo buvo išvežtas priverstiniams darbams, todėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2007-01-08 sprendimu (b.l. 89) pareiškėjai buvo skirta nukentėjusiųjų asmenų valstybinė pensija nuo 2007-01-01.

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiamas atsakovo 2002-01-23 sprendimas, kuriuo nuo 2002-01-01 sustabdytas nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos mokėjimas pareiškėjai, yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti nėra pagrindo ir nėra pagrindo įpareigoti atsakovą išmokėti pareiškėjai nukentėjusiojo asmens valstybinę pensiją už laikotarpį nuo 2002-01-01 iki 2007-01-01.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str., 86 str., 87 str., 88 str. 1 p. ir 127 str. 1 d.,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjos J. G. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.