- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-23
- Bylos Nr.
- e2A-482-252/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00486-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Eigirdas Činka, Vygintas Mažuika
- Atsakovas
- J. D., S. M., R. M.
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Trečiasis asmuo
- R. B.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos ir Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, viešame teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. D., S. M. ir R. M. apeliacinius dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-25 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-871-862/2020 pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį dėl užimtos valstybinės žemės atlaisvinimo, pareikštą atsakovams J. D., S. M. ir R. M., trečiajam asmeniui R. B.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė įpareigoti atsakovus S. M. ir R. M. per 6 mėnesius savo lėšomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti: baseiną, ūkinį pastatą, tvorą esančius valstybinės žemės sklype, nurodytuose taškuose: (duomenys neskelbtini) (tvora esanti pietinėje valstybinės žemės sklypo dalyje), šėryklą ir kompostinę dėžę, esančius valstybinės žemės sklype bei įpareigoti atsakovus S. M., R. M., J. D. per 6 mėnesius savo lėšomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvorą, esančią šiaurinėje valstybinės žemės sklypo dalyje, nurodytuose taškuose: (duomenys neskelbtini) ir atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą.
Šalies argumentai
2. Nurodė, kad Vilniaus miesto valdyba (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kvartale (duomenys neskelbtini) nedidelių veiklos mastų detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtino detaliojo plano sprendinius, kuriais buvo numatyta, kad papildomas plotas prie atsakovei S. M. priklausančio žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra planuojamas (duomenys neskelbtini) m² dydžio. Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau - VAVA) Žemėtvarkos skyrius (duomenys neskelbtini) informavo atsakovę S. M., jog negali tenkinti prašymo parduoti papildomą plotą, nes šis neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-06-02 nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau - Nutarimas) 2.15 papunktį.
3. (duomenys neskelbtini) atlikus žemės naudojimo valstybinę kontrolę nustatyta, kad yra užimama ginčo valstybinė žemė - pastatyta tvora, pastatas, baseinas. (duomenys neskelbtini) metų patikrinimo metu nustatyta, kad šie pažeidimai nepašalinti. (duomenys neskelbtini) po atliktų patikrinimų surašyti aktai patvirtina, kad pažeidimai, kurie buvo nustatyti žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu vis dar nėra pašalinti.
4. Atsakovai M., siekdami įsigyti ginčo papildomą valstybinės žemės plotą, teismine tvarka ginčijo Nacionalinės žemės tarnybos (toliau – ir NŽT) atsisakymą parduoti minėtą valstybinį žemės sklypą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuria paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo (duomenys neskelbtini) sprendimą, atmesdamas pareiškėjų S. ir R. M. skundą NŽT, konstatavo, kad valstybinės žemės sklypas, kurios plotas (duomenys neskelbtini) m², esantis šalia M. žemės sklypo, nelaikytinas įsiterpusiu, kadangi neatitinka Nutarimo būtinųjų sąlygų, todėl atsisakymas parduoti tokį sklypą yra teisėtas.
5. Be to, NŽT (duomenys neskelbtini) atlikusi J. D. nuosavybės teisei priklausančio žemės sklypo ((duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas Nr. 2), valstybinę žemės naudojimo patikrinimo kontrolę nustatė, kad tvora yra užimama valstybinė žemė, užimamas plotas - (duomenys neskelbtini) m², o tvoros ilgis, esančios valstybinėje žemės, yra - (duomenys neskelbtini) m.
6. Ieškovė laiko, kad tiek S. ir R. M., tiek J. D. yra tvoros statytojai bei naudotojai, kadangi byloje yra duomenys ((duomenys neskelbtini) susitarimas), nes tarėsi dėl šios tvoros pastatymo. S. ir R. M. kompetentingoms institucijoms yra paaiškinę, jog žemės sklype esančius nekilnojamuosius daiktus valstybinėje žemėje pastatė (duomenys neskelbtini) m., nes planavo įsigyti tarp asmeninės nuosavybės valdomo žemės sklypo ir upės, įsiterpusio valstybinės žemės sklypo dalį. Duomenų, jog valstybinės žemės patikėtinis būtų sutikęs, jog šie atsakovai papildomame plote pastatytų baseiną, tvorą, ūkinį pastatą, ar, kad valstybinės žemės dalis būtų perleista atsakovams kuriuo nors iš Lietuvos Respublikos žemės įstatymo numatytu būdu, nėra.
7. Ieškovės nuomone, atsakovų veika vertintina kaip tęstinė - turint tikslą siekti vieningo rezultato - valstybinio žemės ploto naudojimo, neturint nuosavybės teisių į jį, savo poreikiams. Patikrinimo aktuose esanti minimali valstybinės žemės užėmimo paklaida, atliekant valstybinį žemės naudojimo patikrinimą, neeliminuoja pačio užėmimo fakto, o tai kas yra už atsakovams nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribų, turi būti pašalinta.
8. NŽT remiasi patikrinimo aktais bei kadastro žemėlapio ištrauka, kurioje ne tik aiškiai nurodomi kokie statiniai yra ant valstybinės žemės bet ir nurodytos tokių statinių koordinates - tiksli statinių buvimo vieta. Tokie kilnojamieji statiniai kaip kompostinė dėžė ir šėrykla, nekoordinuoti dėl savo specifikos.
9. Atsakovams buvo siūloma geranoriškai atlaisvinti valstybinę žemę. Vengdami atlaisvinti valstybinę žemę ir pašalinti tvorą, baseiną, ūkinį pastatą, atsakovai pažeidžia trečiųjų asmenų teises ir įstatymais saugomus interesus, trukdo valstybinės žemės patikėtiniui, disponuoti turtu ir jį valdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020-02-25 sprendimu ieškinį tenkino. Įpareigojo atsakovus S. M. ir R. M. per 6 mėnesius savo lėšomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti baseiną, ūkinį pastatą, tvorą esančius valstybinės žemės sklype, nurodytuose taškuose: (duomenys neskelbtini) (tvora esanti pietinėje valstybinės žemės sklypo dalyje) bei pašalinti šėryklą, kompostinę dėžę, esančius valstybinės žemės sklype. Įpareigojo atsakovus S. M. ir R. M., J. D. per 6 mėnesius savo lėšomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti tvorą, esančią šiaurinėje valstybinės žemės sklype, nurodytuose taškuose: (duomenys neskelbtini) ir atlaisvinti neteisėtai užimtą valstybinės žemės plotą. Priteisė lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei 92,65 Eur bylinėjimosi išlaidų.
11. Teismas konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad atsakovams ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai ribojasi su valstybinės žemės plotu. Ieškovės (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo patikrinimo aktais nustatyta, kad valstybinėje žemėje, esančioje greta atsakovei S. M. nuosavybės teise priklausančio sklypo, yra pastatyta tvora, (duomenys neskelbtini) m² ploto baseinas, apie (duomenys neskelbtini) m² pastatas; tvora užimtos valstybinės žemės plotas (duomenys neskelbtini) m², (duomenys neskelbtini) m². (duomenys neskelbtini) žemės naudojimo patikrinimo akte nustatyta, kad atsakovei J. D. nuosavybės teise priklausantis sklypas šiaurinėje, rytinėje ir vakarinėje dalyje yra aptvertas tvora; pateiktoje (duomenys neskelbtini) kadastro žemėlapio ištraukoje nurodyta, kad tvora B, D, gyvatvorė D pastatyta (pasodinta) valstybinėje žemėje, užimamas valstybinės žemės plotas D – (duomenys neskelbtini) m², C – (duomenys neskelbtini) m².
12. Teismas pasisakė, kad žemės naudojimo patikrinimo aktai, jų priedai (kadastrinių žemėlapių ištraukos ir nuotraukos), kadastrinio žemėlapio ištrauka, patvirtina, kad ieškinio pateikimo teismui metu valstybinėje žemėje, kuri ribojasi su atsakovų ir trečiajam asmeniui nuosavybės teise priklausančiais sklypais, yra šie daiktai: tvora, plane pažymėta raide „D“ (taškai 1-2, ilgis - (duomenys neskelbtini) m, užimamas (duomenys neskelbtini) m² valstybinės žemės plotas), tvora, plane pažymėta raidėmis „MN“ (taškai 1-2, ilgis – (duomenys neskelbtini) m), šėrykla, pažymėta raide „K“, komposto dėžė, pažymėta raide „H“, statinys, pažymėtas raide „G“ (duomenys neskelbtini) m² ploto ir baseinas, pažymėtas raide „L“ (duomenys neskelbtini) m² ploto.
13. Teismas vertino, kad ieškovės raštai, atsakovės S. M. (duomenys neskelbtini) prašymas ieškovei bei šalių ir trečiojo asmens paaiškinimai patvirtina, kad šiems asmenims buvo žinoma, jog ieškovės ieškiniu prašomi pašalinti daiktai yra valstybinėje žemėje.
14. Teismas konstatavo, kad atsakovams nepateikus įrodymų, paneigiančių ieškovės atliktus matavimus, skaičiavimus, pagrindo abejoti ieškovės (duomenys neskelbtini) kadastro žemėlapio ištraukoje pateiktais duomenimis, nėra.
15. Teismas, atmetė atsakovų argumentus, kad jie nėra ginčo daiktų statytojai, ar, kad ieškovė neturėjo teisės reikšti ieškinio, nes nėra išnaudojusi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, kaip ir vertinimus dėl statybos procesą reglamentuojančių teisės normų taikymo, atkreipdamas dėmesį, kad byloje yra pareikštas negatorinis ieškinys, kuriuo siekiama apginti valstybinės žemės savininko daiktinę teisę, o ne ieškinys dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo.
16. Teismas nurodė, kad R. ir S. M. duodami paaiškinimus 2019-11-12 teismo posėdyje, pripažino, kad jie valstybinėje žemėje (duomenys neskelbtini) metais įrengė baseiną ir tvorą, skiriančią valstybinę žemę nuo atsakovės J. D. žemės sklypo, kad (duomenys neskelbtini) metais buvo pastatytas medinis pastatas, o (duomenys neskelbtini) metais šėrykla, (duomenys neskelbtini) metais kompostinė dėžė, todėl sprendė, kad ieškovė pagrįstai reiškia reikalavimus šiems atsakovams dėl aukščiau nurodytų daiktų pašalinimo nuo valstybinės žemės.
17. Aplinkybę, kad tvora, kuri (duomenys neskelbtini) plane pažymėta taškais 1 ir 2, skiria atsakovei J. D. nuosavybės teise priklausantį sklypą nuo valstybinės žemės dalies, bei aplinkybė, jog atsakovė J. D. pagal (duomenys neskelbtini) susitarimą sumokėjo atsakovui R. M. pusę tvoros kainos, teismo vertinimu, sudaro pagrindą sutikti su atsakovais M., kad prie šios tvoros sukūrimo prisidėjo ir J. D..
18. Atsakovams nepateikus įrodymų, kurie leistų nustatyti, kuri (duomenys neskelbtini) m ilgio tvoros, pažymėtos skaičiais „1“ ir „2“, dalis priklauso J. D., o kuri atsakovams M., teismas vertino, kad nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė negali reikšti jiems solidaraus reikalavimo dėl šios tvoros pašalinimo.
19. Teismas nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo R. B. paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) m ilgio tvorą, pažymėtą raidėmis „M“ ir „N“, pastatė jis, o šios tvoros vielinę dalį, bylos nagrinėjimo metu, kartu su atsakovu R. M. išardė, tad liko betoninis pamatas bei greta tvoros augančios tujos. Teismas, vadovaujantis protingumo principu, tvora laikė ne tik vielinę konstrukciją, bet ir jos pamatą ir augalus skiriančius valstybinės žemės plotus. Todėl nesant įrodymų, kurie leistų nustatyti, kuris asmuo įrengė (pasodino) (duomenys neskelbtini) m tvorą, skiriančią valstybinės žemės plotą, teismas nesutiko su atsakovų S. ir R. M. argumentais, kad ieškovė neturi pagrindo reikalauti, kad jie šią tvorą pašalintų.
20. Kadangi teismų sprendimuose administracinėse bylose pagal atsakovų S. ir R. M. skundus yra įvertinti jų analogiški argumentai dėl lūkesčių įgyti nuosavybės teise valstybinės žemės plotą, atsakovų argumentus, kad ieškinyje nurodytus daiktus jie pastatė, nes nuo (duomenys neskelbtini) metų turėjo lūkestį nuosavybės teise įsigyti (duomenys neskelbtini) m² valstybinės žemės plotą pagal Vilniaus miesto savivaldybės valdybos (duomenys neskelbtini) sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), teismas atmetė kaip nepagrįstus.
21. Teismas konstatavo, kad byloje pateikti įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja visos negatorinio ieškinio sąlygos. Atsakovai neįrodė, kad jų elgesys buvo teisėtas, kad ieškovės prašomi nuo valstybinės žemės pašalinti daiktai pastatyti įstatymo ar sandorio pagrindu, ar turint ieškovės sutikimą, todėl ieškinį tenkino visiškai.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
22. Apeliaciniu skundu atsakovė J. D. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-25 sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-871- 862/2020 pakeisti ir ieškinį jos atžvilgiu atmesti.
23. Nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu, kad yra ginčo tvoros statytoja. Apeliantė savo žemės sklypą įsigijo (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą ji pabaigė statyti (duomenys neskelbtini), todėl iki (duomenys neskelbtini) m. adresu (duomenys neskelbtini) km. negyveno. Atsakovai savo sklype gyvena jau nuo (duomenys neskelbtini) metų ir nuo tada apsitvėrė ir valstybinės žemės sklypą bei pasistatė jame statinius. Kai apeliantė atsikėlė gyventi, ginčo tvora jau buvo pastatyta.
24. Atsakovai S. ir R. M., patvirtino, kad tvorą jie statė iki (duomenys neskelbtini) metų. Taip pat pažymi, kad visa tvora, juosianti atsakovų S. ir R. M. sklypą ir jų neteisėtai užimtą valstybinės žemės sklypą, yra pastatyta vienodu būdu, kaip vientisas statytinis, turi betoninį pagrindą (neaukštą atraminę sienelę).
Žemesnės instancijos teismas
25. Teismas neteisingai įvertino byloje esantį susitarimą, nes (duomenys neskelbtini) apeliantė sumokėjo atsakovui R. M. 3500 Lt už tvorą, kuri yra tarp jų sklypų ir šios tvoros ilgis yra (duomenys neskelbtini) m. Juolab, kad valstybinės žemės sklypas niekada nebuvo atsakovų S. ir R. M. nuosavybė, todėl ir apeliantė negalėjo sumokėti už jame pastatytą tvorą.
26. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) Žemės naudojimo patikrinimo akte pažeidimų nenustatyta. Jame nurodyta, kad sklypas aptvertas tvora, bet kad ta tvora yra valstybinėje žemėje - nenurodyta.
27. Nesutinka su teismo išvada, kad ginčui neprivaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka. Apeliantės įsitikinimu, ji atsakove į bylą įtraukta nesant pagrindo. Apeliantė cituoja statybos techninius reglamentus ir akcentuoja, kad Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir valstybinė priežiūros įstatymo nuostatas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo.
Atsiliepimas
28. Atsakovai S. M. ir R. M. atsiliepimu į atsakovės J. D. apeliacinį skundą prašo jos apeliacinį skundą atmesti bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-25 sprendimą pakeisti ir ieškinį S. M. ir R. M. atžvilgiu atmesti.
29. Nurodo, kad J. D. klaidingai teigia, kad nėra teismo reikalaujamos nugriauti tvoros bendrasavininkė. J. D., kaip sklypo savininkė turėjo tiek galimybę, tiek prievolę domėtis savo sklypo situacija ne nuo apsigyvenimo sklype datos, o nuo tapimo savininke datos.
30. Į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina, kad J. D., net ir negyvendama sklype savo sklypą pastoviai prižiūrėjo. Namo statybą J. D. pradėjo dar (duomenys neskelbtini) metais ir tais metais jau name nakvodavo. Archyvinėse nuotraukose yra aiškiai matoma, kad (duomenys neskelbtini) sklypus skiria medinių stulpų ir ištemptos plieninės vielos tvora. Šios tvoros statytoja yra J. D., ką be kita ko patvirtino ir R. B., o atsakovės atstovas teismo posėdžio metu to nepaneigė.
31. Tarp (duomenys neskelbtini) sklypų esančia tvora J. D. naudojasi kaip sava - prie šios tvoros pritvirtinus tiek savo sklypo laistymo sistemą, tiek medinius nepermatomus uždangalus nuo kaimynų. Dalį šios tvoros po NŽT patikrinimo J. D. nuardė.
32. Be to, šią tvorą J. D. buvo apdraudusi su savo kitu nekilnojamu turtu. J. D., jos atstovas tyčia nevykdė teismo pateikti atitinkamus įrodymus dėl draudimo. J. D. (duomenys neskelbtini) už bendrą tvoros statybą R. M. sumokėjo 3500 Lt, tai pagrindinis įrodymas, kad J. D. yra tvoros bendrasavininkė.
33. Į bylą pateiktos nuotraukos, sąskaitos - faktūros, (duomenys neskelbtini) metais datuoti pastatų statybos ir pripažinimo tinkamais naudoti leidimai paneigia J. D. argumentus, kad tvora statyta iki (duomenys neskelbtini) m. Be to, M. ir J. D. tvora skiriasi ir vizualiai.
Šalies argumentai
34. Apeliaciniu skundu atsakovai R. ir S. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-25 sprendimą civilinėje byloje Nr. E2-871-862/2020 pakeisti ir ieškinį jų atžvilgiu atmesti.
35. Nurodo, kad ieškinys pateiktas nesilaikant CPK 4.98 straipsnio reikalavimų. Ieškovė nepateikė nei vieno argumento, kuriuo pagrįstų savo teisių pažeidimą ir kokia yra padaryta žala. Mano, kad ieškovė netinkamai, neaiškiai suformulavo tiek ieškinio aplinkybes (ieškinio pagrindą), tiek savo reikalavimus (ieškinio dalyką), todėl ieškinys neturi būti tenkinamas.
36. Apeliantai akcentuoja, kad ieškinyje nėra nurodomos aplinkybės dėl NŽT nuo (duomenys neskelbtini) metų vykdytų veiksmų, susijusių su papildomo sklypo išpirkimu, kad statinių pastatymo laikotarpiu ((duomenys neskelbtini)), NŽT dėl papildomo žemės sklypo, kuriame šie objektai yra, pardavimo neprieštaravo ir vykdė sklypo pardavimo procedūras. Pažymi, kad nagrinėdami valstybinės žemės sklypo pardavimo procesą NŽT darbuotojai pripažįsta, kad žemės sklypo pardavimo sutartis laiku nebuvo pasirašyta dėl valstybinės institucijos kaltės, o šiaurinėje sklypo pusėje esanti tvora yra pastatyta tiksliai toje vietoje, kurią (duomenys neskelbtini) atlikdami padidinto sklypo matavimus pažymėjo Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamento darbuotojai, nustatydami, tašką esantį ant (duomenys neskelbtini) sklypų ribos.
37. Teigia, kad ieškovė netiksliai nurodo, kokio ploto sklypą tariamai užima apeliantai, netiksliai nurodomi ir šiaurinėje sklypo pusėje esančios ir į valstybinę žemę tariamai patenkančios tvoros ilgiai. Nors ieškovė užsimena apie galimas matavimų paklaidas, tačiau nenurodo, kokio jos dydžio. Apeliantai kategoriškai nesutinka, jog yra užėmę ir / arba kaip nors yra apriboję priėjimą prie valstybinės žemės.
38. Atkreipia dėmesį, kad trečiasis asmuo R. B. pripažino, kad pietinėje sklypo pusėje esanti tvora yra pastatyta būtent jo, todėl reikalavimas, kad apeliantai nugriautų pietinėje sklypo pusėje esančią tvorą negali būti laikomas kaip tiksliai ir aiškiai suformuluotas ieškinio dalykas. Apeliantai taip pat negali tiksliai suprasti ar reikalaujama pašalinti tik patį baseiną, ar ir prie baseino esančius objektus. Taip pat ieškovė nenurodė komposto dėžės ir šėryklos koordinačių, o teismas vertino, kad tai nekoordinuojami objektai, kas sukelia teorinę galimybę, kad apeliantai tampa atsakingais už bet kokią bet kurioje Lietuvos Respublikos vietoje esančiame valstybinės žemės sklype esančią komposto dėžę ir šėryklą (ėdžias). Ieškovė reikalauja S ir R. M. pašalinti šiaurinėje valstybinės žemės sklypo pusėje esančią tvorą, tačiau nenurodo jokių tikslių reikalavimų už kurią pašalinamos tvoros dalį konkretus apeliantas atsakingas. Tokiu atveju, gali atsitikti taip, kad vienas iš apeliantų tvoros gali nešalinti ir tada šis apeliantas atsidurs privilegijuotoje padėtyje lyginant su antruoju bylos atsakovu.
39. Mano, kad žemės sklypo apmatavimo schemos, parengtos ieškovės atstovų, kurie neteikė įrodymų, kad turi matininkų kvalifikaciją, ar turėjo tam įgaliojimus, ar matavimai atlikti sertifikuotais ir galiojančią metrologinę patikrą turinčiais prietaisais, neatitinka reikalavimų ir schemos negali būti naudojamos priimant teismo sprendimą. Juolab, kad septyniuose žemės patikros aktuose, kuriuose yra matuota ta pati šiaurinėje valstybinės žemės sklypo pusėje esanti tvora – ji apmatuota skirtingai (tvoros ilgis - nuo (duomenys neskelbtini)), todėl dokumentas, kuriame yra tokio didelio masto matavimo paklaidos negali būti naudojamas sprendimo priėmimui. Pabrėžia, kad tvora yra statyta tiksliai ten, kur formuojant žemės sklypus buvo nustatyta privataus sklypo ir valstybinės žemės riba, ką patvirtina kompetentingų institucijų žemės sklypo ribų paženklinimo aktas.
Šalies argumentai
40. Apeliantų teigimu, nei viename iš byloje esančių žemės patikrinimo aktų nėra nurodyta, kokiu konkrečiu prietaisu šis matavimas atliktas. Taipogi nėra nurodytas nei vieno prietaiso identifikacinis numeris, nėra pateikta jokių dokumentų, įrodančių, kad šis prietaisas yra tinkamas naudoti, turi metrologinę patikrą.
41. Atkreipia dėmesį, kad byloje kai kurie objektai į valstybinę žemę yra įsiterpę ypač nedidelius atstumus, todėl net ir nedidelės, apeliantų naudai, pritaikytos paklaidos turėtų reikšmingą rezultatą. Teismas nevertino fakto, kad sklypų matavimai buvo atlikti dar (duomenys neskelbtini) metais, naudojant mažesnio tikslumo prietaisus. Apeliantų nuomone, teismo vertinimas, kad nesutikdami su pateiktais matavimais, atsakovai turėjo savo iniciatyva atlikti matavimus pažeidžia CPK 135 straipsnio principus. Kita vertus, apeliantai teikė teismui fotonuotraukas ir dokumentus, kurie paneigė ieškinyje suformuluotus teiginius.
42. Taip pat mano, kad ieškovai pažeidė CPK 123 straipsnio reikalavimą dėl ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka nėra surašytas savavališkos statybos aktas ir privalomasis nurodymas, o kai privalomojo nurodymo dėl apeliantų pažeidimo nėra, teismui pripažinti mobilaus namelio, tvoros, baseino, ėdžių ar komposto dėžės statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus nėra teisinio pagrindo. Apie reikalavimą pašalinti komposto dėžę ir ėdžias apeliantai sužinojo tik iš ieškinio.
43. Apeliantai pažymi, kad nei vienas iš jų už ieškinyje išvardintų objektų pastatymą nėra baustas administracine tvarka.
44. Apeliantų manymu taikaus susitarimo galimybė toli gražu nėra išnaudota, jie yra pasiruošę tartis su NŽT, jei reikia - įtraukiant ir Vilniaus miesto savivaldybės, kurie pritaria papildomo sklypo pardavimui, atstovus.
Šalies argumentai
45. Apeliantai taip pat pažymi, kad NŽT teiginiai, kad sklypas negali būti parduodamas yra nepagrįsti ir prieštarauja faktiniams pačios NŽT veiksmams, kuriuos apeliantai detaliai aptaria. Ieškinyje prašomi pašalinti objektai yra teritorijoje, kurią (duomenys neskelbtini) metais (duomenys neskelbtini) nusprendė parduoti apeliantams ir suformavo 15 arų sklypą. Šis sprendimas vis dar yra galiojantis ir niekada neskųstas bei nepakeistas. Teismas neteisingai traktavo ginčo esmę ir nepagrįstai sprendė, kad apeliantai neturi jokių teisėtų lūkesčių, kurie būtų pažeisti. Apeliaciniame skunde dėstoma nuomonė apie galimybes įsigyti ginčo sklypą.
46. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, pasisakydamas dėl reikalavimo pašalinti valstybinėje žemėje esančią tvorą, kuri skyrė suprojektuotus bei dėl NŽT neveikimo neįsigytus papildomus valstybinės žemės sklypus tarp (duomenys neskelbtini) sklypų, tvora įvardijo ne tik vielinę konstrukciją, bet ir jos pamatą ir augalus, bei įpareigojo šiuos objektus pašalinti, taip savo iniciatyva pakeisdamas ieškovų keliamus reikalavimus, kas neatitinka CPK nuostatų ir kasacinio teismo praktikos.
47. Atkreipia dėmesį, kad teismas neatsižvelgė į R. B. paaiškinimus, kad tuo metu, kai NŽT jam surašė administracinio teisės pažeidimo aktą dėl valstybinėje žemėje pastatyto šiltnamio, NŽT atstovai nereikalavo pašalinti želdinių, net priešingai - nurodė, kad NŽT Vilniaus skyriaus specialistai kreipsis į (duomenys neskelbtini) skyrių, kad šiems želdiniams būtų suteiktas tinkamas leidimas.
48. Nesutinka su teismo įpareigojimu pašalinti pietinėje (duomenys neskelbtini) sklypo pusėje esančią tvorą, nes apeliantai nebuvo jos statytojai. Jie su šios tvoros statyba nėra susiję. Teismas neatsižvelgė, kad apeliantų iniciatyva į bylą įtrauktas trečiasis asmuo patvirtino šį apeliantų teiginį.
Atsiliepimas
49. Atsiliepimu į atsakovų S. ir R. M. apeliacinį skundą J. D. prašo jį atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-25 sprendimą civilinėje byloje Nr.e2-871-862/2020 pakeisti ir ieškinį jos atžvilgiu atmesti.
50. Atsakovės nuomone, priešingai negu nurodo apeliantai S. ir M., ieškinys jų atžvilgiu pateiktas pagrįstai ir jis atitinka CPK reikalavimus. Vien tas faktas, kad apeliantai neteisėtai valstybinėje žemėje yra pasistatę ūkinį pastatą, baseiną ir tvorą, traktuotinas kaip ieškovės teisių pažeidimas ir ji neturėjo pareigos ką nors įrodinėti. Juolab, kad apeliantai pripažino faktus, jog savavališkai statė ūkinį pastatą, baseiną, tvorą tarp jų ir atsakovės J. D.
51. Apeliantų argumentus, kad jiems neaišku, ar privalo pašalinti tik baseiną, kurio tik centro koordinatės yra nurodytos, ar ir šalia jo esančią išbetonuotą duobę, kurioje yra baseino vandens valymui naudojami daiktai, atsakovė laiko absurdiškais. Šėrykla ir komposto dėžė valstybiniame žemės sklype pastatyti apeliantų, tai kilnojamieji daiktai, apeliantai turi galimybę kiekvieną dieną keisti jų dislokaciją. Teismo sprendimas šiuo klausimu yra aiškus.
Žemesnės instancijos teismas
52. Dėl matavimus atlikusių specialistų kompetencijos pažymi, kad šių argumentų apeliantai pirmos instancijos teisme nekėlė, todėl negali remtis jais apeliacinės instancijos teisme. Apeliantų, klausimai, susiję su jų norais ir lūkesčiais privatizuoti ginčo sklypą, nenagrinėtini, kadangi tuo klausimu yra įsiteisėję teismų sprendimai.
53. Atkreipia dėmesį, kad priešingai negu atsakovės J. D. atžvilgiu, ieškovė apeliantų atžvilgiu nepažeidė CPK 123 straipsnio reikalavimų, nes jiems buvo surašyti privalomieji nurodymai, kurių jie neginčijo ir neįvykdė.
Atsiliepimas
54. Ieškovė NŽT atsiliepimu į apeliacinius skundus prašo juos atmesti.
55. Nurodo, kad sutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. (duomenys neskelbtini) susitarimo turinys leidžia pagrįstai teigti, jog tiek J. D., tiek M. yra prilyginami tvoros, esančios taškuose 1. (duomenys neskelbtini) statytojams bei naudotojams, o bylos duomenys leidžia spręsti, kad atsakovai tarėsi dėl visos tvoros, esančios tiek valstybinėje žemėje, tiek privačioje.
56. Ieškovė pritaria teismo vertinimui, kad apeliantų argumentai siejami su statybos procesą reguliuojančiais teisės aktais, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingi ir pagrindo naikinti atsakovės J. D. ginčijamo sprendimo dalį nėra.
57. Atsikirsdama į atsakovų S. ir R. M. apeliacinio skundo argumentus, ieškovė pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra konstatavęs, kad ginčo papildomas plotas nėra laikomas įsiterpusiu žemės sklypu ir atsakovai negali į jį pretenduoti. Tokiu būdu patvirtinama, kad toks plotas laikytinas išimtine valstybinės nuosavybe, kuria NŽT valdo patikėjimo teise. Vien aplinkybė, jog valstybinėje žemėje be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo pastatyti objektai, savaime reiškia teisės pažeidimą. Apeliantai neturi pagrįsto lūkesčio valdyti minėtą sklypą, ką patvirtina vykę teisminiai procesai.
58. Atsakovų argumentus, dėl netinkamo pašalinti reikalaujamų objektų užkoordinavimo, ieškovės vertina kaip gynybinę poziciją. Žemės naudojimo patikrinimai atliekami naudojant geodezine matavimo įranga GPS „TopCon“ GRS-1. Atsakovai neteikė įrodymų, kurie paneigtų ieškovės atliktus matavimus, jų pagrindu atliktus ilgių ir plotų skaičiavimus, todėl nėra pagrindo abejoti ieškovės (duomenys neskelbtini) kadastro žemėlapio ištraukoje pateiktais duomenimis. Patikrinimo aktuose esanti minimali valstybinės žemės užėmimo paklaida, atliekant valstybinę žemės naudojimo patikrinimą, neeliminuoja pačio užėmimo fakto. Sprendžiant negatorinį ieškinį jokios reikšmės neturi kokio dydžio žemės plotas buvo užimtas, aktuali tik užėmimo aplinkybė, ką ieškovė ir įrodė.
59. Priešingai, nei teigia apeliantai, ieškinys atitinka negatoriniam ieškiniui keliamus reikalus. Nesutinka, jog šiuo atveju turėjo būti pasinaudota ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ar, kad skundžiamu sprendimu buvo papildytas ieškinys. Pabrėžia, kad teismo sprendimu apeliantai yra įpareigoti tiksliai atlikti tai, ką ieškiniu suformulavo ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
60. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas atsakovų apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal juose nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
61. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei S. M. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovei J. D. priklauso sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), trečiajam asmeniui R. B. priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš NŽT pateiktų į bylą žemės naudojimo patikrinimo aktų, jų priedų - kadastrinių žemėlapių ištraukų ir nuotraukų matyti, kad valstybinėje žemėje, besiribojančioje su S. M., J. D. priklausančiais sklypais ir trečiajam asmeniui R. B. priklausančiu sklypu, yra tvora, šėrykla, komposto dėžė, ūkinis pastatas ir baseinas. NŽT (duomenys neskelbtini) rašto, adresuoto atsakovui R. M., (duomenys neskelbtini) rašto atsakovei J. D., (duomenys neskelbtini) rašto G. B. turinys patvirtina, kad šie asmenys buvo informuoti jog prašomi pašalinti objektai yra valstybinėje žemėje.
62. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs civilinės bylos duomenis ir jų pagrindu padarytas pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadas neturi pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, įtvirtintas CPK 176 straipsnyje, 183 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnio 1 dalyje, ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos aktualios nagrinėjamam ginčui. Pirmosios instancijos teismas, ištyrė ir detaliai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą bei sprendime nurodė padarytas išvadas pagrindžiančius argumentus su kuriais iš esmės sutinka ir apeliacinės instancijos teismas.
63. Nagrinėjamu atveju, NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė, kuri valdo, naudoja jai patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomenės naudai, nustačiusi, kad valstybinėje žemėje dėl be teisinio pagrindo yra pastatyti statiniai ir kilnojamieji objektai, kreipėsi į teismą pareikšdama negatorinį ieškinį. Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnis). Pagal CPK 22 straipsnį teismams nagrinėti šio kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių. Tik įstatymų numatytais atvejais gali būti nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka.
64. Atsižvelgusi į bylos nagrinėjimo dalyką, kolegija sutinka su pirmosios instancijos vertinimu, jog argumentai, dėl būtinybės pasinaudoti ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, šiuo atveju sietini su statybos procesą reguliuojančiais teisės aktais, todėl ginčui nėra teisiškai reikšmingi. Tokia tvarka reiškiant negatorinį ieškinį nėra nustatyta, tad spręsti, kad teismas priimdamas bei išnagrinėdamas ieškovės reikalavimus atsakovams nesilaikė teisinio reguliavimo, nėra pagrindo.
65. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs apeliantų nenuginčytus į bylą pateiktus įrodymus, kuriuose fiksuota tvora ((duomenys neskelbtini) plane, pažymėta taškais 1 ir 2) bei aplinkybę, kuri beje irgi patvirtinta rašytiniu įrodymu – (duomenys neskelbtini) atsakovų susitarimu, jog apeliantė J. D. (duomenys neskelbtini) sumokėjo R. M. pusę tvoros kainos, pagrįstai sprendė, jog prie šio objekto sukūrimo prisidėjo ir atsakovė. Kadangi nurodytas nuosavybės teisės pažeidimas buvo nustatytas laikotarpiu, kai apeliantės J. D. žemės sklypas jai priklausė nuosavybės teise, tai, aplinkybė, jog ji konkrečiai nevykdė tvoros statybos darbų valstybinėje žemėje, nepaneigia jos pareigos pašalinti valstybės nuosavybės teisės pažeidimus.
66. Kaip patvirtina bylos duomenys, (duomenys neskelbtini) atsakovė S. M. kreipėsi į NŽT su prašymu/skundu/ pranešimu patikrinti ar J. D., gyv. (duomenys neskelbtini), nėra neteisėtai užėmusi valstybinės žemės, pažymint, kad iš (duomenys neskelbtini) šio sklypo matavimo brėžinio matyti, kad J. D. tvora pastatyta ne jos sklypo teritorijoje ir patenka į valstybinę žemę. Šio pranešimo pagrindu buvo atliktas patikrinimas ir apeliantės J. D. nurodomame (duomenys neskelbtini) žemės patikrinimo akte konstatuotas Lietuvos Respublikos vyriausybės 1994-12-12 nutarimu Nr.1244 patvirtintų žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 11.6 punkto, numatančio, kad žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu tikrinama ar žemės sklypuose, vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeidžiamos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytos žemės sklypų ribos, savavališkai neužimama žemė <...>, nesilaikymas bei nustatytas Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtintos žemės savininko ir kitų naudotojų pareigos savo naudojamuose žemės sklypuose vykdant ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų, pažeidimas. Faktinė situacija buvo fiksuota nuotraukose ir schemoje. Apeliantė pasirašytinai patvirtino, kad patikrinime dalyvavo, tad jai pasirašomo akto turinys su jame fiksuotais pažeidimais buvo žinomas, o jos apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad šiuo aktu pažeidimų nenustatyta, tik nurodyta, kad jos sklypas aptvertas, bet, kad ta tvora yra valstybinėje žemėje nenurodyta, yra paneigta pirmiau aptartais bylos duomenimis.
67. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su J. D. apeliacinio skundo argumentais dėl neteisingai įvertinto byloje esančio susitarimo, kurio pagrindu ji atsakovui R. M. sumokėjo 3500 Lt už tvorą. Apeliantė nepaneigė atsakovų M. pozicijos, kad susitarimu sumokėta būtent už šią tvorą ir, kad šiuo objektu ji naudojasi pilna apimtimi, netgi buvo apdraudusi jį ir dalį tvoros po patikrinimo nuardė.
68. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovams nepateikus įrodymų, leidžiančių nustatyti, kuri (duomenys neskelbtini) m ilgio tvoros, pažymėtos skaičiais „1“ ir „2“, dalis priklauso J. D., o kuri M., nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė negali reikšti solidaraus reikalavimo jiems visiems dėl šios tvoros pašalinimo nuo valstybinės žemės, yra pagrįsta byloje surinktų duomenų analize bei teisingumo ir protingumo principais. Juolab, kad iš pirmiau aptarto susitarimo turinio akivaizdu, kad išlaidas tvorai atsakovai pasidalijo pusiau ir tai raštiškai patvirtino, tad atitinkamai jie turi ją ir pašalinti.
69. Pažymėtina, kad (duomenys neskelbtini) susitarimo teisėtumo klausimas šioje byloje nebuvo sprendžiamas. Vien tai, kad ginčo tvora pastatyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus valstybinėje žemėje, t.y. nepriklausančioje nei vienam iš atsakovų, nepaneigia faktinės aplinkybės, kad toks statinys yra ir tai pažeidžia ieškovės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, teises ir teisėtus interesus, todėl kolegija neturi pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas šį klausimą išsprendė neteisingai.
70. Atmestini, kaip deklaratyvūs, S. M. ir R. M. apeliacinio skundo argumentai dėl ieškinio neatitikimo CPK 135 straipsnio reikalavimams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors NŽT proceso eigoje tikslino ieškinį, tačiau spręsti, kad pateikė, o pirmosios instancijos teismas priėmė, ieškinį neatitinkantį CPK reikalavimų, nėra pagrindo. Ieškinyje tiksliai suformuluotas pagrindas ir dalykas, iš jo akivaizdu kokio materialinio teisinio rezultato siekiama, kokios faktinės aplinkybės nustatytinos nagrinėjant bylą.
71. Priešingai nei vertina apeliantai ieškovė, reikšdama negatorinį ieškinį neturi įrodinėti kokią žalą daro neteisėtai valstybinės žemės sklype esantis vienas ar kitas objektas. Bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia į teismą besikreipiančio asmens dispozityvumo principu pasirinktas ir ieškinyje nurodytas pagrindas bei dalykas, todėl savininko teisių pažeidimui neaktualių klausimų aiškinimasis, neatitiktų proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų ir iš esmės būtų beprasmis.
72. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas nei dėl tam tikrų institucijų veiksmų, nei dėl priimtų administracinių aktų, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl priešingai nei vertina apeliantai, ieškovė pareigos dėstyti aplinkybių dėl kokių priežasčių atsakovams nebuvo sudarytos galimybės jų pageidaujamą valstybinės žemės plotą įsigyti, neturėjo, tad spręsti, kad tokiu atveju ji ieškinio pagrindą suformulavo neaiškiai, nėra pagrindo.
73. Priimamas procesinis sprendimas šioje byloje apeliantams neužkerta kelio, teisės aktų nustatyta tvarka, kreiptis teisminės gynybos dėl konkrečių institucijų veiksmų ar neveikimo, jei šie klausimai nėra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl plačiau šiais apeliacinio skundo argumentais, kaip nesusijusiais su nagrinėjamos bylos dalyku, nepasisakytina.
74. Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad atsakovai S. M. ir R. M. valstybinės žemės sklypą, kuriame yra ieškovės reikalaujami pašalinti objektai valdo, juo naudojasi Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais, todėl jų siekis ar lūkesčiai įsigyti aptariamą žemę, nepaneigia nuosavybės teisės pažeidimo fakto. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (duomenys neskelbtini) nutartyje administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra pasisakyta kodėl atsakovai negali pretenduoti į ginčo žemės plotą, todėl spręsti, kad šiuo atveju vien atsakovų lūkesčiai turėtų pateisinti nuosavybės teisės pažeidimą, nėra jokio pagrindo.
75. Apeliantai teikia kritines pastabas ieškovės atliktiems matavimams, abejoja tokių matavimų tikslumu, juos atlikusių specialistų kompetencija, naudotos įrangos atitikimu reikalavimams.
76. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ne kartą atsakovams tikslino jų pareigą įrodinėti ir ne kartą jiems kritikuojant atliktus ieškovės matavimus, siūlė kreiptis į kompetentingus specialistus, kurie atliktų analogiško pobūdžio matavimus, tačiau šia teise atsakovai taip ir nesinaudojo. Primintina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi, dispozityvumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12, 13, 17 straipsniai). Pagal rungimosi principą kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Rungimosi principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad: įrodinėjimo dalyką byloje nustato ginčo šalys; teismas turi spręsti bylą vertindamas tik šalių nurodytus faktus ir jų pateiktus įrodymus; teisėjas netiria faktų ir nerenka įrodymų savo iniciatyva. Dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Jeigu byloje viena šalis įrodo aplinkybę, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, o kita šalis neįrodo aplinkybės, kuria remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, teismas turi teisę pirmąją iš aptariamų aplinkybių pripažinti įrodyta, o antrąją – neįrodyta.
77. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teisme, atsakovams būtų ribojamos galimybės naudotis jų procesinėmis teisėmis (be kita ko, teikti rašytinius įrodymus atsikirsdami į ieškovės pateiktuosius ir pan), vertinti, kad teismas savo išvadas grindė neleistinais įrodymais, nėra pagrindo. Tai, kad procesinis sprendimas atsakovų netenkina, ar aplinkybė, jog jie nenorėjo įrodinėdami savo pozicijos pagrįstumą patirti papildomų išlaidų, nesudaro pagrindo spręsti dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo.
78. Kadangi pirmosios instancijos teisme argumentai, susiję su matavimus atlikusių specialistų kvalifikacija ir jų panaudotos matavimams atlikti įrangos metrologine patikra bei atitikimu specialiesiems reikalavimams nebuvo keliamas, todėl sutiktina su atsakovės J. D. ir ieškovės NŽT atsiliepimuose dėstoma pozicija, kad šiomis aplinkybėmis remtis apeliaciniame skunde negalima (CPK 312 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių argumentų plačiau nepasisako.
79. Ieškiniu be kita ko suformuluotas reikalavimas pašalinti tvorą, esančią pietinėje valstybinės žemės sklypo dalyje kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėtoje (duomenys neskelbtini), kurios vielinę konstrukciją po patikrinimo pripažino nuardęs trečiasis asmuo R. B. su atsakovu R. M.. Pirmosios instancijos teismas, pasisakė, jog tvora laiko ne tik vielinę konstrukciją, bet ir jos pamatą ir augalus skiriančius valstybinės žemės plotus. Su šiuo vertinimu visiškai sutinka ir apeliacinius skundus nagrinėjantis teismas. Apeliantų argumentai, kad tokiu būdu teismas savo iniciatyva pakeitė ieškovų keliamus reikalavimus yra nepagrįsti. Atskirų tvoros elementų ar iš ko ji susideda įvardijimas ieškinio reikalavime, kolegijos vertinimu, būtų perteklinis, juolab, kad šis šalintinas iš valstybinės žemės objektas yra aiškiai užkoordinuotas.
80. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. B. patvirtino, jog nustatytus pažeidimus, apie kuriuos jis buvo informuotas, pašalino, jo ieškovė į procesą atsakovu įtraukti neprašė, tokios pozicijos neišsakė ir atsakovai. Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kurie leistų nustatyti, kas įrengė (pasodino) nutarties 79 punkte minėtą (duomenys neskelbtini) tvorą, skiriančią valstybinės žemės plotą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstais laikė atsakovų argumentus, jog toks reikalavimas jiems negalėjo būti reiškiamas.
81. Kaip patvirtina byloje esantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, apeliantei S. M. priklausantis žemės sklypas yra įregistruotas kaip nekilnojamojo turto objektas, kuris suformuotas atliekant kadastrinius matavimus. Tad savininkei jos sklypo ribos turėjo būti žinomos. Atsakovai S. ir R. M. neteikė jokių įrodymų, kad ieškovės prašomus šalinti objektus už savo sklypo ribų - valstybinėje žemėje pastatė turėdami teisinį pagrindą, o ne tik lūkestį ateityje įsigyti šalia jų nuosavybės esantį valstybinės žemės plotą. Taip pat atsakovai nepagrindė, kad šį plotą valdo kokiais nors teisėtais pagrindais ar turėjo valstybės patikėtinio sutikimą ar leidimą tokius statinius ir objektus valstybinėje žemėje statyti. Ieškovės reikalavimas, kurį pirmosios instancijos teismas tenkino, leidžia identifikuoti šalintinus objektus ir pažeidimo vietą, teismo sprendimo motyvuojamoje ir rezoliucinėje dalyje tai aiškiai atsispindi, tad apeliantų argumentai jog ieškinyje nurodant tik baseino centro koordinates nėra aišku ką reikia pašalinti ar dėstoma nuomone apie teorines galimybes jiems tapti atsakingais už bet kurią valstybinėje žemėje esančią komposto dėžę ir šėryklą, šių kilnojamųjų objektų tiksliai neužkoordinavus, atmestini kaip nepagrįsti bei prasilenkiantys su elementaria logika.
82. Negatorinio ieškinio pateikimo atveju ieškovė turi pareigą įrodyti tik tai, jog ji yra ginčo žemės sklypo savininkė (ar patikėtinė kaip šiuo atveju) ir kad jos, kaip savininkės (patikėtinės), teisės yra pažeistos. Atsakovai šių sąlygų nėra paneigę, tad sprendžiant dėl savininko teisių pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, jokios teisinės reikšmės neturi kokio dydžio žemės plotas yra užimtas vienu ar kitu objektu, nes tai paties nuosavybės užėmimo fakto nepaneigia. Tokio fakto nepaneigia ir tai, kad pradėta administracinio nusižengimo teisena dėl minėtų pažeidimų nepasibaigė administracinės nuobaudos skyrimu.
83. Teisėjų kolegija nepasisako dėl hipotetinio pobūdžio argumentų susijusių su solidaraus pobūdžio įpareigojimų vykdymo problematika, ir galimu vieno ar kito atsakovo neveikimu teismo sprendimo vykdymo stadijoje, nes tai neįtakojo ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo sprendimas yra privalomai vykdytinas (CPK 18 straipsnis), todėl vengiant jį vykdyti gali būti taikomos teismo sprendimo nevykdymo pasekmės.
84. Teismas gali tik siūlyti šalims svarstyti taikaus ginčo išsprendimo galimybę. Taikos sutarties sudarymas tarp šalių galimas tik abipusiu, laisva valia išreikštu susitarimu. Šioje byloje toks susitarimas nebuvo pasiektas, todėl jo nesant, teismas priėmė procesinį sprendimą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus teisinio reguliavimo kontekste. Apeliaciniame skunde dėstoma nuomonė dėl vis dar neišnaudotos galimybės išspręsti ginčą taikiai apsiriboja tik deklaratyviais teiginiais, bet nesudaro pagrindo ginčijamą sprendimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu.
85. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovai neįgijo teisės valdyti su jų sklypais besiribojančio valstybinės žemės ploto, valstybinę žemę užėmė ir ja naudojosi be teisėto pagrindo, todėl, šiame sklype pastačius įvairaus pobūdžio objektus, kuriuos ieškovė reikalavo pašalinti, buvo pažeistos nekilnojamojo turto savininko – valstybės – teisės naudotis savo daiktu. Apeliantai šioje byloje leistinais įrodymais nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą sprendimą ar jo dalį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
86. Kiti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui nėra teisiškai reikšmingi ir įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui nedaro, todėl dėl jų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-02-25 sprendimą palikti nepakeistą.