Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-03-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-241-648-2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-05
Bylos Nr.
1A-241-648-2013
Teisminio proceso Nr.
1-92-1-00413-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Pažarskis (pirm.), Laureta Ulbienė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
Nuteistasis
M. K.
Kategorijos

Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-241-648/2013

Teisėjas Rimvydas Petrauskas Teisminio proceso Nr. 1-92-1-00413-2011-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2013 m. kovo 5 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Lauretos Ulbienės ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,

sekretoriaujant Irmai Znatavičiūtei,dalyvaujant prokurorei Eglei Matuizienei,nuteistojo M. K. gynėjai advokatei Rimutei Giruckienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir M. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. už tai, kad jis 2011-11-21 apie 19 val., L. P. namuose, (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., būdamas neblaivus ir namo savininkui nematant, tyčia pagrobė jam priklausančius daiktus: judriojo ryšio telefoną „NOKIA 1616“, IMEI (duomenys neskelbtini), kurio vertė 150 Lt, skaitmeninės TV imtuvą, kurio vertė 140 Lt, skaitmeninės televizijos imtuvo pultą, kurio vertė 15 Lt, du kirvius mediniais kirvakočiais, kurių kiekvieno kirvio vertė po 15 Lt, bendros 30 Lt vertės, maišą, kurio vertė 6 Lt, su maiše esančiais 30 kg bulvių, kurių vieno kilogramo vertė 0,80 Lt, bendros 24 Lt vertės, taip nukentėjusiajam L. P. padarydamas bendrą 365 Lt turtinę žalą.

Taip pat M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. už tai, kad jis nuo 2012-05-05, 19.30 val., iki 2012-05-06, 9.30 val., turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, sulaužė pakabinamos spynos ąsą, atidarė duris ir tokiu būdu įsibrovė į garažą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Švenčionių r., nuosavybės teise priklausantį Š (duomenys pakeisti) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), kurį nuomoja UAB „A (duomenys pakeisti)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), ir iš minėto garažo pagrobė UAB „A“ priklausančius du akumuliatorius „Varta“, kurių kiekvieno vertė 537,19 Lt, bendros 1 074,38 Lt vertės, du raktus CRV 36 mm, kurių kiekvieno vertė 29,75 Lt, bendros 59,50 Lt vertės, ir atidaręs garaže stovėjusio UAB „A“ priklausančio automobilio „IVECO“, v/n (duomenys neskelbtini), kuro baką, panaudojęs guminę žarną, perpylė iš minėto automobilio kuro bako į talpas ir tokiu būdu užvaldė 50 litrų dyzelinio kuro, kurio vieno litro kaina 4,34 Lt, bendros 223 Lt vertės, taip UAB „A“ padarydamas bendrą 1 356,88 Lt turtinę žalą.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-12-28 nuosprendį sušvelninant jam paskirtą bausmę.

Nurodo, kad jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, nes nebuvo atsižvelgta į tai, jog jis augina keturis mažamečius vaikus.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė - apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija nesutinka su nuteistuoju M. K., kad jam paskirta bausmė yra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos BK 54 str. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

M. K. nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Taigi, įstatymų leidėjas pagrindine bausme recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą laiko laisvės atėmimo bausmę, t. y. būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. K. parinko baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytus nusikaltimus, sankcijose įtvirtintas laisvės atėmimo bausmes.

M. K. padarė vieną baigtą nesunkų ir vieną baigtą apysunkį nusikaltimą nuosavybei, veikdamas tiesiogine tyčia. Nusikaltimai padaryti iš savanaudiškų paskatų. Apelianto atsakomybę lengvina ta aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kita vertus, dėl Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymo M. K. atsakomybę sunkina ta aplinkybė, jog jis padarė nusikaltimą būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 str. 1 d. 9 p.). Apeliantas praeityje teistas šešis kartus, daugumą kartų iš jų už tos pačios rūšies nusikaltimų padarymą (t. 2, b.l. 93-99), jis praeityje trauktas administracinėn atsakomybėn 29 kartus, turi galiojančių administracinių nuobaudų (t. 2, b.l. 124-139), nedirba (t. 2, b.l. 143-144). Be to, nuteistasis padarė Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numatytą nusikaltimą praėjus šiek tiek daugiau nei 3 mėnesiams po to, kai jis buvo paleistas iš pataisos namų atlikęs laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal kitą nuosprendį. Minėtos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, kadangi jis ignoruoja visuomenėje nustatytas taisykles ir yra socialiai pavojingas. Todėl darytina išvada, kad M. K. padarė nusikaltimus ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikaltimai buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Įvertinus visas aplinkybes, darytina išvada, kad M. K. už kiekvieną nusikaltimą paskirtos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės nei sankcijose įtvirtintas šios rūšies bausmės vidurkis, buvo tinkamai individualizuotos, jos subendrintos nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BK 63 str. reikalavimų, todėl M. K. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė 1 metams nėra aiškiai per griežta. Tokios išvados nepaneigia ta aplinkybė, kad M. K. augina keturis mažamečius vaikus.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 str. nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, o nuteistajam paskirta bausmė atitinka teisingumo principą, todėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012-12-28 nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti nuteistojo M. K. apeliacinį skundą.

Kolegijos pirmininkas Artūras PažarskisTeisėjos Laureta UlbienėVirginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė