- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-16
- Bylos Nr.
- 2-1789/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Artūras Driukas, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- D. F., akcinės bendrovės „Plienmetas“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Plienmetas“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo D. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties, kuria teismas atsisakė kelti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Plienmetas“ bankroto bylą ir panaikino 2011 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Plienmetas“ akcininko D. F. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Plienmetas“ dėl bankroto bylos iškėlimo (civilinės bylos Nr. B2-4214-516/2011).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su bankroto bylos iškėlimu.
Motyvuojamoji dalis
Pagal atskirąjį skundą nagrinėjami klausimai susiję su teismo nutarties atsisakyti iškelti bankroto bylą pagrįstumu.
Ieškovas UAB „Plienmetas“ akcininkas D. F.2011 m. sausio 21 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas UAB „Plienmetas“ iškelti bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskirti Aivarą Aleksiejevą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – viso UAB „Plienmetas“ turto areštą. Nurodė, kad UAB „Plienmetas“ neatsiskaito su kreditoriais. Pagal 2009 m. sausio 1 d. – 2009 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis UAB „Plienmetas“ pradelsti įsipareigojimai sudarė 103 943 Lt. Ieškovas, žinodamas apie galimą įmonės nemokumą ir siekdamas išvengti atsakomybės prašė UAB „Plienmetas“ iškelti bankroto bylą.
Atsakovo UAB „Plienmetas“ direktorius P. Š.su ieškiniu nesutiko ir nurodė, jog ieškovas nepagrįstai prašė UAB „Plienmetas“ iškelti bankroto bylą. Ieškovas, turėdamas aiškius finansinius rodmenis už 2009 metus, teigė apie įmonės nemokumą vadovaudamasis tik atsakovo pradelstais įsipareigojimais, tačiau sąmoningai nepateikė duomenų apie tai, kad už 2009 metus įmonės grynasis pelnas sudarė 4323 Lt, o pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teigia, kad pagal 2010 m. UAB „Plienmetas“ balansą atsakovas turto iš viso finansiniais metais turėjo už 324856 Lt. Per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 120539 Lt. Taigi akivaizdu, jog pateikti paskaičiavimai, kuomet įsipareigojimai (120539 Lt) neviršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (162428 Lt) neatitinka apibrėžimo – įmonės nemokumas, pateikto įmonių bankroto įstatyme. Atsakovo nuomone, UAB „Plienemtas“ yra pelningai veikianti įmonė. Įmonės pardavimų apimtys yra nemažos, kas sudaro atitinkamas debitorių skolas ir taip pat proporcingai, įsiskolinimus kreditoriams.
Žemesnės instancijos teismas
2011 m. kovo 10 d. Vilniaus apygardos teismas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkino ir nusprendė areštuoti UAB „Plienmetas“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims, taip pat lėšas ir turtines teises, priklausančias UAB „Plienmetas“, ir esančias pas atsakovą ir trečiuosius asmenis, bei sustabdyti atsakovo UAB „Plienmetas“ nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų, lėšų realizavimą ir (arba) išieškojimą vykdymo procese.
2011 m. balandžio 11 d. ieškovas D. F. teismui pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nors ir būdamas atsakovo akcininku, objektyviai neturėjo galimybės pateikti įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo turtinę padėtį. 2011 m. vasario 9 d. jis raštu kreipėsi į atsakovą prašydamas pateikti nurodytus dokumentus, tačiau atsakovas reikalavimo neįvykdė. Pažymėjo, kad 2011 m. sausio 6 d. buvo įsteigta UAB „Plienmetas Plius“, kurios buveinė registruota tuo pačiu adresu kaip ir atsakovo, jos steigėjai ir akcininkai yra vienas iš atsakovo akcininkų ir atsakovo direktorius, todėl ieškovui kyla prielaidų, kad egzistuoja galimybė, jog atsakovo turtas ir veikla gali būti perkelti į šią bendrovę, taip padarant neįmanomą atsiskaitymą su atsakovo kreditoriais. Ieškovas taip pat abejojo, ar atsakovo finansinių ataskaitų duomenys atspindi tikrąją atsakovo turtinę padėtį, nes, ieškovo iniciatyva atlikus auditą ir nustačius pažeidimus, atsakovas neleido atlikti esamo turto inventorizacijos, be to, įmonės sandėlis yra per mažas, kad jame objektyviai galėtų tilpti tiek prekių ir kito turto, kiek atsakovas nurodo esant pagal įmonės buhalterinius dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. balandžio 26 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui UAB „Plienmetas“ bankroto bylą ir nusprendė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 10 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - UAB „Plienmetas“ turto areštą, šią nutarties dalį vykdant skubiai Nurodė, jog UAB „Plienmetas“ negali būti pripažinta nemokia, kadangi nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog įmonės pradelstos skolos sudaro daugiau negu pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taip pat nebuvo pateikta duomenų, kad UAB „Plienmetas“ vėluoja išmokėti atlyginimą darbuotojams ar yra viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriams, jog negali atsiskaityti arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Šios aplinkybės leido teismui daryti pakankamai pagrįstą prielaidą, kad nėra įstatyme nustatytų būtinų sąlygų bankroto bylos iškėlimui. Nutartyje teismas taip pat nurodė, kad, remiantis bylos medžiaga, akcininkas kreipėsi į teismą, prašydamas įmonei iškelti bankroto bylą prieš tai net nesiekdamas nustatyti tikrąją įmonės turtinę padėtį.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones – viso UAB „Plienmetas“ turto areštą. Skundą grindžia šiais argumentais:
Atsakovas prieš metinių finansinių ataskaitų sudarymą privalo atlikti turto inventorizaciją. Šiuo atveju, kilus abejonėms dėl atsakovo pateiktų finansinių duomenų apie turimą turtą patikimumo, buvo remiamasi vien tik į įmonės balansą ir kitas ataskaitas įrašytais duomenimis, bet nesiaiškinama, ar šie duomenys teisingi. Atsakovas nepateikė nei turto inventorizacijos, nei mokėtinų skolų suderinimo aktų, o teismas nesiėmė priemonių dėl šių dokumentų išreikalavimo. Abejones dėl to, ar atsakovo finansinių ataskaitų duomenys atspindi tikrąją atsakovo turtinę padėtį, ieškovui sustiprina ir tai, kad atsakovo sandėlis, kuriame laikomos prekės, yra per mažas, kad jame objektyviai būtų galima laikyti tiek prekių ir kito turto, kiek atsakovas nurodo esant pagal įmonės buhalterinius dokumentus.Teismas nepagrįstai nutarė skubiai vykdyti nutarties dalį, kuria panaikino laikinąsias apsaugos priemones. 2011 m. balandžio 22 d. patvarkymu priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolis pradėjo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą ir įpareigojo atsakovą pateikti duomenis apie turtą. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones yra galimybė, kad atsakovas perkels savo turtą į naujai įsteigtą UAB „Plienmetas Plius“. Ieškovas sieks atlikti turto inventorizaciją, kad būtų nustatyta tikroji turto vertė, todėl, kol nebus iškelta atsakovo bankroto byla, yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą, o skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje nurodo, jog įmonės balansas laikytinas pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu jos finansinę padėtį. Tokiu būdu visiškai nepagrįstas ieškovo teiginys, kad nebuvo atlikta inventorizacija, todėl neva nėra visiškai aiški įmonės finansinė būklė. D. F. atskirajame skunde iškelia abejonę dėl atsakovo pateiktų finansinių duomenų apie turimą turtą patikimumo, tačiau šio savo teiginio nepagrindžia jokiais leistinais įrodymais. Kaip patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai bei patvirtina teismas, tik po ieškinio pateikimo teismui ieškovas kreipėsi į atsakovą prašydamas jam pateikti įmonės kreditorių ir skolininkų sąrašus, praėjusių ir ataskaitinių metų finansinių ataskaitų rinkinius ir kitus duomenis. Tai liudija, kad ieškovas kreipėsi į teismą prieš tai nesiekdamas nustatyti tikrąją įmonės turtinę padėtį.Ieškovo pateikti duomenys apie kitos įmonės įsteigimą ir įregistravimą tuo pačiu veiklos adresu neįrodo UAB „Plienmetas“ nemokumo ar šios įmonės siekio išvengti atsiskaitymų su kreditoriais.D. F. turi įregistravęs įmonę UAB „Litspecmet“, kurioje jis yra pagrindinis akcininkas ir direktorius, jos veikla – metalo gaminiai ir konstrukcijos, o adresas tas pats kaip ir UAB „Plienmetas“, tokiu būdu atsakovas daro išvadą, kad siekdamas atsakovui inicijuoti bankroto iškėlimą, ieškovas siekia sužlugdyti nepageidaujamą konkurentą. Be to, pati ieškovo įmonė „Litspecmet“ yra skolinga atsakovui: UAB „Plienmetas“ skolininkų sąrašo 13 punktas.Teismas, įvertinęs visus pateiktus į bylą rašytinius įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, kad UAB „Plienmetas“ negali būti pripažinta nemokia, kadangi nėra duomenų, leidžiančių teigti, jog įmonės pradelstos skolos sudaro daugiau negu pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, taip pat nėra duomenų, kad atsakovas vėluoja išmokėti atlyginimą darbuotojams ar yra viešai paskelbęs arba kitaip pranešęs kreditoriams, jog negali atsiskaityti arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Šios aplinkybės leido teismui daryti pakankamai pagrįstą prielaidą, kad nėra įstatyme nustatytų būtinų sąlygų bankroto bylos iškėlimui.
Rengiantis nagrinėti bylą apeliacine tvarka, 2011 m. gegužės 20 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas ieškovo UAB „Plienmetas“ akcininko D. F. pareiškimas dėl atsisakymo nuo paduoto atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties. Ieškovas prašo priimti jo paduotą atsisakymą nuo atskirojo skundo ir nurodo, kad jam yra žinomos atsisakymo nuo atskirojo skundo procesinės pasekmės.
Atsisakymas nuo atskirojo skundo priimtinas, apeliacinis procesas nutrauktinas.
CPK 308 straipsnio pirmoji dalis suteikia apeliantui teisę atsisakyti apeliacinio skundo iki baigiamųjų kalbų. Teismas gali nepriimti apeliacinio skundo atsisakymo, jei toks procesinis veiksmas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.). Proceso teisės normos, reglamentuojančios su atskiraisiais skundais susijusius klausimus, nenumato kitokių taisyklių, todėl sprendžiant klausimą dėl atsisakymo nuo atskirojo skundo, taikomos aukščiau nurodytos bendrosios teismo neįsiteisėjusių sprendimų apskundimo taisyklės (CPK 338 str.).
Apeliantas atsisakymą nuo atskirojo skundo pateikė iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pradžios ir nurodė, kad jam yra žinomos atsisakymo nuo atskirojo skundo pasekmės (CPK 111 str. 3 d.). Teisėjų kolegija nenustatė, kad ieškovo atsisakymas nuo atskirojo skundo prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms ar pažeistų viešąjį interesą. Esant tokioms aplinkybėms, atsisakymas nuo atskirojo skundo priimtinas, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 308 str. 1 ir 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 308 straipsniu ir 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovo UAB „Plienmetas“ akcininko D. F. atsisakymą nuo atskirojo skundo priimti.
Apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo UAB „Plienmetas“ akcininko D. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutarties, nutraukti.