Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro R. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1990 m. sausio 3 d. nuosprendžiu pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 metų BK) 146 straipsnio 2 dalį, 147 straipsnio 2 dalį, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs;

2. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1992 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pagal 1961 metų BK 146 straipsnio 2 dalį, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1996 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal 1961 metų BK 271 straipsnio 2 dalį, paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė su turto konfiskavimu;

4. Klaipėdos apygardos teismo 1998 m. sausio 13 d. nuosprendžiu pagal 1961 metų BK 104 straipsnį, taikant 1961 metų BK 43 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė;

5. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2007 m. birželio 4 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžiu, pagal 2000 metų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį (16 nusikalstamų veikų), 24 straipsnio 4 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 25 straipsnio 3 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, paskirta galutinė subendrinta 8 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs;

6. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunktį, paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs;

7. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. gruodžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 60 parų arešto bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. U. 2023 m. balandžio 23 d. apie 16 val. 50 min. (duomenys neskelbtini) esančio bendrabučio kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, asmeninio konflikto metu tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sugyventinę R. V., kuriai vieną kartą spyrė į galvą, po to ranka sudavė vieną smūgį į dešinę ausį, taip smurtaudamas nukentėjusiajai R. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. U. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog jis kartu su R. V. gyvena apie dešimt metų ir kartu veda bendrą ūkį. Jie sutaria normaliai, netgi gerai, pykstasi tik tada, kai išgeria alkoholio ir tada būtinai kažkuo nepasidalina. R. V. turi problemų su (duomenys neskelbtini), ji yra buvusi (duomenys neskelbtini), jai negerai su nervais. Kai ji išgeria alkoholio, tampa pikta, agresyvi, būna tokio ūmaus būdo. Ji negeria jai paskirtų vaistų. Paskutiniu metu ji viena vartoja alkoholį, nes turi problemų dėl (duomenys neskelbtini). Alkoholį ji geria kelis kartus per savaitę. Kai R. V. būna blaivi, viskas su ja būna gerai, tada ji būna rami bei tvarkinga. R. V. žino, kad jai negalima gerti alkoholio, nes po to tampa pikta, neadekvati, bet ji vis vien geria alkoholį. Kai jis pats būna blaivus, tai yra ramus ir viskas su juo gerai. Kai būna išgėręs alkoholio, tai irgi būna ramus, kol R. V. neišprovokuoja žodinio konflikto, o tada jie abu barasi. Jis pats išgeria alkoholio tik savaitgaliais. 2023 m. balandžio 23 d. nuo 10.00 val. ryto jis su R. V. nusipirko parduotuvėje 6 laipsnių stiprumo alaus ir gėrė jį kartu namuose. Per visą dieną jie abu kelis kartus buvo parduotuvėje, vis pirko alų ir jį gėrė. Iš viso per dieną jie išgėrė 10 litrų alaus. Begerdami alų namuose, kambaryje su R. V. sėdėjo vienas šalia kito ant lovos ir kalbėjosi, jie tikrai nesipyko. R. V. sėdėjo jam iš dešinės pusės. Begeriant alų su R. V., šiai sėdint ant lovos ir kilus žodiniam konfliktui, jis vieną kartą spyrė jai į galvą ir po to ranka sudavė vieną smūgį į dešinę ausį. R. V. nieko nesakė, kai šis jai sudavė, jis nežino, ar jai skaudėjo. Po to, kai jis sudavė, jie abu toliau gėrė alų, nesipyko bei kalbėjosi. Po kiek laiko jis išėjo į bendro naudojimo tualetą. Jam grįžus į namus, R. V. jau buvo užrakinusi kambario duris ir jų neatrakino. Ji taip visada daro, kai yra išgėrusi alkoholio, kai jis tik išeina ilgiau kaip 5 minutėms ir jų kambario durys visada būna užrakintos ir ši jau kviečia policijos pareigūnus. Dar eidamas iš tualeto jis užėjo pas kaimyną pasikalbėti, tai užtruko sugrįžti į namus. R. V. visada policijos pareigūnams nurodo daugiau smūgių nei būna arba jį melagingai įskundžia. Būdama neblaivi R. V. nuolat kviečia įvairių tarnybų pareigūnus, ne vien tik policiją. Kol baigsis ikiteisminis tyrimas ir bus priimtas procesinis sprendimas jis laikinai pagyvens pas R. V. tėvus adresu (duomenys neskelbtini). Dėl to, kad taip pasielgė jis labai gailisi, iš pradžių neprisipažino, nes buvo dar visko gerai neapgalvojęs (2 t., b. l. 11 – 14, 25 – 27).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo M. U. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio pagrindu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji R. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji su M. U. kartu gyvena apie 10 metų ir kartu veda bendrą ūkį. Ji su M. U. sutaria ir nesipyksta, kol yra blaivūs. Kai jie išgeria alkoholio, prasideda problemos ir pykčiai. Tiek ji, tiek ir M. U. turi problemų dėl (duomenys neskelbtini). Ji išgeria alkoholio kiekvieną savaitgalį arba kai kas nors jo pasiūlo. M. U. geria alų kasdien. M. U. blaivus yra normalus žmogus, jis geras, nėra piktas. Kai išgeria alkoholio, jis tampa agresyvus ir neramus. Būdama blaivi ji pati yra rami, o kai išgeria alkoholio, tai tampa pikta ir agresyvi. Jie abu būdami neblaivūs vienas kitą kaltina įvairiausiais dalykais. 2023 m. balandžio 23 d. nuo pat ryto ji kartu su M. U. dviese gėrė alų. Būdami abu neblaivūs, jie nuo pietų barėsi, bet tik žodžiais. Ji pati sėdėjo kambaryje ant lovos, žiūrėjo televiziją, abu gėrė alų, susipyko, nes buvo neblaivūs, bet nežino, dėl ko susipyko. Jai, sėdinčiai ant lovos, M. U., atsistojęs priešais ją, spyrė vieną kartą. Dėl to jai skaudėjo, kai M. U. jai spyrė, ji atsistojo ir pasakė, ką šis daro ir vėl atsisėdo ant lovos. Tada jai, sėdinčiai ant lovos, M. U. sudavė vieną smūgį delnu į dešinę ausį, dėl ko ji taip pat jautė fizinį skausmą. Dėl visų suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą. Ji nesikreipė į medikus ir negėrė jokių vaistų nuo skausmo. Jai yra išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, bet civilinio ieškinio ji nereikš (1 t., b. l. 1 – 8, 48 – 51).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, R. V. pareiškė, jog 2023 m. balandžio 23 d. apie 16 val. 50 min. namuose adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje prieš ją smurtavo sugyventinis M. U., kuris dešine koja spyrė jai į galvos sritį bei ranka sudavė į dešinės pusės ausį ir dėl to jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašė dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą bei pripažinti ją nukentėjusiąja. Iš šio protokolo matyti ir tai, jog alkoholio kiekio matuokliu „Drager 7510“, Nr. ARJK-0108, M. U. buvo nustatytas 2,35 promilių neblaivumas. R. V. tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,69 promilių neblaivumas. Taip pat buvo atlikta pirmoji R. V. apklausa (1 t., b. l. 1 – 8).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2023 m. balandžio 23 d. nuo 17 val. 34 min. iki 17 val. 40 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta (duomenys neskelbtini) esanti įvykio vieta. Apžiūros metu fiksuota, jog, įėjus į minėtą butą, matoma, kad dešinėje pusėje stovi stalas su baltos ir violetinės spalvos staltiese, ant stalo matomi įvairūs virtuviniai įrankiai. Virš stalo matosi dvi pakabintos spintelės, kuriose matyti taip pat virtuvės įrankiai. Einant tiesiai, patenkama į miegamojo kambarį. Vidury šio kambario matosi dvigulė lova. Kairėje pusėje, prie sienos matosi drabužių spinta. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose. Prie Įvykio vietos apžiūros protokolo pridėtas ir policijos pareigūno vaizdo kamera užfiksuotas vaizdo bei garso įrašas, kuriame R. V. pasakoja policijos pareigūnams apie sugyventinio M. U. panaudotą fizinį smurtą jos atžvilgiu, nurodo, kad sugyventinis spyrė jai į galvą, sudavė į ausį, ranka parodo, į kurias kūno vietas jai buvo smūgiuota (1 t., b. l. 17 – 23).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 184/2023 (06) nurodyta, jog R. V. nustatyta poodinė kraujosruva kaktos kairėje pusėje. Sužalojimas galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikiu tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius. Sužalojimas galėjo būti padarytas specialistui pateiktoje užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 60 – 61).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog trejų paskutinių metų laikotarpyje M. U. ne kartą buvo kviesti policijos pareigūnai dėl smurto artimoje aplinkoje. Prie šio išrašo yra pridėtas R. V. skambučio Bendrajam pagalbos centrui įrašas, kuriame girdėti, kaip R. V. nurodė, kad prieš ją smurtavo sugyventinis M. U., kuris spyrė jai į galvą (1 t., b. l. 131 – 141).

Iš Akistatos protokolo matyti, jog suvedus į akistatą kaltinamąjį M. U. ir nukentėjusiąją R. V., pastaroji patvirtino, kad 2023 m. balandžio 23 d. namuose ji su M. U. gėrė alų, susipyko, o jai sėdinti ant lovos, M. U. atsistojo priešais ją ir spyrė jai vieną kartą į galvą, o po to sudavė vieną smūgį delnu į dešinę ausį ir dėl to ji jautė fizinį skausmą (2 t., b. l. 36 – 39).

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Byloje nustatyta, jog kaltinamasis M. U. ir nukentėjusioji R. V. yra sugyventiniai, gyvenantys kartu ir vedantys bendrą namų ūkį. Tiek kaltinamasis, tiek ir nukentėjusioji patvirtino, jog kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus ir tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu M. U. vieną kartą spyrė R. V. į galvą, po to ranka sudavė jai vieną smūgį į dešinę ausį ir tokiu būdu smurtaudamas nukentėjusiajai R. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje bei sukėlė fizinį skausmą. Taigi tarp kaltinamojo M. U. neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiajai R. V. padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo bei sukelto fizinio skausmo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Visa tai leidžia konstatuoti, jog kaltinamasis M. U. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokuroras pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokuroro pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis M. U., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis M. U. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko su prokuroro pasiūlyta bausmės rūšimi – areštu bei jo trukme (2 t., b. l. 58 – 65, 66 – 68).

Dėl bausmės skyrimo bei kitų klausimų

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis M. U. padarė baigtą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis M. U. Lietuvos Respublikoje teisiamas jau aštuntą kartą, anksčiau paskirtas bausmes jis yra atlikęs ir jo teistumas yra išnykęs (1 t., b. l. 111 – 125; BK 97 straipsnio 6 dalis). M. U. yra daug kartų baustas ir administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus, o paskirtų baudų jis nemoka (1 t., b. l. 85 – 108, 109 – 110). Kaltinamasis M. U. yra nedirbantis, jis neregistruotas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 126 – 127, 129). Kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), neturintis nepilnamečių išlaikytinių, psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose jis neįrašytas ir abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (1 t., b. l. 83 – 84, 144 – 145, 148). Kaltinamojo M. U. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 2 t., b. l. 11 – 14, 25 – 27). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas; 1 t., b. l. 1 – 8).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šiuo atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, svarbu pabrėžti aplinkybę, jog kaltinamasis M. U. jau ne pirmą kartą teisiamas dėl smurtinio pobūdžio nusikalstamų veikų. Tokia aplinkybė kaltinamąjį charakterizuoja ypač neigiamai – kaip linkusį smurtauti prieš jį supančius žmones ir nepasimokantį iš savo neigiamos patirties bei įžūliai ignoruojantį visuotinai priimtas elgesio normas. Akivaizdu, jog ankstesnių bausmių tikslai nebuvo pasiekti bei įgyvendinti, kadangi kaltinamasis ir vėl padarė naują smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį. Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei nedrausmingą kaltinamojo M. U. asmenybę, sprendžiama, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bus pasiekta tik paskyrus kaltinamajam prokuroro pasiūlytą baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą su laisvės atėmimu susijusią bausmės rūšį – trumpalaikį laisvės atėmimą – areštą, kadangi tik ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus. Tų pačių motyvų pagrindu kaltinamajam M. U. skiriama maksimalaus dydžio arešto bausmė (BK 49 straipsnio 3 dalis, 61 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo M. U. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis visiškai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis M. U. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. balandžio 23 d. 17 val. 45 min. iki 2023 m. balandžio 24 d. 13 val. 27 min. (1 t., b. l. 73 – 81; 2 t., b. l. 40 – 45). Šis laikas įskaitomas į M. U. paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 13 dalis).

BK 75 straipsnio 1 dalis numato, jog asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis <...>. Kaltinamasis M. U. yra linkęs daryti įvairaus pobūdžio teisės pažeidimus, jis nėra saistomas darbo santykiais, todėl sprendžiama, jog šiuo atveju bausmės vykdymo atidėjimas šiam kaltinamajam negali būti taikomas, kadangi nėra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. U. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu (2 t., b. l. 52 – 57). Ši kardomoji priemonė kaltinamajam panaikinama tik pradėjus jam paskirtos arešto bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

M. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. U. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti M. U. į paskirtos bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2023 m. balandžio 23 d. 17 val. 45 min. iki 2023 m. balandžio 24 d. 13 val. 27 min. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 59 (penkiasdešimt devynių) parų areštą.

Arešto bausmę M. U. paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigoje.

Išaiškinti M. U. tai, jog jis ne vėliau kaip per 7 dienas po šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo nuvykti į laisvės atėmimo vietų įstaigą – Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimą ((duomenys neskelbtini)) atlikti jam paskirtą arešto bausmę. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki pirmiau nurodyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti kaltinamajam M. U. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu.

Išaiškinti kaltinamajam M. U. ir tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.