- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- Ik-1374-764/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02482-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Žalnieriūnienė, Egidija Puzinskaitė (pran.), Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Adminsta“
- Kategorijos
- 35.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Ernesto Spruogio ir Nijolės Žalnieriūnienės, sekretoriaujant Renatai Romeiko, dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens atstovui J. Ū., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei ,,Adminsta“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą su prašymu (b. l. 1–4) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-04-09 įsakyme Nr. 30-788 „Dėl administracijos direktoriaus 2010-02-18 įsakymo Nr. 30-378 „Dėl UAB „Adminsta“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“.
Prašyme nurodė, kad, vykdydamas savivaldybių administracinę priežiūrą, Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau - Administracija) direktorių su teikimais Nr. 1T-36 ir Nr. 1T-39, kadangi jų prieduose nurodytuose įsakymuose nebuvo nustatyti konkrečių daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokesčiai administruojamiems namams. Administracijos direktorius tik įpareigojo atitinkamus administratorius neviršyti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimu Nr. 1-1206 patvirtintos Daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos nustatyto bendrosios nuosavybės administravimo mokesčio. Pareiškėjo teigimu, taip buvo pažeistas Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ (toliau - Nutarimas), 2.2 punktas. Nuo 2010-03-19 įsigaliojusiu Nutarimo 2.2. p. nustatyta, kad sprendime skirti administratorių, be kita ko, turi būti nurodytas ir mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą. Analogiška šio punkto nuostata galioja ir nuo 2011-10-19. Pareiškėjo teigimu, nenustačius priskirtų administruoti daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokesčių, buvo pažeistos Nutarimo 2.2. p. nuostatos, todėl teikimų prieduose nurodyti Administracijos direktoriaus įsakymai turi būti pakeisti, suderinti su minima Nutarimo nuostata ir nustatytas bendrosios nuosavybės administravimo mokestis. Pareiškėjas 2011-10-20 kreipėsi į Administracijos direktorių su teikimais Nr. 1T-36 ir Nr. 1T-39, siūlydamas svarstyti šio teikimo priede nurodytų įsakymų pakeitimo klausimus ir nustatyti juose priskirtų administruoti daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokesčius. Apie priimtą sprendimą pareiškėjui turėjo būti pranešta per 10 dienų nuo jo priėmimo. Per Savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 5 str. 1 d. 1 p. nustatytą terminą Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje nebuvo pranešta apie teikimų įvykdymą, todėl pareiškėjas įgijo teisę kreiptis į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į prašymą (b. l. 22–28) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad skundžiamas įsakymas priimtas vadovaujantis Civilinio kodekso 4.84 straipsniu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų tvirtinimo“, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniais nuostatais, patvirtintais Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 ir įgyvendinant savarankišką savivaldybių funkciją (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 42 p.). Civilinio kodekso 4.84 str. 3 d. nustatyta, kad administratorius veikia pagal savivaldybės mero patvirtintus nuostatus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 6.1 ir 8.1 punktuose nustatyta, jog administratorius teikia paslaugas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nustatytą tarifą arba jo apskaičiavimo metodiką. Administravimo mokestis skaičiuojamas pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimą Nr. 1-1206 „Dėl daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo tarifų apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 29 str. 1 d. ir 8 d. 1 p., savivaldybės administracijos direktorius yra pavaldus savivaldybės tarybai ir tiesiogiai atsakingas už savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą, todėl nėra teisinio pagrindo įpareigoti administracijos direktorių ginčijamame įsakyme nustatyti administravimo mokesčio tarifą.
Atsakovė pažymėjo, kad pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8.1 p., paskirtas administratorius mėnesinį mokestį ir įmokas už bendrosios nuosavybės patalpų administravimą apskaičiuoja vadovaudamasis Savivaldybės tarybos nustatytais tarifais arba jų apskaičiavimo metodika. Vadinasi, administratorius negali nusistatyti mokesčio už administravimo paslaugų teikimą, nes jis griežtai apskaičiuojamas pagal Savivaldybės tarybos patvirtintą metodiką ir negali viršyti pagal tokią metodiką apskaičiuoto mokesčio dydžio. Todėl nėra pagrindo teigti, kad savivaldybė perdavė jos kompetencijai priskirtą funkciją nustatyti administravimo mokestį. Be to, vykdant pareiškėjo reikalavimą ginčijamas įsakymas būtų papildytas ir jame būtų nurodytas konkretus mokestis, tačiau administratorius turėtų skaičiuoti mokestį vadovaudamasis Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8.1 p., todėl galimos situacijos, kad įsakymu nustatytas mokestis ir administratoriaus apskaičiuotas mokestis skirtųsi, būtų neaišku, kurį iš jų taikyti. Todėl pareiškėjo prašymas, nenuginčijus 2005-12-19 įsakymo, negali būti tenkinamas, nes jį patenkinus nebūtų įmanomas ginčijamo įsakymo vykdymas.
Administracija nurodė, kad Civilinio kodekso 4.84 str. 3 d. Vyriausybei suteikia teisę tvirtinti tik pavyzdinius (rekomendacinius) nuostatus, kuriuose būtų nurodytas minimalus teisinio reguliavimo turinys, o ne priimti imperatyviai privalomus nuostatus, reglamentuoti įsakymo, kuriuo skiriamas administratorius, turinį, todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčijamas įsakymas yra neteisėtas. Vyriausybės patvirtinti Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai negali būti perkeliami į savivaldybės teisės aktus, kadangi tokių nuostatų tvirtinimas yra savarankiškoji savivaldybės funkcija, kildinama ir Konstitucijos ir Civilinio kodekso.
Atsakovei taip pat kyla abejonių ar Nutarimo 2.2 p. nuostatos, kuriomis vadovaujasi pareiškėjas, neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 d., Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 42 p., Civilinio kodekso 4.84 str. 2 ir 3 d. ir LR Konstitucijos 94 str. 2 d., 120 str. 2 d. Atsakovės teigimu, teismas turėtų kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 2.2 punktas neprieštarauja nurodytoms teisės aktų nuostatoms.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Ginčas byloje kilęs dėl to, ar atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija skirdama daugiabučio namo administratorių, įsakyme dėl administratoriaus skyrimo privalo nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 punktu (redakcija, galiojanti nuo 2010-03-19).
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-04-09 įsakymu Nr. 30-788 papildė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-02-18 įsakymu Nr. 30-375 „Dėl UAB „Adminsta“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ patvirtintą UAB „Adminsta“ administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašą 29-83 eilutėmis pagal priedą ir įpareigojo UAB „Adminsta“ valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registre įregistruoti priede nurodytų daugiamečių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo juridinį faktą (b. l. 29–32).
Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje 2011-10-20 teikimu Nr. 1T-39 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, siūlydamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui svarstyti teikimo priedo 4 numeriu nurodyto Administracijos direktorius 2010-04-09 įsakymo Nr. 30-788 „Dėl administracijos direktoriaus 2010-02-18 įsakymo Nr. 30-375 „Dėl UAB „Adminsta“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“ pakeitimo klausimus ir jame nustatyti priskirtų administruoti daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokesčius (b. l. 7–9).
Per Savivaldybių administracinės priežiūros 5 str. 1 d. 1 p. nustatytą terminą negavęs sprendimo dėl pateikto teikimo svarstymo, Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje kreipėsi į teismą (b. l. 1–4) prašydamas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2010-04-09 įsakyme Nr. 30-788 „Dėl administracijos direktoriaus 2010-02-18 įsakymo Nr. 30-378 „Dėl UAB „Adminsta“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pareiškėjo skundo reikalavime neteisingai nurodytas Administracijos direktoriaus 2010-02-18 įsakymo numeris, t. y. vietoj Nr. 30-375 nurodyta Nr. 30-378. Tai laikytina rašymo apsirikimu, todėl byloje spręstinas klausimas būtent dėl įpareigojimo Administracijos direktorių nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2010-04-09 įsakyme Nr. 30-788 „Dėl administracijos direktoriaus 2010-02-18 įsakymo Nr. 30-375 „Dėl UAB „Adminsta“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“.
Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 1 d. 6 punkte nustatyta, kad vietos savivalda yra grindžiama savivaldybės veiklos ir savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumu. Savivaldybės institucijų ir kitų savivaldybės viešojo administravimo subjektų veikla ir visais jų veiklos klausimais priimti sprendimai turi atitikti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Pagal Vietos savivaldos 29 str. 8 d. 1 punktą, savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės ir savivaldybės tarybos sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais.
Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimą reglamentuojančiame CK 4.84 str. nustatyta, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (1 d.). Administratorių skiria savivaldybės meras (valdyba) arba jo (jos) įgaliotas atstovas, o turtas administruojamas šio kodekso 4.240 straipsnio pagrindu (2 d.). Administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus. Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija (3 d.). Administratoriaus veiklai mutatis mutandis taikomos šios knygos XIV skyriaus normos“ (6 d.).
Vadovaudamasi CK 4.84 str. 3 d. Vyriausybė 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtino Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinius nuostatus.
Nutarimo 2.2 p. redakcijoje, galiojusioje nuo 2010-03-19 iki 2011-10-18, nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendime skirti administratorių turi būti nurodytas daugiabučio namo (namų) adresas, jo naudingasis plotas, gyvenamųjų patalpų (butų) ir kitų patalpų skaičius, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka daugiabučiam namui ar keliems daugiabučiams namams priskirto žemės sklypo plotas ir patalpų savininkų teisės į jį ar jo dalį, informacija apie asmenį, kuris skiriamas administratoriumi (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, buveinė, kodas, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie juridinį asmenį, pridėtinės vertės mokesčio mokėtojo kodas, jeigu juridinis asmuo yra pridėtinės vertės mokesčio mokėtojas), mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą, nustatytas vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ar jų apskaičiavimo metodika. Administravimo faktas registruojamas Nekilnojamojo turto registre ir nurodomas administratorius. Nuo 2011-10-19 galiojančioje Nutarimo 2.2 p. redakcijoje taip pat nustatyta, kad mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą,gali būti nustatomas ir pagal administravimo paslaugos viešojo pirkimo rezultatus (jeigu šios paslaugos perkamos), tačiau administravimo mokestis negali būti didesnis už savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą ar tarifą, apskaičiuotą pagal jos patvirtintą metodiką.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-10-26 nutartyje administracinėje byloje Nr. A248-916/2007 dėl Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų konstatavo, kad šis Vyriausybės nutarimas priimtas, vykdant Civilinio kodekso 4.84 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad butų administratorius veikia pagal savivaldybės mero (valdybos) patvirtintus nuostatus, o Pavyzdinius butų ir kitų patalpų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Iš tokios normos konstrukcijos bei iš pavyzdinių nuostatų turinio galima spręsti, kad savivaldybės atitinkamos institucijos patvirtinti nuostatai gali nustatyti platesnį šių santykių reglamentavimą, tačiau jis neturi prieštarauti Vyriausybės patvirtintiems pavyzdiniams nuostatams, ir pavyzdiniuose nuostatuose išdėstyti reikalavimai privalomi visoms savivaldybėms. Pavyzdinių nuostatų 1 punktas nustato, kad šie nuostatai taikomi butų ir kitų patalpų savininkų bendrajai dalinei nuosavybei administruoti, kai šią funkciją atlieka pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnį savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto atstovo sprendimu paskirtas administratorius.
Sistemiškai vertinant aptartą teisinį reglamentavimą bei teismo praktiką, darytina išvada, kad teisės aktai, t. y. Vietos savivaldos įstatymas (4 str. 1 d. 6 p., 29 str. 8 d. 1 p.), Civilinis kodeksas (4.84 str.), Vyriausybės 2001-05-23 nutarimas Nr. 603 (2.2 p.), numato pareigą savivaldybės administracijos direktoriui įsakymu skiriant daugiabučio namo administratorių, nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą. Šiuo atveju Vilniaus miesto savivaldybės administratorius 2010-04-09 įsakymu Nr. 30-788 papildydamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-02-18 įsakymą Nr. 30-375 „Dėl UAB „Adminsta“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ turėjo vadovautis nuo 2010-03-19 galiojančiomis Nutarimo 2.2. p. nuostatomis ir nustatyti UAB „Adminsta“ mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą.
Atsakovė teigia, kad Administracijos direktorius priimdamas 2010-04-09 įsakymą Nr. 30-788 laikėsi teisės aktų reikalavimų, nes vadovavosi Administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Būtų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 6.1 p. ir 8.1 p., nustatančiais, kad administravimo mokestis už administravimo paslaugas apskaičiuojamas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006-06-07 sprendimu Nr. 1-1206 patvirtinta metodika. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo ir įpareigoti atsakovę įgyvendinti Nutarimo 2.2 p. Administratoriai privalo vadovautis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintais sprendimais, todėl patenkinus pareiškėjo reikalavimą ir įsakyme dėl administratoriaus skyrimo nustačius konkretų mokesčio dydį, susidarytų situacija, kuomet administratoriui būtų nustatytas konkretus administravimo mokestis, o taip pat jis turėtų mokestį apskaičiuoti pagal Būtų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8.1 p., t. y. pagal savivaldybės tarybos patvirtintus tarifus. Vadinasi galimos prieštaringos situacijos, kai administravimo mokestis galėtų skirtis.
Teismo vertinimu, šie atsakovės argumentai yra visiškai nepagrįsti, nes tiek Nutarimo 2.2 p., tiek ir Administracijos direktoriaus 2005-12-19 įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Būtų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8.1 p., nustatyta, kad administravimo mokestis apskaičiuotinas vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ar jų apskaičiavimo metodika. Vadinasi įsakyme dėl administratoriaus skyrimo nurodytas konkretus administravimo mokestis negali skirtis nuo mokesčio apskaičiuojamo vadovaujantis Būtų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 8.1 p. ir pagal Savivaldybės tarybos patvirtintus tarifus ar jų apskaičiavimo metodiką.
Visiškai nepagrįsti yra ir Administracijos teiginiai, kad nei CK, nei Nutarime ar juo patvirtintuose pavyzdiniuose nuostatose nenumatyta, Vyriausybės teisė įpareigoti savivaldybes nustatyti administravimo mokesčio dydį, Vyriausybės patvirtinti pavyzdiniai nuostatai negali būti perkeliami į savivaldybės priimamus teisės aktus, todėl Vyriausybės patvirtinti nuostatai gali būti laikomi tik rekomendacinio pobūdžio. Šie atsakovės argumentai ne tik neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-10-26 nutartyje administracinėje byloje Nr. A248-916/2007 pateikto aiškinimo, bet prieštarauja ir teisės aktų reikalavimams. Teismas pažymi, kad Vyriausybės Nutarimo 2.2 p. neįpareigoja Administracijos direktoriaus įsakyme dėl administratoriaus skyrimo nustatyti tokį mokestį, kuris prieštarautų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimui. Priešingai Nutarimo 2.2 p. numatyta, kad toks mokestis apskaičiuotinas vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtintais tarifais ar jų apskaičiavimo metodika. Teismo vertinimu, šios nuostatos tvirtina, kad įsakyme nurodžius konkretų mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą, bus užtikrintas teisinių santykių stabilumas, teisėtų lūkesčių apsauga.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2010-04-09 įsakyme Nr. 30-788 „Dėl administracijos direktoriaus 2010-02-18 įsakymo Nr. 30-375 „Dėl UAB „Adminsta“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“ yra pagrįstas, todėl tenkintinas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius įpareigotinas įvykdyti Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 2.2 punkto reikalavimus, t. y. 2010-04-09 įsakyme Nr. 30-788 „Dėl administracijos direktoriaus 2010-02-18 įsakymo Nr. 30-375 „Dėl UAB „Adminsta“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“ nustatyti priskirtų administruoti daugiabučių namų bendrosios nuosavybės administravimo mokestį. Teismo įpareigojimai atlikti veiksmus turi būti apibrėžti terminais, todėl vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas nustato atsakovei įpareigojimą įvykdyti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Atsakovė prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar Vyriausybės 2001-05-23 nutarimo Nr. 603 „Dėl butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo“ 2.2 punktas neprieštarauja Konkurencijos įstatymo 4 str. 2 daliai, Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 1 d. 42 punktui, Civilinio kodekso 4.84 str. 2 ir 3 dalims, LR Konstitucijos 94 str. 2 daliai, 120 str. 2 daliai.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Nagrinėjamu atveju teismui nekilo abejonių dėl Vyriausybės nutarimo konstitucingumo, todėl pagrindo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nėra. Atsakovės prašymas dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą atmestinas (ABTĮ 4 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str. teisėjų kolegija
nusprendė:
patenkinti Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašymą.
Įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 2.2 punkto reikalavimus, ir nustatyti mokestį už bendrosios nuosavybės administravimą Vilniaus miesto savivaldybės direktoriaus 2010-04-09 įsakyme Nr. 30-788 „Dėl administracijos direktoriaus 2010-02-18 įsakymo Nr. 30-375 „Dėl UAB „Adminsta“ skyrimo Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratore“ papildymo“.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.