- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-05-06
- Bylos Nr.
- 1-1632-992/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-13-1-01766-2014-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktorija Šelmienė
- Kaltinamasis
- I. N.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Šelmienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje
I. N., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1966-12-26, Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, viduriniojo išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, teistas 2015-01-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 140 str. 2 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, bei per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau -BK) 302 straipsnio 1 dalyje, padarymu
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. N. neturėdamas teisėto pagrindo panaudojo fizinio asmens dokumentą. Nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: 2014-07-22, apie 18.00 val., I. N. automobilyje Audi 80, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiame R. B., radęs mirusio asmens M. B. negaliojantį vairuotojo pažymėjimą Nr. R0456135, neturėdamas teisėto pagrindo, jį panaudojo 2014-07-22, 18.00 val., kai Žirnių g., Vilniuje, pateikdamas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės pareigūnams, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinės teisės pažeidimą.
Motyvuojamoji dalis
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo I. N. duotais parodymais, kad įtarimo esmę supranta, 2014-07-22 važiavo sugyventinei R. B. priklausančiu automobiliu AUDI 80, valstyb.Nr. (duomenys neskelbtini) buvo stipriai išgėręs. Važiuojant Žirnių gatve nukrito jo mobiliojo ryšio telefonas, pasilenkė jo ieškoti ir atleido stabdžių pedalą, todėl atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį. Atvykę pareigūnai jį pasodino į tarnybinį automobilį, paprašė pateikti dokumentus, o jis pateikė M. B. priklausantį vairuotojo pažymėjimą. Buvo girtas, todėl ne viską atsimena. Atsimena, kad pareigūnai jam pasakė, kad tai ne jo dokumentai ir paklausė, kur jo. Vairuotojo pažymėjimas jo sugyventinės brolio M. B., kuris mirė 2012 m., jam pačiam (I. N.) teisė vairuoti transporto priemones atimta apie 2 metus. Kur gulėjo vairuotojo pažymėjimas, neatsimena, nežino, kaip jis (vairuotojo pažymėjimas) atsirado automobilyje. Dėl padaryto teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi (b.l. 23, 30).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytoju R. P. parodymais, kad 2014-07-22, patruliuodamas kartu su Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu J. R., apie 18.00 val., iš VPK OVS gavo pranešimą apie tai, kad Žirnių gatvėje, Vilniuje, susidūrė automobiliai TOYOTA, v/n (duomenys neskelbtini) ir AUDI 80, v/n (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas neblaivus. Atvykę į įvykio vietą rado minėtus automobilius ir AP-21, kurie jau buvo nustatę automobilio AUDI vairuotojo neblaivumą (vairuotojui nustatytas 2,87 prom. girtumas). Automobilio AUDI 80 vairuotojas I. N. paaiškino, kad eismo įvykis atsitiko dėl jo kaltės, kadangi jis buvo neblaivus ir nespėjo sustabdyti automobilio, ko pasekoje atsitrenkė į priekyje stovėjusį automobilį. Paprašius pateikti dokumentus, automobilio AUDI vairuotojas pateikė vairuotojo pažymėjimą R0456135, išduotą M. B. vardu. Pažymėjimas jiems kėlė įtarimą, kadangi nuotraukoje žmogus buvo nelabai panašus į esantį įvykio vietoje asmenį. Patikrinus pažymėjimą duomenų bazėje, paaiškėjo, kad asmuo, kuriam buvo išduotas pažymėjimas, yra miręs. Vairuotojas pripažino, kad pateikė mirusio asmens pažymėjimą. Kitų dokumentų vairuotojas neturėjo. Jo automobilyje rasta „Ekskomisarų“ biuro kortelė, kurioje buvo nurodyta vardas ir pavardė, įklijuota nuotrauka. Patikrinus duomenų bazėje, buvo nustatyta vairuotojo asmenybė - I. N., gim. 1966 m., taip pat, kad I. N. atimta teisė vairuoti transporto priemones. Vairuotojas nieko paaiškinti nenorėjo, jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, automobilis nuvežtas į saugojimo aikštelę (b.l.6).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytoja R. B. parodymais, kad I. N. yra jos pažįstamas. Automobilis Audi 80, v/n (duomenys neskelbtini) priklauso jai, bet po eismo įvykio 2014-07-22 kelių policija jai automobilio negrąžino. Automobilį I. N. paėmė pats, nes ji jam leisdavo tai daryti, tuo metu jie kartu gyveno ir kartu naudojosi automobiliu. Ar I. N. tą dieną buvo išgėręs, neatsimena. M. B. yra jos brolis, po jo mirties 2012 m., jo dokumentai, taip pat ir vairuotojo pažymėjimas, liko pas liudytoją, nes jis buvo išsituokęs. Vairuotojo pažymėjimo I. N. nedavė, pažymėjimas buvo namie, spintelėje, į automobilį jo nedėjo, nežino, kaip pažymėjimas atsirado automobilyje, jį galimai galėjo paimti I. N.. Šiuo metu su I. N. kartu negyvena ir nebendrauja. Dėl to, kad I. N. paėmė pažymėjimą, pretenzijų neturi (b.l.12).
2015-02-25 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2-ajame policijos komisariate buvo apžiūrėtas dokumentas - vairuotojo pažymėjimas, kurį prie tarnybinio pranešimo pateikė Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3-iojo būrio vyriausiasis patrulis R. P.. Apžiūros metu nustatyta, kad pažymėjimas R0456135, išduotas M. B. vardu (b.l.8).
Šie baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos vertina kaip įrodymus, patvirtinančius, kad kaltinamasis I. N. neteisėtai panaudojo kitam fiziniam asmeniui priklausantį dokumentą – pateikė policijos pareigūnams vairuotojo pažymėjimą, išduotą M. B. vardu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad jis tikslingai pateikė kitam asmeniui priklausantį vairuotojo pažymėjimą, tokiais veiksmais siekė išvengti administracinės atsakomybės. Kaltinamojo veika kvalifikuota tinkamai.
Kaltinamasis I. N. sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi, tačiau prašo dėl sunkios materialinės padėties skirti mažesnę baudą ir baudos mokėjimą atidėti šešiems mėnesiams (b.l.55).
Kaltinamojo I. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis I. N. teistas (b.l. 31-36), administracine tvarka baustas (b.l. 41-42), VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje tirtas nuo 1983-08-05 iki 1983-08-16, diagnozė: psichinis infantilizmas (b.l. 44), Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 45), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre tirtas nuo 1983-02-23 iki 1983-03-16, diagnozė: pataloginis asmenybės vystymasis, socialiai apleistas (b.l. 46).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje Nr. 89TPK-22/2015 nurodyta, kad nėra duomenų, kad I. N. būtų sirgęs, sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu ar silpnaprotyste, todėl skirti jam teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b.l.48).
Teismas, įvertinęs visas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad BK 302 str. 1 d. sankcijoje numatyta keletas alternatyvių bausmių, baudos bausmė yra švelniausia, kurią teismas gali skirti už tokį nusikaltimą, nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.), BK 47 str. nuostatas, reglamentuojančias, kad minimali baudos bausmė yra 1 MGL, maksimali – 1000 MGL, konkrečiu atveju privalomai taikytinas BK 64¹ str. nuostatas, numatančias, kad bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi baudžiamoji byla nagrinėjama priimant teismo baudžiamąjį įstatymą, konstatuoja, kad prokuroro siūloma 15 MGL dydžio baudos bausmė nėra aiškiai per griežta, priešingai, yra artima baudos, skirtinos už BK 302 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą, minimumui, todėl jos dydis I. N. parinkta tinkamai, juo bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis. Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu I. N. nepateikė objektyvių duomenų (pvz., dokumentų apie darbo užmokesčio, kitokių pajamų dydį ar pan.) apie savo turtinę padėtį, todėl teismas, priimdamas baudžiamąjį įsakymą, neturi pagrindo paskirti švelnesnę bausmę, Bausmių vykdymo kodeksas, reglamentuojantis baudos bausmės vykdymą, nenumato galimybės teismui paskirtą baudos bausmę išdėstyti.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus – panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio l dalies l punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
I. N., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 15 MGL, t.y. 564,9 € (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų devyniasdešimties euro centų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, I. N. paskirtą 15 MGL dydžio baudą sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę I. N., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti 10 MGL, t.y. 376,6 € (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų šešiasdešimties euro centų) dydžio baudą.
I. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus - panaikinti.
1. Teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, per du mėnesius nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str. l d.). Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke.
2. Jei asmuo nesutinka su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
3. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
4. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t.y., išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar kito dydžio bausmę negu paskirtoji teismo baudžiamuoju įsakymu.
5. Nepasinaudojus teise pareikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.