Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sauliaus Jakaičio ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotajam asmeniui N. N. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl VTEK 2021 m. liepos 28 d. sprendimo „Dėl S. S.“ Nr. KS-274, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narė N. N. Etikos komisijai 2021 m. vasario 22 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė įvertinti S. G., A. Š., S. N. elgesio atitiktį Vietos savivaldos įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso bei Savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatoms.

Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narė N. N. Etikos komisijos nariams ir pirmininkui 2021 m. vasario 25 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė jos 2021 m. vasario 22 d. pateiktą prašymą nagrinėti tik nusišalinus Etikos komisijos pirmininkui S. S.. 2021 m. vasario 25 d. prašyme nurodė, kad Etikos komisijos pirmininkas negali būti objektyvus svarstant jos 2021 m. vasario 22 d. prašymą dėl to, kad iš viešai prieinamos VRK svetainės matyti, jog 2016 m. jis kandidatavo į LRS Kėdainių vienmandatę apygardą ir gavo finansinę paramą iš Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio Kėdainių skyriaus pirmininko ir fizinio asmens S. G., todėl akivaizdu, jog S. G. suteikęs S. S. rinkiminei kompanijai finansinę paramą, viršijančią S. S. metines pajamas, gali daryti įtaką S. S. kaip tarybos nariui ir Etikos komisijos pirmininkui, be to Etikos komisijos pirmininkas S. S. VTEK jau buvo pripažintas pažeidęs Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus.

Iš Kėdainių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos posėdžio 2021 m. kovo 2 d. protokolo Nr. 2 matyti, kad posėdžio pirmininkas S. S. posėdžio pradžioje pareiškė, kad nenusišalina nuo savivaldybės tarybos narės N. N. 2021 m. vasario 22 d. prašymo svarstymo, nes nemato tam pagrindo. Nurodė, kad 2016 m. Lietuvos Respublikos Liberalų Sąjūdis, kurio Kėdainių skyriaus pirmininkas yra S. G., parėmė materialiai S. S. rinkiminę kampaniją, tačiau deklaracijoje yra nurodyta ši informacija, dėl veiksmų nenusišalinant nuo klausimų susijusių su minėtu asmeniu svarstymo atsakingoms institucijoms nebuvo pateikta skundų ir nei viena institucija nėra nustačiusi viešų ir privačių interesų pažeidimų dėl S. S. veiksmų.

Iš Etikos komisijos 2021 m. kovo 2 d. posėdžio vaizdo įrašo matyti, kad prieš prasidedant posėdžiui ir darbotvarkės tvirtinimui S. S. nurodė, jog nori pasisakyti dėl N. N. prašymo jam nusišalinti nuo skundo nagrinėjimo. Nurodė, kad nenusišalins nuo skundo nagrinėjimo, nes nemato tam jokio pagrindo. Nurodė, kad nusišalinimas - kiekvieno politiko reikalas ir kiekvienas tai turėtų daryti laisva valia. Priminė, kad jis ne kartą buvo raginamas nusišalinti dėl to, kad S. G. 2016 m. finansiškai parėmė jo politinę kampaniją, bet atkreipė dėmesį, kad niekada nenusišalino nuo minėto asmens veikos svarstymo ir dėl tokių savo veiksmų nebuvo apskųstas kompetentingoms institucijoms (VTEK). VTEK taip pat nėra priėmusi jokio sprendimo dėl jo elgesio. Mano, kad prašymas yra provokuojamojo pobūdžio ir tokiu būdu kaskart trukdoma Etikos komisijai dirbti. S. S. dar kartą patvirtino, kad nenusišalina nuo N. N. skundo svarstymo, ir klausė, ar Etikos komisijos nariai sutinka su posėdžio darbotvarke.

Prieš pristatydama skunde išdėstytas aplinkybes N. N. nurodė, kad pirmą kartą prašo Etikos komisijos pirmininko nusišalinti. Ji turi teisę, manydama, kad S. S. gali būti neobjektyvus, prašyti jo nusišalinti nuo jos skundo nagrinėjimo.

Pradėjus skundą nagrinėti iš esmės S. S. iškėlė klausimą, ar Etikos komisija gali nagrinėti skundą, nes N. N. prašė skundą nagrinėti tik Etikos komisijos pirmininkui nusišalinus, o jis to nepadarė, nes nemato pagrindo nusišalinti. Klausė N. N., ar ji neprieštaraujanti, kad skundas nagrinėjamas S. S. pirmininkaujant posėdžiui. N. N. atsakė, kad ji laikosi savo prašyme išsakytos nuomonės dėl S. S. galimo neobjektyvumo, bet, jeigu Etikos komisijos pirmininkas nenusišalina, tai yra jo sprendimas. S. S. kreipėsi į Etikos komisijos narius, kelis kartus formuluodamas balsavimui klausimus, ar tenkinti N. N. prašymą jos skundą nagrinėti tik Etikos komisijos pirmininkui nusišalinus (to pageidaujanti N. N., o jis nenusišalinantis). Po diskusijų buvo prieita prie išvados, kad tokiu atveju skundas nebus nagrinėjamas iš esmės. Buvo pateiktas pasiūlymas, kad N. N. perrašytų savo prašymą ir leistų skundą nagrinėti S. S. nenusišalinus. N. N. su tuo nesutiko teigdama, kad jeigu Etikos komisijos pirmininkas nenusišalino, tai yra jo sprendimas. Ji tik pateikė prašymą ir ne ji, o Etikos komisija turėtų išspręsti klausimą. Etikos komisijos nariai nurodė, kad negali priversti Etikos komisijos pirmininko nusišalinti, jeigu jis to daryti nenori. S. S. nenusišalinus, Etikos komisija taip pat negalinti svarstyti ir Etikos komisijos pirmininko nusišalinimo klausimo (Etikos komisijai S. S. nurodė: „Nelieskit mano nusišalinimo klausimo, nes aš nenusišalinau.“). Po 20 minučių vykusių diskusijų, ar gali Etikos komisija svarstyti skundą S. S. nenusišalinus, N. N. motyvuodama tuo, kad ji lieka prie savo nuomonės, jog S. S., nagrinėjant jos skundą, turėtų nusišalinti, vis dėlto atsiėmė savo prašymą dėl S. S. nusišalinimo dėl to, kad dėl šio prašymo Etikos komisijai kyla problemų ir skundas apskritai gali būti nenagrinėjamas (vaizdo įrašo 1.01-1.21 min.).

Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narė N. N. 2021 m. kovo 18 d. (VTEK registruota 2021 m. kovo 20 d.) pateikė prašymą VTEK įvertinti, ar Kėdainių rajono tarybos Etikos komisijos pirmininkas S. S. 2021 m. kovo 2 d. posėdyje nenusišalindamas ir svarstydamas prašymą, susijusį su jo paties interesų konfliktu, nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) nuostatų.

S. S. VTEK paaiškino, kad jis 2021 m. kovo 2 d. vykusiame Etikos komisijos posėdyje nenusišalinęs nuo N. N. 2021 m. vasario 25 d. prašymo nagrinėjimo, nes jo dalyvavimas ir pirmininkavimas posėdžiui niekaip nesusijęs su jo privačiais interesais.

VTEK 2021 m. liepos 28 d. sprendimu „Dėl S. S.“ Nr. KS-274 nusprendė pripažinti, kad Kėdainių rajono savivaldybės tarybos etikos komisijos pirmininko pareigas ėjęs Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys S. S. 2021 m. kovo 2 d. vykusiame Etikos komisijos posėdyje nenusišalinęs nuo pareiškėjos 2021 m. vasario 25 d. prašymo jam nusišalinti nagrinėjant pareiškėjos 2021 m. vasario 22 d. prašymą svarstymo, t. y. pats išsprendęs jam pareikšto nušalinimo klausimą, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Sprendimu taip pat nutarta siūlyti Etikos komisijos pirmininkui S. S. imtis prevencinių priemonių ir užtikrinti, kad šios komisijos nariai, jei pareiškiamas nepasitikėjimas jų objektyvumu, t. y. nušalinimas, patys nespręstų savo nušalinimo klausimų, nes jie turi būti sprendžiami taip pat, kaip ir deklaruojančio asmens nusišalinimo klausimai.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.).

Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra.

Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.

Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) 2 straipsnio 1 dalis numato, jog VTEK yra Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali institucija, kurios paskirtis – užtikrinti, kad valdžios įstaigos ir jose dirbantys asmenys etiškai tarnautų žmonėms. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, jog VTEK savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Seimo ir Vyriausybės nutarimais, taip pat VTEK patvirtintu darbo reglamentu ir kitais teisės aktais.

Taigi įvertinus prieš tai minėtą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, yra nustatytos šios elgesio taisyklės: 1) draudimas dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą; 2) pareiga informuoti savo institucijos vadovą ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą bei pareikšti apie nusišalinimą nuo tokio sprendimo priėmimo; 3) institucijos vadovas ar jo įgaliotas atstovas gali nepriimti pareikšto nusišalinimo ir įpareigoti asmenį dalyvauti tolesnėje procedūroje. Šios elgesio taisyklės tampa privalomomis ir turi būti vykdomos tais atvejais, kai atsiranda situacija, atitinkanti interesų konflikto, kylančio tarp privačių ir viešųjų interesų, kriterijus. Šie kriterijai yra nustatyti Įstatymo 2 straipsnio 2–3 dalyse, pagal kurias privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje (ar jam artimo asmens), asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas, viešieji interesai – visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai. Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad interesų konfliktas yra situacija, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.

Administracinių teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog Įstatymas savo esme yra prevencinis ir valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje apibrėžta šio įstatymo paskirtimi. Interesų konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Taigi įstatymų leidėjas aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtino pirmiau minėtas teisines priemones, kurių turi laikytis asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, kad visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl valstybės tarnyboje priimamų sprendimų nešališkumo, skaidrumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2011 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; 2013 m. vasario 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602-230/2013 ir kt.). Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintų reikalavimų, o aplinkybė, ar draudimą dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, pažeidęs asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje, pasiekė norimą rezultatą, taip pat nėra teisiškai reikšminga (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013 ir kt.).

LVAT yra išaiškinęs, kad Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareiga nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, neturėtų būti suprantama pernelyg siaurai, o sprendimo priėmimas neturėtų būti suprantamas tik kaip galutinio sprendimo priėmimas remiantis konkrečią sritį reguliuojančiu detaliu reglamentavimu. Įstatymo 11 straipsnyje nustatyta asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, pareiga nusišalinti, skirta užtikrinti nešališkumo reikalavimą, o iš kitos pusės nesudaryti jokių prielaidų konstitucinio asmenų lygybės principo pažeidimui, kartu ir jokių konkrečių neigiamų pasekmių atsiradimui asmenims, kurių klausimą nagrinėja asmuo, dirbantis valstybinėje tarnyboje (žr., pvz., LVAT 2018 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-554-602/2018).

Nagrinėjamoje byloje iš esmės ginčas kilo dėl VTEK 2021 m. liepos 28 d. sprendimo „Dėl S. S.“ Nr. KS-274, kuriuo nuspręsta pripažinti, kad Kėdainių rajono savivaldybės tarybos etikos komisijos pirmininko pareigas ėjęs Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narys S. S. 2021 m. kovo 2 d. vykusiame Etikos komisijos posėdyje nenusišalinęs nuo pareiškėjos N. N. 2021 m. vasario 25 d. prašymo jam nusišalinti nagrinėjant pareiškėjos 2021 m. vasario 22 d. prašymą svarstymo, t. y. pats išsprendęs jam pareikšto nušalinimo klausimą, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas skunde nurodo, jog VTEK Sprendime N. N. 2021 m. vasario 25 d. prašymą pareiškėjui nusišalinti nepagrįstai aiškino plečiamai kaip jam pareikštą nušalinimą. Pareiškėjas nesutinka su VTEK Sprendime padarytomis išvadomis, kad jis 2021 m. kovo 2 d. vykusiame Etikos komisijos posėdyje pats išsprendęs N. N. prašymą jam nusišalinti, pažeidė Įstatymo nuostatas. Pareiškėjas skunde taip pat nurodo, kad 2021 m. kovo 2 d. vykusio posėdžio metu, Etikos komisijos pirmininkui nenusišalinus, N. N. 2021 m. vasario 25 d. prašymą atsiėmė. Mano, kad VTEK Sprendimas yra nepagrįstas ir dėl to, kad jame VTEK nusišalinimą dėl interesų konflikto reglamentuojančias teisės normas pritaikė nušalinimo institutui, kuris nei viename teisės akte nėra reglamentuotas.

Atsakovė atsiliepime nurodo, kad N. N. 2021 m. vasario 25 d. prašymas buvo adresuotas ne tik pareiškėjui, bet ir visai Etikos komisijai, todėl N. N. 2021 m. vasario 25 d. prašymas vertintinas kaip Etikos komisijos pirmininkui pareikštas nušalinimas. Teigia, kad tai, ar buvo pagrindas pareiškėją nušalinti, įvertinusi visus N. N. prašyme išdėstytus argumentus, turėjo nuspręsti Etikos komisija, bet ne pats pareiškėjas. Pažymi, jog vienintelis N. N. lūkestis buvo tai, kad jos 2021 m. vasario 22 d. prašymas Etikos komisijos būtų išnagrinėtas nešališkai ir objektyviai.

Teismas įvertinęs pareiškėjo ir atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ir teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus bei ginčo dalyko teisinį reglamentavimą, sutinka su pareiškėju, jog ginčijamas Sprendimas yra neteisėtas.

Pirmiausiai pažymėtina, kad N. N. 2021 m. kovo 18 d. (VTEK registruota 2021 m. kovo 20 d.) pateiktame prašyme buvo prašoma VTEK įvertinti, ar Kėdainių rajono tarybos Etikos komisijos pirmininkas S. S. 2021 m. kovo 2 d. posėdyje nenusišalindamas ir svarstydamas prašymą, susijusį su jo paties interesų konfliktu, nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų. Iš pareiškėjos prašyme nurodytų aplinkybių ir suformuluoto prašymo matyti, jog jame keliamas klausimas ne dėl to, ar S. S. galėjo jam pareikštą nepasitikėjimo klausimą išspręsti pats, ar šį klausimą turėjo nagrinėti Etikos komisija, t. y. keliamas klausimas ne dėl pačios procedūros, tačiau keliamas klausimas, ar pareiškėjas nepažeidė Įstatymo nuostatų nenusišalindamas nuo N. N. 2021 m. vasario 22 d. prašymo nagrinėjimo, esant interesų konflikto situacijai. Kad N. N. VTEK pateikto 2021 m. kovo 18 d. prašymo ribos buvo būtent tokios patvirtina ir pati N. N. teismui atsiliepime nurodydama, kad jos 2021 m. vasario 25 d. prašymo formuluotė visų pirma yra skirta pačiam pareiškėjui savarankiškam sprendimo priėmimui, kadangi dėl galimybės nusišalinti pirmiausia turi spręsti pats politikas, kurio atžvilgiu išreikštos abejonės.

Tuo tarpu iš ginčijamo VTEK Sprendimo matyti, kad VTEK atlikto tyrimą, ar Etikos komisijos pirmininkas S. S., 2021 m. kovo 2 d. vykusiame Etikos komisijos posėdyje nenusišalinęs nuo N. N. 2021 m. vasario 25 d. prašymo jam nusišalinti nagrinėjant jos 2021 m. vasario 22 d. skundą, svarstymo, t. y. pats išsprendęs jam pareikšto nušalinimo klausimą, nepažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų, t. y. vertino, ar pareiškėjas nepadarė procedūrinio pažeidimo, tačiau teismo nuomone nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl N. N. pateikto prašymo S. S. nusišalinti nuo skundo nagrinėjimo pagrįstumo, t. y. nevertino, ar, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, S. S. buvo pagrindas nusišalinti, ar ne. Išvadą, kad Sprendimu buvo vertinama tik pareikšto nušalinimo procedūra, teismas daro atsižvelgęs į tai, kad Sprendime aiškiai nurodyta, jog nagrinėjamu atveju VTEK nevertina ar vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, S. S. turėjo nusišalinti nuo N. N. 2021 m. vasario 22 d. skundo nagrinėjimo (Sprendimo 4 psl. 3 pastraipa).

Be to, kaip jau minėta aukščiau, Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.

Teismas pažymi, kad Įstatymo 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos, draudžiančios deklaruojančiam asmeniui dalyvauti rengiant, svarstant, ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su privačiais interesais bei įpareigojančios tokį asmenį pareikšti apie nusišalinimą ir jokią forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas yra detalizuojamos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2019 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. KS-268 patvirtintose Rekomendacijose dėl savivaldybės mero ir savivaldybės tarybos narių nusišalinimo tvarkos, kurios 2.2. punkte nurodyta, kad savivaldybės tarybos nario nusišalinimo priėmimo (nepriėmimo) klausimas svarstomas komiteto ar komisijos posėdyje, balsuojama, o rezultatai pažymimi posėdžio protokole. Rekomendacijų 1.3. punkte numatyta, jog savivaldybės tarybos nariui patekus į situaciją, kai atliekant pareigas ar vykdant pavedimą reikia priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, susijusį su savo (ar artimo asmens) privačiais interesais, prieš pradedant klausimo rengimą (aptarimą), svarstymą ar priėmimą, arba pačios minėtosios procedūros metu pareiškus apie nusišalinimą, nedalyvauti svarstant klausimą dėl nusišalinimo priėmimo (nepriėmimo), išeiti iš posėdžių salės (patalpos), kurioje svarstomas klausimas ir (ar) balsuojama, o jeigu pareikštasis nusišalinimas priimamas, nedalyvauti toliau svarstant interesų konfliktą keliantį klausimą ir išeiti iš posėdžio salės (patalpos).

Taigi, įvertinus paminėtą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Įstatymas reglamentuoja tik asmens, kuris patenka į viešųjų ir privačių interesų konfliktą, pareigą nusišalinti ir pareigos nusišalinti atlikimo procedūrą. Atsižvelgus į tai, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju N. N. 2021 m. vasario 25 d. prašymas, kuriuo buvo pareikštas nepasitikėjimas pareiškėjo objektyvumu ir nešališkumu nagrinėjant jos 2021 m. vasario 22 d. prašymą, nesvarbu kaip jis suformuluotas ir ar tūrėtų būti vertinamas kaip prašymas nusišalinti, ar turėtų būti traktuojamas kaip pareiškėjui pareikštas nušalinimas, turėjo būti išspręstas Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka, t. y. N. N. pareiškus nepasitikėjimą pareiškėjo objektyvumu ir nešališkumu nagrinėjant jos 2021 m. vasario 22 d. prašymą, kuris jos teigimu pasireiškė viešų ir privačių interesų konflikto buvimu, pareiškėjas turėjo įvertinti, ar N. N. 2021 m. vasario 22 d. prašymo svarstymas yra susijęs su jo privačiais interesais N. N. 2021 m. vasario 25 d. prašyme nurodytu aspektu ir nuspręsti, ar jam pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies numatyta tvarka yra pagrindas pareikšti apie nusišalinimą nuo minėto klausimo nagrinėjimo. Pagal paminėtą teisinį reguliavimą, pareiškėjui pareiškus apie nusišalinimą, jis turėtų išeiti iš posėdžių salės, o nusišalinimo priėmimo (nepriėmimo) klausimas turėtų būti svarstomas Etikos komisijos posėdyje, balsuojama, o rezultatai pažymimi posėdžio protokole. Jeigu pareikštasis nusišalinimas būtų priimtas, pareiškėjas negalėtų dalyvauti toliau svarstant interesų konfliktą keliantį klausimą ir turėtų išeiti iš posėdžio salės (patalpos). Tuo tarpu pareiškėjui įvertintus, kad N. N. 2021 m. vasario 22 d. prašymo svarstymas nėra susijęs su jo privačiais interesais N. N. 2021 m. vasario 25 d. prašyme nurodytu aspektu ir jokiu kitu aspektu ir nusprendus nenusišalinti, Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies numatyta procedūra nėra taikoma. Teismas sutinka su pareiškėjo skundo argumentu, kad Įstatyme nenumatytas savivaldybės tarybos nariui pareikšto nušalinimo išsprendimo teisinis reglamentavimas, kai savivaldybės tarybos narys nemano, kad jo atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais ir nenusišalina nuo klausimo svarstymo.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, pareiškėjo skundo argumentai, kad VTEK klaidingai įvertino bylos faktines aplinkybes susijusias su N. N. pateiktu 2021 m. vasario 25 d. prašymu bei nepagrįstai, aiškindamas teisės normas plečiamai konstatavo, kad pareiškėjas pats išspręsdamas jam pareikšto nušalinimo klausimą pažeidė Įstatymo nuostatas, vertinami kaip pagrįsti.

Teismo įsitikinimu, VTEK Sprendime nevertinus, ar vadovaujantis Įstatymo nuostatomis S. S. turėjo pagrindą nusišalinti nuo N. N. 2021 m. vasario 22 d. skundo nagrinėjimo bei Įstatyme esant nenumatytam savivaldybės tarybos nariui pareikšto nušalinimo išsprendimo teisinio reglamentavimo, kai savivaldybės tarybos narys nemano, kad jo atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais ir nenusišalina nuo klausimo svarstymo, Sprendime teigti, kad S. S. padarė procedūrinį pažeidimą ir neva pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nebuvo jokio pagrindo. Atsižvelgus į tai, Sprendimas naikintinas kaip neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 3 p.).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai; atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Teiktų teisinių paslaugų metu galiojo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d. (toliau – Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nustatytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, nei registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.

Pareiškėjo skundas tenkintas, tad jis turi teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas pateikė įrodymus, kad jis patyrė šias išlaidas: 22,50 Eur žyminio mokesčio; 847 Eur už advokato pagalbą parengiant ir pateikiant skundą teismui; 242 Eur už advokato pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme. Taigi, pareiškėjas pagal į bylą pateiktas sąskaitas faktūras iš viso patyrė 1111,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, atsižvelgdamas į nagrinėtos bylos pobūdį, sudėtingumą, bei į tai, kad pareiškėjo skundas tenkintinas, bei, kad nurodytos sumos neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, konstatuoja, kad nėra pagrindo papildomai mažinti pareiškėjui priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl iš atsakovės VTEK priteisia pareiškėjo naudai 1111,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nors trečiasis suinteresuotas asmuo N. N. atsiliepime prašė priteisti patirtas teisines išlaidas, tačiau jas pagrindžiančių įrodymų iki bylos nagrinėjimo pabaigos teismui nepateikė, todėl toks prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 85 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo S. S. skundą tenkinti.

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2021 m. liepos 28 d. sprendimą Nr. KS-274 „Dėl S. S.“.

Priteisti pareiškėjui S. S. iš atsakovės Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 1111,50 Eur (vieną tūkstantį šimtą vienuolika eurų, 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.