Alytaus apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų atstovei advokatei Renatai Cibulskienei,

suinteresuoto asmens Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Rimai Šukienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl teismo sprendimo, kuriuo J. A. pripažinta neveiksnia, peržiūrėjimo pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) socialinės globos namų pareiškimą, suinteresuoti asmenys J. A. ir Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė prašė pripažinti J. A. neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes jos sveikata nepagerėjo, ji yra nesavarankiškas visose srityse. J. A. nuo vaikystės konstatuotas labai sunkus protinis atsilikimas, ji visiškai nekalba, supranta tik elementarius paliepimus, vaikšto su sauskelnėmis, nes į tualetą nenueina, bijo nepažįstamos aplinkos, savarankiškai pinigai nesinaudoja. Jai reikalinga pagalba ir ji viena negali priimti sprendimų jokioje srityje.

Suinteresuoto asmens J. A. atstovas advokatas Jonas Zenevičius prašė palikti ją neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes pabendravus su ja ir susipažinus su visa bylos medžiaga, mano, kad atstovaujamoji savarankiškai negali gyventi, ji nekalba, ją reikia vedžioti, jos būklė nepagerėjo.

Suinteresuotas asmuo J. A. teismo posėdžio metu nieko nepaaiškino, nes į teisėjo klausimus neatsakinėjo ir nereagavo visiškai.

Suinteresuoto asmens Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovė prašė pripažinti J. A. neveiksnia visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nes ji nesavarankiška visose srityse, nekalba, neturi jokių interesų ir tikslų, niekuo nesirūpina.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendi­mu civilinėje byloje Nr. e2-78-393/2015 J. A. pripažinta neveiksnia. 2015 m. liepos 13 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-405-393/2015 J. A. globėju paskirti (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai. Nagrinėjant minėtą civilinę bylą dėl pripažinimo neveiksniu, J. A. buvo paskirta teismo psichiatrinė ekspertizė jos psichinei būklei nustatyti. Iš Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-78-393/2015 esančio 2015-03-16 Teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad J. A. konstatuotas psichikos sutrikimas – gilus protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo, kuris priskiriamas prie sunkių psichikos sutrikimų, egzistuoja nuolat ir progresuoja, o J. A. dėl to negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 72 straipsnis reglamentuoja, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo (šis įstatymas, išskyrus jo 72 straipsnio 5 dalį, įsigaliojo 2016-01-01) priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į pasikeitusį teisinį reglamentavimą, globėjas kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo jo globotinė J. A. buvo pripažinta neveiksnia, siekdamas, kad teismas nustatytų konkrečias sritis, kuriose J. A. yra neveiksni.

Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 469 str. 1 d. numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

Kaip jau minėta, teismo psichiatrinės ekspertizės metu buvo nustatyta, kad J. A. turi psichikos sutrikimą, dėl kurio negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Ekspertizės išvadoje nurodoma, kad ji pati savęs neapsitarnauja, verbalinis kontaktas neįmanomas, į klausimus neatsako, nenusėdi vienoje vietoje, laksto rėkauja, nekritiška savo būsenai, korekcijai nepasiduoda, stebimas gilus intelekto sutrikimas, jai reikia pastovios priežiūros ir slaugos.

Šioje nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog J. A. psichinė būklė iš esmės pasikeitė ar bent kiek pagerėjo. Pateiktame 2017-05-23 medicinos dokumentų išraše gydytojas psichiatras nurodo, kad J. A. neįgali nuo vaikystės, prasmingam kontaktui neprieinama, prašymų, paliepimų nesupranta, neskaito, neskaičiuoja, pinigų nepažįsta, visuose turtiniuose ir neturtiniuose santykiuose tvarkytis negali, jos sveikatos būklė pastarųjų metų bėgyje negerėjo. Nesant jokių duomenų apie neveiksnia pripažintos J. A. sveikatos būklės pagerėjimą teismas neskyrė pakartotinės ekspertizės ir remiasi paminėta ekspertizės išvada, pateikta Lazdijų rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-78-393/2015 (CPK 469 str. 1 d.).

Iš byloje esančios invalidumo pažymos ir neįgaliojo pažymėjimo nustatyta, kad J. A. neterminuotai nustatytas 20 procentų darbingumas. Į bylą pateikta 2017-03-16 VšĮ Lazdijų socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo išvada Nr. S-130 dėl J. A. gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kurioje nurodyta, kad ji visose srityse negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninius sprendimus. Išvadoje nurodoma, kad ji nereaguoja į aplinką, nemąsto nieko nežino apie pinigus, nesuvokia, kad reikia rūpintis maistu, nesugeba pasirašyti, skaityti teksto, negali savarankiškai įvertinti aplinkybių, nesugeba įvertinti aplinkybių ir numatyti pasekmių dėl savo sprendimo, nesugeba savarankiškai ir nuosekliai paaiškinti savo sprendimo ir priežasties, nesuvokia savo sveikatos būklės ir negali ja pasirūpinti.

Liudytoja apklausta socialinė darbuotoja I. M., patvirtino, kad J. A. pažįsta du metus, kai pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) socialinės globos namuose. Per tą laiką jos psichinės sveikatos būklė negerėja. Paaiškino, kad J. A. yra visiškai nesavarankiška ir priklausoma nuo kito asmens, ji nekalba ir supranta tik paliepimus atlikti elementariausius veiksmus, pati niekuo nesurūpina, nesuvokia, kad reikia valgyti, bijo svetimos aplinkos. Viena ji negalėtų gyventi ir tvarkytis jokioje srityje.

Nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad neveiksnia pripažintos J. A. sveiktos būklė nepagerėjo. Tuo įsitikino pats teisėjas teismo posėdyje, kuriame J. A. į klausimus visiškai nereagavo ir nieko paaiškinti negalėjo, akivaizdžiai matėsi, jog ji nesuvokia nei kad yra teismo posėdyje, nei ko jos klausiama. Todėl pripažinti J. A. nei ribotai veiksnia, nei juo labiau visiškai veiksnia turtinėse ir jai aktualiose asmeninėse neturtinėse kasdieninio gyvenimo srityse nėra pagrindo, nes tai neatitiktų jos interesų, ji nesugebėtų gyventi savarankiškai, nesugebėtų adekvačiai vertinti aplinką ir savo galimybes ir dėl to galėtų pakenkti sau. Srityse, kuriose reikia priimti sprendimus įvertinus galimą priimamų sprendimų riziką, ir kuriose reikia sugebėti numatyti galimas neigiamas savo sprendimų pasekmes, J. A. dėl savo sveikatos būklės savo veiksmų reikšmės suprasti negali, todėl negali gyventi savarankiškai. Nesugebėdama adekvačiai vertinti aplinkos, laiko ir savo galimybių, ji gali pakenti tiek sau, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių, priimdamas neadekvačius sprendimus.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir pasikeitusį teisinį reguliavimą, teismo sprendimas pripažinti J. A. neveiksnia keistinas ir ji pripažintina neveiksnia tik atitinkamose srityse, nes visiškas neveiksnumas pagal naują teisinį reguliavimą negalimas. Pažymėtina, kad 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos.

Atsižvelgiant į nurodytus neįgaliųjų teisių ribojimo kriterijus ir įvertinus tai, kad J. A. psichinė sveikta tokia yra nuo vaikystės ir psichikos sutrikimas tik progresuoja, taip pat įvertinus tai, kad jis turi tik 20 procentų darbingumą, teismas pripažįsta, jog veiksnumo ribojimas darbo teisinių santykių srityje jai nėra aktualus, nes dirbti ji iš esmės negali dėl savo darbingumo lygio ir nenori dėl savo psichinės būklės. Todėl pripažinti ją neveiksnia šioje srityje, kuri nėra aktuali ir kurioje jai nekyla jokių pavojų nepripažinus jos neveiksnia, nėra būtinybės. Taip pat nėra prasmės riboti jos veiksnumą gebėjimo būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus srityje, nes tokiu asmeniu netampa vien tik savo asmeniniu sprendimu, todėl nėra grėsmės, kad šioje srityje J. A. galėtų pakenti sau ar kitiems asmenims jeigu jos veiksnumas nebūtų apribotas. Asmens tinkamumą eiti globėjo ar rūpintojo pareigas vertina teismas ar kitos įgaliotos institucijos, kurios asmenį gali paskirtis į tokias pareigas, todėl nėra jokios rizikos ar grėsmės, kad J. A. pagal savo sveiktos būklę galėtų būti paskirta kito asmens globėju (rūpintoju) ar notaro patvirtina sutartimi būtų paskirta pagalbininku pagal sutartį kitam asmeniui.

Tuo tarpu kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse ji pripažintinas neveiksnia, nes nesuvokdama savo veiksmų reikšmės ir negalėdama jų valdyti ji gali kelti grėsmę tiek savo interesams, tiek kitiems asmenims, su kuriais turėtų teisinių santykių. Dėl savo psichikos sutrikimų J. A. visiškai nesuvokia nei finansinių įsipareigojimų pasekmių ir rizikos, nei pinigų vertės, nesugeba tvarkytis elementarios buities ir pasirūpinti savo higiena, nesuvokia įsipareigojimų kitiems, todėl ji negali dalyvauti jokiuose likusiuose turtiniuose ir asmeniniuose neturtiniuose santykiuose.

Pažymėtina, kad teisės aktai nenumato, jog peržiūrint iki 2016 m. sausio 1 d. priimtus sprendimus, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turėtų būti peržiūrimas ir globėjo ar turto administratoriaus paskyrimo klausimas. Sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu peržiūrėjimą reglamentuojantis CPK 469 straipsnis nenumato, kad peržiūrėjus teismo sprendimą savaime pasibaigia tokiam asmeniui paskirta globa ar rūpyba. Peržiūrėjus teismo sprendimą, kuriuo asmuo buvo pripažintas neveiksniu, ir nustačius naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą, anksčiau nustatyta tokio asmens globa ir toliau išlieka reikalinga, o paskirtasis globėjas ir toliau turi vykdyti savo pareigas, jeigu nėra pagrindo jį nušalinti ar atleisti nuo pareigų CPK 494 straipsnyje numatyta tvarka.

Šioje byloje nebuvo pareikštas reikalavimas nušalinti ar atleisti J. A. globėją nuo šių pareigų, jokių pagrindų tokiam nušalinimui ar atleidimui byloje nenustatyta, todėl globa išlieka nepakeista, o globėjas turi vykdyti savo pareigas toliau.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 268, 270, 468, 469 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pakeisti Lazdijų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 23 d. sprendi­mą civilinėje byloje Nr. e2-78-393/2015, kurioje J. A. pripažinta neveiksnia, ir pripažinti J. A., a. k. (duomenys neskelbtini) neveiksnia tik šiose srityse:

- turtinių santykių srityse: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; 2) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo -pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu; 3) kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 4) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; 5) paveldėjimo teisiniai santykiai; 6) dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje;

- asmeninių neturtinių santykių srityse: 1) savitvarkos įgūdžių sritis; 2) sveikatos priežiūros sritis; 3) šeimos santykių sritis; 4) politinių santykių įgyvendinimo sritis.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.