Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1258-485/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-07
Bylos Nr.
1S-1258-485/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Algirdas Remeika
Nuteistasis
A. G.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-1258-485/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo A. G. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namų (toliau – Komisija) 2015-04-29 nutarimą taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Teismas, išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su pateikta medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2007-01-31 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 232/1 str. 5 d. (2000 m. birželio 15 d. įstatymo Nr. VIII-1736 redakcija, įsigaliojusi 2000 m. liepos 5 d.), 22 str. 1 d. 199 str. 2 d. subendrinta bausme – laisvės atėmimu 8 metams su 13804,91 Lt bauda. 2007-11-13 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi A. G. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 11 metų su 13804,91 Lt bauda.

Bausmės pradžia 2007-04-11, bausmės pabaiga­ – 2017-10-26.

Skundžiama Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi buvo atsisakyta patvirtinti Komisijos 2015-04-29 nutarimą taikyti nuteistajam A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, konstatavus, kad pagrindo išvadai, jog nuteistasis pakeitė savo elgesį ir patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, kurie leistų toliau sėkmingai taisyti jį neizoliuotą nuo visuomenės ir tuo nebūtų pažeistas teisingumo principas, nėra.

Šalies argumentai

Nuteistasis skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-01-05 nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. G. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta, šabloniška, priimta tinkamai neišanalizavus visų nuteistąjį charakterizuojančių duomenų, jo elgesio bausmės atlikimo metu. Teismas iš esmės atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo motyvuodamas atliktų nusikalstamų veikų sunkumu bei likusia neatliktos bausmės dalimi. Teismas nepagrįstai suabsoliutino nuteistojo neatliktos bausmės dalį ir nurodė, kad neatliktos bausmės dalis yra didelė. Pažymima, kad nuteistasis bausmę atlieka jau ilgą laiką. Lyginant su atlikta laisvės atėmimo bausme, likusi neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis nėra didelė. Pažymima, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo bausmės, kadangi asmeniui yra taikomi įvairūs teismo įpareigojimai ir draudimai. Teismas turėjo įvertinti tai, kad nuteistasis atitinka visas lygtinio paleidimo sąlygas - įvykdė visas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atliko didesnę nei reikalauja įstatymas bausmės dalį, nei karto nėra baustas drausmine tvarka, skatintas trylika kartų, turi pastovią gyvenamąją vietą ir darbą, turi tris nepilnamečius vaikus ir sutuoktinę, su kuriais palaiko glaudžius santykius, turi realistinių ateities planų, turi aukštesnįjį išsilavinimą, pagal išgales dengia civilinį ieškinį. Atkreiptinas dėmesys, kad EŽTT yra ne kartą pažymėjęs, kad valstybė turi atsisakyti griežtos baudžiamosios politikos ir mažinti įkalintų asmenų skaičių.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. G. skundas atmestinas.

BVK 157 str. 1 d. numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos pataisos procesui reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Sprendimas paleisti lygtinai turi būti paremtas tiek formalaus, tiek materialaus pagrindų konstatavimu ir vertinimu. Pažymėtina, jog teismas priimdamas sprendimą dėl komisijos nutarimo tvirtinimo patikrina jo teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ne tik tai, ar buvo laikomasi visų procedūrų, be taip pat ir tai, ar Komisija įvertino visas lygtiniam paleidimui reikšmingas aplinkybes, ar jas vertino visumoje. Todėl, svarstant, ar yra pagrindas manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, turi būti įvertinta bylos duomenų visuma: nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, ankstesni teistumai ir kt. Lygtinis paleidimas taikomas tik įvertinus visas šias aplinkybes ir padarius išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundą, konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai patikrino Komisijos nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą ir teisingai nustatė, jog Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą yra nepakankamai pagrįstas. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. G. yra atlikęs būtinąją laisvės atėmimo bausmės dalį, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nebuvo nei karto baustas, trylika kartų skatintas, dirba, įgijo šešias specialybes, palaiko tvirtus socialinius ryšius su artimaisiais, kas rodo, jog nuteistasis koreguoja savo elgesį. Tačiau sprendžiant klausimą ar įmanoma asmenį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, taip pat reikia visapusiškai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą, bei, vadovaujantis teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principu, atsižvelgti į nuteistojo elgesį pataisos namuose, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 str. 2 d.

A. G. anksčiau teistas, laisvės atėmimo bausmę atlieka ne pirmą kartą, tačiau nuteistasis nepadarė tinkamų išvadų iš ankstesnių teistumų, kas rodo nuteistojo didesnį polinkį nusikalsti bei jo požiūrį į įstatymų reikalavimų laikymąsi. Šiuo metu nuteistasis A. G. bausmę atlieka už tyčinių, pavojingų nusikalstamų veikų, susijusių su didelio kiekio psichotropinių medžiagų kontrabanda, padarymą, nusikalstamos veikos padarytos bendrininkų grupėje, savo kaltę A. G. pripažino tik iš dalies. A. G. taip pat teistas 2005-05-23 nuosprendžiu už tyčines pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su turto prievartavimu, turto sugadinimu visuotinai pavojingu būdu veikiant organizuotoje grupėje, už šias nusikalstamas veikas nuteistajam taip pat buvo skirta griežta terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Padarytų nusikaltimų pobūdis, padarymo aplinkybės rodo nuteistojo cinišką požiūrį į visuotinai nustatytas ir teisės aktais įtvirtintas bendrąsias elgesio taisykles, rodo didesnį jo pavojingumą visuomenei ir įstatymų saugomoms vertybėms. Didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei rodo ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika, kuri pagal OASys yra vidutinė (49 balai). Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai yra smurtinis elgesys, ankstesnis pasidavimas neigiamai, nusikalsti linkusių asmenų įtakai. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teistas už nusikaltimus veikiat bendrininkų grupėje, taip pat už smurtinius nusikaltimus veikiant organizuotoje grupėje, paminėti kriminogeniniai veiksniai turi svarią reikšmę vertinant nuteistojo pakartotinio nusikaltimo tikimybę. Pažymėtina, kad nuteistasis socialinio tyrimo išvadoje apibūdinamas kaip impulsyvus, agresyvus, palaikantis kriminalinio elgesio nuostatas, ne visada tinkamai pasirenka problemų sprendimo būdus, ne visada sugeba įgyvendinti savo planus. Pažymėtina, kad pataisos namuose yra gauta vykdomųjų raštų, kurių suma yra 11000,73 Eur, iš kurių padengta tik 467,02 Eur.

Nors skunde nuteistasis ir nurodo, kad koreguoja elgesį teigiama linkme, palaiko ryšius su artimaisiais, turės nuolatinę gyvenamą vietą, darbą, turi rūpintis savo mažamečiais vaikais, tačiau tai negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teigiamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo įvertintas, nuteistasis už gerą elgesį 2012-05-10 perkeltas bausmę atlikti lengvosios grupės sąlygomis, tačiau įvertinus kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų aplinkybių visumą, ši aplinkybė nėra pakankama išvadai, kad jau šiuo metu taikant nuteistajam sąlyginę laisvės atėmimo bausmei alternatyvą bus pasiekti bausmės tikslai, o nuteistajam taikoma probacija bus sėkminga.

Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą. Teismo išvados pagrįstos surinktais bylos duomenimis, jų visumos vertinimu, todėl konstatuojama, jog Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, o pagrindo ją keisti ar naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,

nutaria:

nuteistojo A. G. skundą atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Algirdas Remeika