- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-01
- Bylos Nr.
- 2YT-740-329/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-05049-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Šeškuvienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- R. B., K. K.
nedalyvaujant pareiškėjai A. B., jos atstovui advokatui R. B. ir suinteresuotiems asmenims R. B., K. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. B. ir K. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikėjo K. B., gimusio 1942 m. sausio 10 d., mirusio 2009 m. birželio 12 d., palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (b. l. 1–2).
Pareiškėja pareiškime nurodė, kad 2009 m. birželio 11 d. mirė jos sutuoktinis K. B., iki mirties gyvenęs Marijampolės sav., Marijampolės sen., Pietarių k. Po sutuoktinio mirties liko nekilnojamasis turtas, kurį sutuoktiniai buvo įgiję santuokos metu ir kuris buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė: gyvenamasis namas, unikalus Nr. 5199-3003-3015, ir kiti inžineriniai kiemo statiniai (šulinys, kanalizacijos šulinys, kiemo aikštelė), unikalus Nr. 5199-3003-3026, esantys (Duomenys neskelbtini). Sutuoktinis nebuvo sudaręs testamento. Nors pareiškėja po sutuoktinio mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau sutuoktinio palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti ir juo naudotis. Nurodė, kad tiek iki sutuoktinio mirties, tiek ir po jos gyveno toje pačioje sodyboje, naudojosi tuo pačiu gyvenamuoju namu, taip pat ir kitais inžineriniais statiniais, valdydama turtą juo rūpinosi, prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius ir šiuo metu juos moka už tiekiamą elektros energiją, ryšio paslaugas, vandenį, taip pat rūpindamasi turto apsauga jį apdraudė draudimo kompanijoje. Nurodė, kad suinteresuotais asmenimis įtraukti į bylą R. B. ir K. K. yra jos ir mirusiojo K. B. vaikai, jie tėvo palikimo nepriėmė ir neprieštarauja jos reikalavimui dėl fakto nustatymo, kad mirusiojo K. B. palikimą ji priėmė pradėdama faktiškai jį valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. B. ir K. K. byloje pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu visiškai sutinka, patvirtino, kad jų tėvai A. B. ir K. B. visą laiką gyveno kartu name, esančiame adresu Marijampolės sav., Marijampolės sen., Pietarių k., šią namų valdą tėvai įgijo santuokos metu, po tėvo K. B. mirties jų motina A. B. paveldėjo visą tėvo turtą, pradėdama jį valdyti ir juo naudotis, mama iki šiol nepertraukiamai gyvena ir rūpinasi namų valda, moka mokesčius (b. l. 23–24, 25–26).
Šalies argumentai
Pareiškėja A. B., jos atstovas ir suinteresuoti asmenys R. B. ir K. K. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuoti tinkamai (b. l. 38–41). Pareiškėjos atstovas pateikė prašymą bylą nagrinėti pareiškėjai ir jos atstovui nedalyvaujant, prašė tenkinti pareiškėjos A. B. pareiškimą ir nustatyti juridinį palikimo priėmimo faktą (b. l. 43). Bylą išnagrinėta pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja A. B. ir K. B. susituokė 1966 m. sausio 8 d. (b. l. 5). Pareiškėjos sutuoktinis K. B. mirė 2009 m. birželio 11 d. (b. l. 4). Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis K. B. vardu įregistruotos nuosavybės nėra, tačiau byloje esantis Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. 5199-3003-3015, ir kiti inžineriniai kiemo statiniai (šulinys, kanalizacijos šulinys, kiemo aikštelė), unikalus Nr. 5199-3003-3026, esantys (Duomenys neskelbtini), įregistruoti pareiškėjos A. B. vardu nuosavybės teise, yra įgyti A. B. ir K. B. santuokos metu ir abiems sutuoktiniams priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise (b. l. 7). 2017 m. lapkričio 28 d. Marijampolės 4-ojo notaro biuro notarės L. P. išduotas liudijimas, notarinio registro Nr. 5366, patvirtina, kad po K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2009 m. birželio 11 d., kurio paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta buvo (Duomenys neskelbtini) mirties paveldėjimo byla nėra pradėta, dėl šio asmens turto paveldėjimo įpėdiniai dėl palikimo priėmimo nesikreipė (b. l. 6).
Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji nors po sutuoktinio mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau sutuoktinio palikimą priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti : tiek iki sutuoktinio K. B. mirties, tiek ir po jos pareiškėja A. B. nepertraukiamai gyveno ir naudojosi tuo pačiu gyvenamuoju namu, unikalus Nr. 5199-3003-3015, ir namų valdos kiemo inžineriniais statiniais, unikalus Nr. 5199-3003-3026, esančiais (Duomenys neskelbtini), valdė šį turtą, juo rūpinosi, prižiūrėjo, remontavo, mokėjo mokesčius už teikiamas paslaugas, t. y. pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisė ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, konstatuoja, jog 2009 m. birželio 11 d. mirus K. B., jo palikimą, kurį sudarė jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. 5199-3003-3015, ir kiti inžineriniai kiemo statiniai (šulinys, kanalizacijos šulinys, kiemo aikštelė), unikalus Nr. 5199-3003-3026, esantys (Duomenys neskelbtini), faktiškai priėmė ir jį valdė palikėją pergyvenusi sutuoktinė A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (CK 5.13 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad A. B. ir K. B. santuoka būtų nutraukta, o taip pat kad K. B. palikimą būtų paveldėję kiti asmenys. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina suinteresuoti asmenys pateiktuose atsiliepimuose ir bylos rašytiniai įrodymai: santuokos liudijimo kopija (b. l. 5), mirties liudijimo kopija (b. l. 4), Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 7), mokėjimų už teikiamas komunalines paslaugas adresu (Duomenys neskelbtini) kopijos (b. l. 8–18).
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.
Taigi, atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, bei įvertinus pareiškėjos pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje pateiktus aukščiau paminėtus rašytinius įrodymus, suinteresuotų asmenų atsiliepimus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 176 straipsnis). Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjai turės juridinę reikšmę – suteiks teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, pareiškėjos prašomas faktas nustatytinas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Patenkinus pareiškimą, iš pareiškėjos valstybei priteistina 7,86 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, b. l. 1).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Pripažinti nustatytu juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinio K. B., gimusio 1942 m. sausio 10 d., mirusio 2009 m. birželio 11 d., palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.
Priteisti iš pareiškėjos A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7,86 Eur (septynis eurus 86 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.