Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Marius Dobrovolskis Civilinė byla Nr. e2S-129-826/2016

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. sausio 14 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo A. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. (A. K.) ieškinį atsakovei VšĮ Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stočiai dėl neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-28 nutarties padavė atskirąjį skundą, prašė nutartį panaikinti ir klausimą dėl parengiamojo posėdžio skyrimo išspręsti iš naujo. Nurodo, kad į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, nes neturėjo tinkamo atstovo. Sutartį su atstovu sudarė tik 2015-09-28, t. y. parengiamojo teismo posėdžio dieną. Apie tai informuoti teismo nepavyko. Ieškovo manymu, teismas turėjo paskirti papildomą parengiamąjį teismo posėdį ir įpareigoti ieškovą pateikti paaiškinimus dėl neatvykimo. Teismo nutartis priimta neįvertinus ieškinio reikalavimų turinio. Mano, kad teismo nutartimi jam buvo užkirstas kelias ginti savo teises teisme, nes jam nepalankų Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą jis gali skųsti per 30 dienų.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 str.). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostatose, iš jų ir CPK 7 str., įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju ieškovas, inicijavęs civilinę bylą, turi pareigą sekti bylos eigą, aktyviai dalyvauti byloje, pranešti teismui bet kokius pasikeitimus, galinčius turėti įtakos teismo procesui, taip pat ir apie negalėjimą dalyvauti teismo posėdyje (CPK 42 str.), siekdamas, kad jo inicijuotas civilinis procesas atitiktų koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principus (CPK 7, 8 str.). Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl ieškinio palikimo nenagrinėto turi ne formaliai taikyti CPK normas, bet atsižvelgti ir į šalies elgesį, t. y. ar ji sąžiningai naudojosi suteiktomis procesinėmis teisėmis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-16 nutartimi, siekiant geriau pasirengti bylos nagrinėjimui iš esmės, paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2015-09-28 10 val. Teismo nutartis įteikta asmeniškai ieškovui 2015-09-22 (b. l. 57). Atsakovui taip pat pranešta tinkamai (b. l. 60).

Pažymėtina, kad bylos šalys, įskaitant ir ieškovą, civiliniame procese turi pareigą aktyviai dalyvauti savo inicijuotoje byloje, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku pateikti teismui prašymus ir argumentus, motyvuotai pranešti teismui apie pagrįstas aplinkybes, dėl kurių negali dalyvauti teismo posėdyje, sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti proceso įstatymo suteiktomis teisėmis, o teismas turi imtis priemonių, kad bylos procesas atitiktų koncentracijos, ekonomiškumo bei kooperacijos principus. Nesilaikydamas minėtų principų, ieškovas privalo prisiimti ir įstatyme numatytas neigiamas savo veiksmų (neveikimo) pasekmes.

Pagal CPK 230 str. 3 d., jeigu į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių neatvyksta abi šalys, kurioms yra tinkamai pranešta, teismas gali palikti ieškinį nenagrinėtą. CPK 246 str. 4 d. reglamentuoja ieškovo ir atsakovo neatvykimo į teismo posėdį padarinius, nustatyta, kad jeigu duomenų apie šalių neatvykimo priežastis nėra arba jeigu jos į teismo posėdį neatvyksta be svarbių priežasčių ir jeigu nė iš vienos jų negauta prašymo nagrinėti bylą joms nedalyvaujant, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą. Iš esmės analogiška norma yra įtvirtinta ir CPK 296 str. 1 d. 6 p., kurioje nustatyta, kad teismas palieka pareiškimą nenagrinėtą, jeigu abi šalys, neprašiusios nagrinėti bylos jų nesant, neatvyko be svarbių priežasčių. Pagal CPK 296 str. 1 d. 5 p. nuostatą, teismas ieškinį palieka nenagrinėtą, jeigu atsakovas neprašo priimti sprendimo už akių CPK 246 str. 1 d. nurodytu atveju. Paminėtų teisinių pasekmių taikymas yra susijęs su proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, kurie apima šalių pareigą sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu, laiku pateikti teismui argumentus bei įrodymus, gavus tinkamą teismo pranešimą, atvykti į posėdį, laiku pasirūpinti atstovavimu ir kt., tinkamu įgyvendinimu (CPK 7 str., 2, 5 d.). Nesilaikydamas šių principų, ieškovas privalo prisiimti ir įstatyme numatytas neigiamas savo veiksmų (neveikimo) pasekmes.

Nagrinėjamu atveju į 2015-09-28 10.00 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį apeliantas neatvyko, nors apie posėdžio laiką ir vietą jis buvo informuotas tinkamai. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas prieš posėdį būtų pateikęs prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant ar atidėti teismo posėdį. Atskirajame skunde apeliantas teigia, kad į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko, nes neturėjo atstovo, o sutartį su juo pasirašė 2015-09-28, t. y. tą pačią dieną. Pažymėtina, kad apeliantas apie bylos nagrinėjimą žinojo jau nuo kreipimosi į teismą dienos ir jau nuo 2015-08-11 (ieškinio pateikimo teismui diena) turėjo galimybes pasirūpinti atstovavimu arba juo nepasirūpinęs iki 2015-09-28 atvykti asmeniškai ir apie tai informuoti teismą bei prašyti paskirti kitą parengiamąjį teismo posėdį. Tačiau šia teise apeliantas nepasinaudojo, o nesant ieškovo prašymo bylą nagrinėti jam nedalyvaujant bei atsakovui neprašant priimti sprendimo už akių, teismas pagrįstai ieškinį paliko nenagrinėtą.

CPK 297 str. 2 d. nurodyta, kad pašalinęs aplinkybes, kurios buvo pagrindas pareiškimą palikti nenagrinėtą, suinteresuotas asmuo turi teisę vėl kreiptis į teismą su pareiškimu bendra tvarka, todėl konstatuotina, kad ieškinio palikimas nenagrinėto negali būti pripažįstamas kliūtimi tinkamai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Ieškinio palikimas nenagrinėto suteikia asmeniui teisę dar kartą pareikšti tapatų ieškinį, todėl toks teismo sprendimas nelaikytinas užkertančiu kelią pažeistų teisių gynimui.

Pažymėtina ir tai, kad pagal CPK 27 str. 8 p. bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginimo nagrinėja apygardos teismai kaip pirmosios instancijos teismai. Dėl to šiuo atveju ieškovui siūlytina su ieškiniu kreiptis į atitinkamą apygardos teismą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-28 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pasiūlyti ieškovui A. K. su ieškiniu kreiptis į Klaipėdos apygardos teismą kaip pirmosios instancijos teismą.