Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Vilmanto Ančiukaičio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-09-15 nuosprendžio, kuriuo D. P. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. P. buvo kaltinamas tuo, kad 1999 m. kovo 9 d., veikdamas kartu su D. P., D. K. ir T. L., pasiskirstę vaidmenims, turėdami tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, tai yra sukčiavimo būdu įkeisti V. R. butą ir įgyti kreditoriaus N. L. pinigus, pagal išankstinį susitarimą, T. L. išvedus iš buto, (duomenys neskelbtini), buto savininkę V. R., D. P. perdavė šio buto raktus D. P., kuris kartu su D. K., prisistačiusia buto savininke V. R. ir taip suklaidinusia kreditorių N. L. dėl savo asmenybės, parodė jam įkeičiamą butą. Po to, D. P. atvežė D. K. į 4-ajį notarų biurą, Taikos pr. 3, Klaipėdoje, kur D. K., prisistačiusi V. R. ir taip suklaidinusi notarę I. Mineikienę, pateikė jai suklastotus dokumentus: pagrobtą V. R. Lietuvos Respublikos piliečio pasą su įklijuota D. K. fotonuotrauka, UAB „Lavisos garanto“ pastatų draudimo polisą Nr. 00000258, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro pažymą Nr. 50/31303, V. R. ištuokos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobtus dokumentus: buto, (duomenys neskelbtini), inventorizacijos bylą Nr. 3476 bei pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. K1AK-4017, ir pasirašiusi V. R. vardu paskolos sutartyje Nr. M-3267, hipotekos lakšte, reg. Nr. M-3269, bei notarinio registro knygoje, pagal išankstinį bendravykdytojų susitarimą, turėdama tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, su kreditoriumi N. L. sudarė 44000 Lt paskolos sutartį, reg. Nr. M-3267, pagal kurią N. L. įkeitė V. R. butą, (duomenys neskelbtini), ir iš N. L. gavo 44 000 litų, kuriuos D. P., D. P., D. K. ir T. L. pasidalino. Tokiu būdu D. P. kartu su D. P., D. K. ir T. L. apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą už 44 000 litų.

Prokuroras apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendį ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad D. P. nemotyvuotai keitė parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad žinojo nusikalstamos veikos planą, už tai gavo 1000 JAV dolerių. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pakeitė parodymus ir nurodė, kad nieko apie rengiamą nusikaltimą nežinojo, pinigus iš T. L. pasiskolino, apie jų kilmę nežinojo, be to paaiškino, kad policijos pareigūnė surašė apklausos protokolą, o jis tik pasirašė. Prokuroras tvirtina, kad tardytoja negalėjo žinoti kai kurių aplinkybių, nes nebuvo apklausti kiti bendrininkai, išskyrus D. K., o ji visų aplinkybių ir detalių nežinojo. Mano, kad teismas nepagrįstai įvertino D. K. parodymus kaip nenuoseklius ir jais nesirėmė teismo nuosprendyje. Teisiamojo posėdžio metu ji parodė, kad D. P. skambino D. P., jis atnešė buto raktus laukiant kreditoriaus N. L., tokius parodymus ji davė ir ikiteisminio tyrimo metu. Šie D. K. parodymai sutampa su D. P. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis vėliau nemotyvuotai pakeitė. Prokuroras atkreipia dėmesį, kad D. K., kuri nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, nurodė nepažįstanti T. L. Prokuroras mano, kad teismas vertino įrodymus atsietai, neįvertino jį visumos.

Prokuroras mano, kad nuosprendyje išdėstytose teismo išvadose yra esminių prieštaravimų. Teismas, padaręs išvadą, jog pažeidžiant BPK reikalavimus kaltinime D. P. nenurodyta jam inkriminuojamos veikos tiksli vieta ir laikas, turėjo perduoti bylą prokurorui, kadangi surašytas iš esmės BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, o ne spręsti D. P. kaltės klausimą. Be to, teismas rezoliucinėje dalyje nenurodė išteisinimo pagrindo, netiksliai nurodė apskundimo terminą, suklydo nurodydamas įstatymo normą, kuria vadovaujantis paskelbė tik įžanginę ir rezoliucinę nuosprendžio dalis.

Prokuroras, atsižvelgęs į tai, kad D. P. kaltinamas padaręs sunkų tyčinį nusikaltimą, jo atsakomybę švelninančių aplinkybių nėra, atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupe, tačiau nebuvo teistas, siūlo skirti laivės atėmimo bausmę, mažesnę nei numatytos sankcijoje bausmės vidurkis. Prašo tenkinti visiškai N. L. civilinį ieškinį ir iš dalies V. R. civilinį ieškinį.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis ir jo gynėjas atmesti.

Apeliacinis skundas tenkintinas. Nuosprendis naikintinas ir priimtinas apkaltinamasis nuosprendis.

Spręsdamas D. P. kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi byloje surinktais duomenimis, liudytojų parodymais, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, teismas nevisiškai kruopščiai ištyrė visas nusikaltimo padarymo aplinkybes ir kaltinamojo D. P. vaidmenį šio nusikaltimo padaryme.

Vertindamas byloje surinktus duomenis ir, darydamas išvadas dėl kaltinamojo D. P. kaltės teismas, konstatavo, kad D. P. neprisipažino kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo, o kaltinimas buvo grindžiamas D. P. parodymais, kuriuos jis teisiamajame posėdyje pakeitė teigdamas, jog ikiteisminio tyrimo metu D. P. apkalbėjo, padarė išvadą, jog kitų duomenų, kurie patvirtintą D. P. pareikštą kaltinimą, negauta. Su tokia teismo padaryta išvada teisėjų kolegija nesutinka. Teisėjų kolegija mano, kad išteisinamojo nuosprendžio motyvai ir padarytos išvados, nepaneigia D. P. pareikšto kaltinimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nemotyvavo kodėl vienais D. P. parodymais tiki, o kitais netiki. Teismas nuosprendyje nemotyvavo, kodėl D. P. pakeistus parodymus vertino, kaip priimtinus.

Bylos duomenys patvirtina, kad D. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 92-93 t.4) kaltu neprisipažino, tačiau parodė, kad jam buvo žinomi T. L. planuojami veiksmai, teigdamas, jog pats neatliko jokių apgaulės veiksmų, o 3000 lt iš T. L. pasiskolino, o ne gavo kaip dalį apgaulės būdu įgytų pinigų. Kitoje apklausoje (b.l. 104 t.4) D. P. patvirtino savo ankstesnius parodymus. Darydamas išvadą, kad D. K. parodymai byloje yra nenuoseklūs, teismas rėmėsi tuo, kad savo parodymuose D. K. skirtingai nurodo V. R. buto atrakinimo aplinkybes, kurios iš esmės tik patvirtina, o nepaneigia D. P. dalyvavimą vykdant iš anksto suplanuotus bendrus veiksmus. Nuosprendyje teismas nevertino D. K. parodymų visumos, iš kurios matyti, kad D. K. ir ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje nurodė aplinkybes, patvirtinančias D. P. dalyvavimą šio nusikaltimo padaryme. Teismas nevertino ir nepagrįstai nelaikė D. P. kaltinančiu įrodymu tos aplinkybės, jog D. P. kartu su D. P. atvežė pagrobtus iš V. R. buto dokumentus D. K., nurodydami jai išmokti pasirašyti V. R. vardu. Nors D. P. neigia šią aplinkybę, tačiau teisiamajame posėdyje patvirtino, kad su D. P. atvyko į D. K. butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, kad kartu su D. P. ir D. K. gėrė kavą, girdėjo pokalbį dėl parašo suklastojimo. D. P. teiginys, kad jis į tai nekreipė dėmesio, nes nebuvo suinteresuotas šiuo pokalbiu ir atvykęs kaip atsitiktinis asmuo yra nelogiškas ir neįtikinantis. Byloje apklausti kaip liudytojai D. P. ir D. K. patvirtino, kad D. P. dalyvavo susitikime (duomenys neskelbtini) gatvėje. Bylos duomenys patvirtina, kad D. P. ir D. P. į D. K. butą (duomenys neskelbtini) gatvėje automobiliu atvežė D. P. brolis P. P., tačiau jis į butą nebuvo kviečiamas. Tai leidžia teigti, kad atvykdami į D. K. butą, D. P. ir D. P. turėjo tikslą suderinti su D. K. sumanytą planą apgaule įgyti svetimą turtą. Esant tokiems bylos duomenims, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra surinkta duomenų, patvirtinančių D. P. ikiteisminio tyrimo metu nurodytas aplinkybes.

Teismas nuosprendyje konstatavo, kad nustatytos aplinkybės neleidžia pripažinti D. P. kaltu pagal BK 182 str. 2 d., nes, teismo nuomone, bendravykdytojai už nusikalstamą veiką atsako tik tuomet, kai kiekvieno iš jų atlikti veiksmai sukėlė ir nulėmė atsiradusias pasekmes.

Toks teismo manymas prieštarauja paties teismo padarytoms išvadoms dėl D. P. veikos, kur teismas, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, konstatavo, kad D. P. buvo žinoma apie rengiamą ir daromą nusikaltimą. Teismas atmesdamas, D. P. parodymus dėl skolos gavimo iš T. L., kaip melagingus, pripažino, kad jis gavo dalį apgaulės būdu iš N. L. 1999 m. kovo 9 d. vakare įgytų pinigų. Ši ir kitos byloje nustatytos ir aptartos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad D. P. dalyvavo šio nusikaltimo padaryme ir buvo jo bendravykdytojas.

Nustatytos bylos aplinkybės neabejotinai leidžia teigti, kad kaltinamojo D. P. tyčia, kartu su kitais kaltinamaisiais buvo nukreipta svetimo turto įgijimui ir ją realizavo, gaudamas dalį apgaule įgytų N. L. pinigų.

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog byloje nenustatytas D. P. dalyvavimas šio nusikaltimo padaryme. Bylos duomenys leidžia teigti, kad D. P. 1999 m. kovo 9 d., veikdamas grupe su D. P., D. K. ir T. L., pasiskirstę vaidmenims, turėdami tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą- įkeisti V. R. butą ir įgyti kreditoriaus N. L. pinigus, pagal išankstinį susitarimą, T. L. išvedus iš buto, (duomenys neskelbtini), buto savininkę V. R., D. P. perdavus šio buto raktus D. P., kuris kartu su D. K., prisistačiusią buto savininke V. R. ir taip suklaidinusia kreditorių N. L. dėl savo asmenybės, parodė jam įkeičiamą butą. Po to, D. P. atvežė D. K. į 4-ajį notarų biurą, Taikos pr. 3, Klaipėdoje, kur D. K., prisistačiusi V. R. ir taip suklaidinusi notarę I. Mineikienę, pateikė jai suklastotus dokumentus: pagrobtą V. R. Lietuvos Respublikos piliečio pasą su įklijuota D. K. fotonuotrauka, UAB „Lavisos garanto“ pastatų draudimo polisą Nr. 00000258, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro pažymą Nr. 50/31303, V. R. ištuokos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), pagrobtus dokumentus: buto, (duomenys neskelbtini), inventorizacijos bylą Nr. 3476 bei pirkimo-pardavimo sutartį, reg. Nr. K1AK-4017, ir pasirašiusi V. R. vardu paskolos sutartyje Nr. M-3267, hipotekos lakšte, reg. Nr. M-3269, bei notarinio registro knygoje, pagal išankstinį bendravykdytojų susitarimą, su kreditoriumi N. L. sudarę 44000 Lt paskolos sutartį, reg. Nr. M-3267, pagal kurią N. L. įkeitė V. R. butą, (duomenys neskelbtini), ir iš N. L. gavo 44 000 litų, kuriuos D. P., D. P., D. K. ir T. L. pasidalino. Tokiu būdu D. P. kartu su D. P., D. K. ir T. L. apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą už 44 000 litų.

D. P. padarė sunkų nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. l d. 2 p. nustato, kad baudžiamasis procesas negalimas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Lietuvos Respublikos BK 95 str. l d. l p. nustato, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėjo 10 metų, kai padarytas sunkus nusikaltimas. Toks pat patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas numatytas ir 1961 m. BK, kurio nuostatos būtų taikomos, esant kaltinamojo teisinę padėtį lengvinančioms aplinkybėms. D. P. nusikaltimą padarė 1999 m. kovo 9 d. ir nuosprendžio priėmimo senaties terminas nėra suėjęs, todėl kaltinamojo gynėjo prašymas taikyti BPK 3 str. l d. 2 p. nuostatas yra nepagrįstas.

Skirdama bausmę D. P., teisėjų kolegija atsižvelgia, kad padarytas sunkus nusikaltimas. D. P. anksčiau neteistas. Nusikaltimas padarytas prieš 9 metus. Atsižvelgiant į D. P. dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį, kad jis nebuvo aktyviausias šio nusikaltimo padaryme, atsakomybę sunkinančia aplinkybe nepripažinimą tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe. Skirtina laisvės atėmimo bausmė mažesnė, negu sankcijoje už šį nusikaltimą numatytas vidurkis. Taikytinos 2002 m lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos...“ 4 str. 2 d. l p. nuostatos ir neatliktoji laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu penktadaliu.

Nusikalstama veika padaryta bendrininkų veiksmais, todėl civiliniai ieškiniai taikant solidarinę atsakomybę.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 329 str. l d. 2 p., teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-09-15 nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.

D. P. pripažinti kaltu pagal LR BK 182 str. 2 d. ir nubausti laisvės atėmimo bausme 2 metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2004-08-06 iki 2004-11-04. Taikyti 2002 m lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-1182 „Dėl amnestijos...“ 4 str. 2 d. l p. ir neatliktos bausmės dalį sumažinti vienu penktadaliu.

Priteisti iš D. P. solidariai su D. P. ir D. K. 44000 lt N. L., 80 lt V. R.