- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-06
- Bylos Nr.
- 1A-258-519-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Vaclovas Iždonas, Bronius Zalaga
- Nuteistasis
- G. P.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-01-18 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, G. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, G. P. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
G. P. nuteistas už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2013 m. rugsėjo 29 d. apie 14 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia vieną kartą keptuve trenkė motinai L. P. į galvos sritį, bet jai užsidengus galvos sritį ranka, sudavė į ranką, taip sukėlė nukentėjusiajai L. P. fizinį skausmą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. P. prašo pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-12-30 nuosprendį ir jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Teigia, kad teismas, spręsdamas jam skirtinos bausmės klausimą, nesivadovavo BK 54, 56, 27 straipsnių nuostatomis ir dėl to netaikė bausmės vykdymo atidėjimo. Nurodo, kad jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, o atsakomybę sunkinanti – nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui. Nurodo, kad jis savo mamos atsiprašė, pastaroji jam atleido, nors jis anksčiau buvo teistas ir nusikalstamą veiką padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, tačiau jis dirba, o jo mama yra bedarbė, registruota darbo biržoje, todėl jo gaunamas darbo užmokestis yra judviejų pragyvenimo šaltinis, dėl to mano, kad dėl jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės jis neteks darbo, nebus kam prižiūrėti jo ūkio, be to, jam paskirtos bausmės vykdymas gali paveikti jo teigiamus socialinius ryšius. Dėl šių nurodytų aplinkybių mano, kad jam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jam gali būti taikomas bausmės vykdymas atidėjimas, be to, įstatymo leidėjas nedraudžia pagal BK 64 straipsnį paskyrus subendrintą bausmę dar kartą atidėti tokios bausmės vykdymą.
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas
Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl apelianto kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. P. neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių nusikaltimų aplinkybių, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tačiau prašo atidėti jam paskirtos bausmės vykdymą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas minėtų nuostatų nepažeidė.
Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad G. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad šią nusikalstamą veiką apeliantas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
G. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą prieš savo šeimos narį – motiną, veika baigta. Apeliantas dirba, darbdavio charakterizuojamas gerai, gyvena atskirai nuo motinos, dėl jo elgesio seniūnija nėra gavusi nusiskundimų. Taip pat iš bylos matyti, kad G. P. yra baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011-07-08 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą kaltininkui susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (BK 38 straipsnis), bei anksčiau buvo teistas 1 kartą už analogišką nusikalstamą veiką, t. y. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, naują nusikalstamą veiką padarė per bausmės vykdymo atidėjimą. Kadangi naują tyčinę nusikalstamą veiką G. P. padarė neišnykus teistumui už tyčinio nusikaltimo padarymą, jis BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra laikomas recidyvistu. Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes bei atsižvelgus į tai, kad apeliantas trečią kartą nusikalto už smurtavimą būdamas neblaivus, daroma išvada, kad anksčiau nuteistajam paskirtomis baudžiamojo poveikio priemonėmis (tiek atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės, tiek ir atidėjus bausmės vykdymą) BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, todėl kolegija laiko, jog nuteistasis išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė ir BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus griežčiausią BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą (BK 56 straipsnio 1 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui parinko BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytą laisvės atėmimo bausmę.
BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimas iki 2 metų, todėl bausmės vidurkis yra 1 metai 1 mėnuo 15 dienų. Esant nustatytai nuteistojo vienai atsakomybę sunkinančiai aplinkybei ir vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei bei atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, į tai, kad nuteistasis atsiprašė savo motinos, ji jam atleido, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo apeliantui paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo ją mažinti. Pirmosios instancijos teismas subendrindamas paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme bei galutinę bausmę sumažindamas vienu trečdaliu, BK 64 bei 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė. Taigi, apeliantui paskirta subendrinta galutinė bausmė – 8 mėnesiai laisvės atėmimo savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, todėl nėra pagrindo jos mažinti.
Nuteistasis prašo taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus ir jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, bausmės vykdymo atidėjimo taikymą apsprendžia padarytos nusikalstamos veikos sunkumas bei nuteistam asmeniui paskirtos bausmės dydis. Nors G. P. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir BK 64 straipsnio nuostatos nedraudžia taikyti bausmės vykdymo atidėjimo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad G. P. nusikalto trečią kartą už smurtavimą, kad naują nusikalstamą veiką padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, ir tai rodo, kad atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos nuteistajam nepadarė, daroma išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Dėl to nėra pagrindo apeliantui paskirtos 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atidėti.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis dėl nuteistajam G. P. paskirtos bausmės yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atmesti nuteistojo G. P. apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio.