- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-23
- Bylos Nr.
- 2-1553-805/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01265-2015-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Radzevičienė, sekretoriaujant Laimai Adomaitienei, dalyvaujant pareiškėjui A. B., pareiškėjo atstovei advokatei O. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. B. pareiškimu teismo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po tėvo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti (b.l. 1-3).
Pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Mirties dieną tėvas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturėjo. Prienų rajono Išlaužo apylinkės tarybos 1994 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 1 „Dėl asmeninio naudojimo žemės paskyrimo Išlaužo apylinkės gyventojams 1994 metams“, M. B. skirta 1.7500 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini). Šią žemę tėvas dirbo iki pat mirties. Dėl teisinio neišprusimo, įstatymo nustatytais terminais į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, todėl paveldėjimo byla nepradėta, nors po tėvo mirties jis ir toliau dirbo tėvui skirtą žemę. 2001 m. nuėmė tėvo užaugintą derlių. Žeme naudojasi iki šiol, sodina bulves, augina daržoves, sėja javus.
Teismo posėdyje pareiškėjas A. B. pareiškimą palaiko jame nurodytais motyvais, prašo jį tenkinti. Nurodė kad po tėvo M. B. mirties (duomenys neskelbtini) palikimo nepriėmė dėl teisinio neišprusimo, nežinojo, kad gali paveldėti tėvui suteiktą žemės sklypą. Po tėvo mirties liko M. B. suteiktas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Tėvas iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), savivaldybės socialiniame būste. Name gyveno 6-7 šeimos, tėvo butas buvo dviejų kambarių. Po tėvo mirties apie 5 metus gyveno tame bute, juo rūpinosi, naudojosi jo daiktais kaip savais. Ten gyveno iki tol, kol butas buvo grąžintas savininkams. Tėvo žemė Pakumprio kaime buvo apie 1,5 km nuo jo gyvenamosios vietos. Tėvas jam suteiktą žemę dirbo, buvo dalis dirbamos žemės, dalis ganykla, nes laikė gyvulius. Pareiškėjas rūpinosi po tėvo mirties likusiais gyvuliais, kelis metus laikė karvę, kurią ganė tėvui suteiktame žemės sklype. Žemę dirbo, prašydavo kitų žmonių padėti ją išdirbti, sodino bulves, augino daržoves. Žemės mokesčius moka už savo pirktą žemės sklypą, o už tėvui suteiktą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime mokesčių nemoka. Nežino, ar tėvas mokėjo mokesčius, nes nėra išlikusių kvitų. Prie tėvo laidotuvių prisidėjo, laidojo kartu su motina B. F.. Po tėvo mirties daugiau įpėdinių neliko, nes tėvai nebuvo susituokę, yra jo artimieji tik iš motinos pusės, vaikai ne to paties tėvo.
Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jam pranešta tinkamai (b.l. 26-28). Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į A. B. pareiškimą nepateikė.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas teismo posėdyje nedalyvauja. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką jam pranešta tinkamai (b.l. 29-31). Suinteresuotas asmuo pateikė atsiliepimą į A. B. pareiškimą, kuriuo nurodo, kad byloje pateiktas Valstybės įmonės „Registrų centras“ Kauno filialo 2015 m. rugsėjo 1 d. raštas Nr. (3.11.4) KATS-6574 „Dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo“, kuris patvirtina, kad mirusiojo M. B. vardu nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra. Tačiau Prienų rajono Išlaužo apylinkės tarybos 1994 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 1 „Dėl asmeninio naudojimo žemės paskyrimo Išlaužo apylinkės gyventojams 1994 metams“, M. B. skirta 1,75 ha asmeninio ūkio žemės, esančios (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmeninio ūkio žeme laikoma žemė, kuri pagal įstatymus buvo suteikta ir fizinių asmenų naudojama asmeniniam ūkiui. Šio straipsnio 10 dalyje numatyta, kad, jeigu fizinis asmuo mirė, teisę gauti nuosavybėn neatlygintinai, pirkti iš valstybės ar nuomoti jo naudotą asmeninio ūkio žemę, įgyja jo įpėdiniai Civilinio kodekso tvarka. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad jo tėvui M. B. skirta asmeninio ūkio žeme po tėvo mirties naudojasi, tačiau šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjui A. B. pateikus įrodymus, patvirtinančius, kad jis po tėvo M. B. mirties aktyviais veiksmais pradėjo valdyti M. B. skirtą asmeninio ūkio žemę, neprieštaraus prašomo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Bylą prašo nagrinėti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui nedalyvaujant (b.l. 18-20).
Liudytoja R. R. parodė, kad gyvena netoli pareiškėjo. Daug metų dirbo kultūros darbuotoja, todėl pažinojo pareiškėjo tėvus. Jie tėvai gyveno nesusituokę, kartu turėjo tik vieną sūnų. Visi gyveno (duomenys neskelbtini) kaime valdiškame bute, ūkiškai, laikė karvę. Ji sudarinėjo ūkio knygas, todėl teko lankytis pas pareiškėjo tėvą, kuris mirė 2001 metais. Po tėvo mirties pareiškėjas apie 5-6 metus gyveno tėvo bute. Asmenims, kurie dirbo ūkyje, buvo suteikiama po 1,75 ha žemės sklypai, todėl ir M. B. (duomenys neskelbtini) kaime buvo suteiktas žemės sklypas. Pareiškėjo tėvas dirbo žemę, pareiškėjas jam padėdavo dirbti. Po tėvo mirties pareiškėjas ir toliau dirba žemę, prašė kitų pagalbos ją išdirbti, 2001 metais nuėmė derlių. M. B. laidotuvėmis rūpinosi pareiškėjas su savo motina. Šiuo metu pareiškėjas prižiūri tėvų kapavietę.
Liudytoja O. J. parodė, kad pareiškėjas yra jos kaimynas. Ji dirbo parduotuvėje, o pareiškėjas kartu su tėvu dažnai užeidavo į parduotuvę. Jie kartu dirbo žemę, kuri buvo gretimame (duomenys neskelbtini), sodino bulves, augino daržoves, leisdavo kaimynams naudotis žeme. Po tėvo mirties pareiškėjas ir toliau naudojasi žeme, bendrauja su kaimynais, nebuvo niekur išvykęs. Pareiškėjas po tėvo mirties liko gyventi tėvo bute, vėliau butą sugrąžinus savininkams, iš buto išsikėlė. Pareiškėjo tėvas gyveno (duomenys neskelbtini) kaime, mirė (duomenys neskelbtini) metais, kapuose dažnai sutinka pareiškėją, kuris prižiūri tėvo kapą. M. B. daugiau vaikų neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis). Įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris - palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.
Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) (b.l. 5). Pareiškėjas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. B., mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus (b.l. 10). Po M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties paveldėjimo byla nebuvo neužvesta (b.l. 9). Gyventojų registro tarnybos pažymoje apie asmens duomenis nurodyta, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), šeiminė padėtis – nevedęs, vaikai – A. B., gimęs (duomenys neskelbtini) (b.l. 14). Prienų rajono savivaldybės Išlaužo seniūnijos pažyma apie šeimos sudėtį patvirtina, kad M. B., gyvenusio (duomenys neskelbtini), šeimos nariai: sugyventinė B. F., gimusi (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini) ir sūnus A. B., gimęs (duomenys neskelbtini) (b.l. 7). Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 8) patvirtina, jog M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (b.l. 8). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus pažymos matyti, kad M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Prienų rajono, Išlaužo apylinkės tarybos 1994 m. kovo 18 d. sprendimu Nr. 1 „Dėl asmeninio naudojimo žemės paskyrimo Išlaužo apylinkės gyventojams 1994 metams“ skirta 1,7500 ha asmeninio ūkio žemės (duomenys neskelbtini) (b.l. 13). Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo duomenimis M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi (b.l. 12).
Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant - valstybei. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų palikimas atsirado po M. B. mirties, t.y. (duomenys neskelbtini) (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Palikėjas po savo mirties testamento nepaliko. Pareiškėjas A. B. per įstatymo nustatytą terminą į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tai patvirtina ir CK 5.51 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri jį), kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą. Po tėvo M. B. mirties pareiškėjas A. B. priėmė mirusiojo palikimą, priėmęs jo asmeninius daiktus, jais naudojosi kaip savais, gyveno jo bute, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius. Pareiškėjas tėvą palaidojo, jam mirus liko gyventi jo bute, kuriame gyveno palikėjas iki jo mirties, tęsė naudojimąsi likusiu turtu, dirbo ir prižiūrėjo tėvo užgyventą turtą, ūkio pastate laikė likusius po tėvo mirties gyvulius, laukuose augino ir augina daržoves. Bylos duomenims pareiškėjas paveldimu turtu rūpinosi kaip savu, tokiu būdu faktiškai priimdamas palikimą. Palikimo faktinio valdymo esmė - aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjo pareiškime nurodytas ir teisme išdėstytas aplinkybes patvirtino apklaustos teismo posėdyje liudytojos R. R. ir O. J., nurodydamos, kad pareiškėjas A. B. tėvą palaidojo, pasiliko gyventi jo bute, priėmė asmeninius daiktus, iki šiol dirba žemę, kurią dirbo kartu su tėvu, po tėvo mirties rūpinosi jo paliktais gyvuliais, žemės sklype augina daržoves. Kitų įpėdinių, galinčių paveldėti M. B. turtą, nėra.
Taigi, nors pareiškėjas palikimo priėmimo fakto įstatymų nustatyta tvarka neįformino, vertinant aukščiau aptartų įrodymų visumą (pradėjus faktiškai paveldimą turtą valdyti, nesant testamentinių bei kitų įstatyminių įpėdinių) laikytina, kad pareiškėjas po tėvo M. B. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savu turtu, siekdamas įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais ir nesuinteresuotų bylos baigtimi liudytojų parodymais nėra pagrindo netikėti, nes jie atitinka pareiškėjo išdėstytas ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2014, Nr. 2014-12793)).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad pareiškėjas A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po tėvo M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.